Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos I. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. A2-3816-798/2011).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neteisingai nustatė sužinojimo apie aplinkybes, leidžiančias kreiptis dėl proceso atnaujinimo, momentą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėja sužinojimo momentą sieja su teismo pranešimo apie ieškovo M. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo kitoje byloje gavimo diena - 2010 m. rugsėjo 27 d. Teismo išvada pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes visa neigiamų pasekmių atsiradimo našta taikoma išimtinai tik pareiškėjai. Ieškovas, nors ir žinodamas, kad atsakovas turi sutuoktinę bei laikydamas, kad už skolą jam yra solidariai atsakinga ir pareiškėja, sąmoningai neįtraukė jos į civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau neigiamos pasekmės už tokį elgesį jam nebuvo pritaikytos. Pareiškėja neturėjo pareigos abejoti sutuoktinio G. L. pateiktais duomenimis, todėl jo turtui taikytu areštu ji atskirai nesidomėjo, nes neturėjo tokios teisės. Nelogiška teigti, kad žinodama apie ieškovo naudai priteistą skolą pareiškėja galėjo sąmoningai nutylėti šią aplinkybę. Ieškovas antstoliui pateikė vykdyti Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ir vėl nutylėjo apie skolininko santuoką. Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalėjo kreiptis į teismą ir išsiaiškinti prievolės pobūdį, tačiau šių veiksmų neatliko. Teismas neįvertino kitų asmenų veiksmų teisėtumo, sąlygojusio pareiškėjos galimybę sužinoti apie vykstantį procesą.Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nesą pagrindo konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo. Pareiškėja be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl yra pagrindas atnaujinti bylos procesą. 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog jam apie atsakovo santuoką su pareiškėja buvo žinoma tiek sudarant sutartį dėl akcijų pirkimo-pardavimo, tiek ir teikiant ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl kyla klausimas, kodėl pareiškėja ieškovo nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos teisė į gynybą bei procesinės galimybės įrodyti, kad prievolė ieškovui buvo asmeninė jos buvusio sutuoktinio atsakovo G. L. prievolė, buvo eliminuotos.Teismas teisingai nurodė, kad sprendime nepasisakyta apie skolos priteisimą iš pareiškėjos ir iš jos nepriteista skola, tačiau konstatuodamas, jog sprendimas nepažeidė pareiškėjos teisių, teismas neįvertino pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių. Ieškovas atsakovo G. L. prievolę sumokėti 153 000 Lt skolą įvardija kaip bendrą sutuoktinių prievolę. Kadangi ieškovas, laimėjęs bylą prieš atsakovą, priteistos skolos atlyginimo pareigos kitoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-2471-55/2010 reikalauja ne tik iš atsakovo, bet ir jo sutuoktinės I. L., atsiranda pastarosios suinteresuotumas bylos baigtimi.Teismo sprendimu pažeistos pareiškėjos teisės ir interesai, jos neįtraukimas į bylą turėjo įtakos nagrinėtų teisės normų aiškinimui ir taikymui. Teismas preliminariu sprendimu priteisė iš pareiškėjos sutuoktinio atsakovo G. L. skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau pareiškime dėl proceso atnaujinimo ieškovas prievolę įvykdyti šį sprendimą laiko solidaria atsakovo ir pareiškėjos prievole, vykdytina iš jų bendro turto. Dėl neįtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą pareiškėja neturėjo galimybės imtis teisinės gynybos priemonių bei įrodinėti prievolės pobūdžio. Ieškovas prašyme dėl proceso atnaujinimo teismo prašė nustatyti, kad G. L. ir I. L. privalo įvykdyti savo prievoles ieškovui solidariai, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neįtraukė pareiškėjos į civilinės bylos nagrinėjimą, užkirsdamas kelią nustatyti prievolės pobūdį ir pripažinti ją asmenine atsakovo prievole. Pareiškėjos neįtraukimas į procesą turėjo įtakos jos teisėms, kadangi nebuvo ir negalėjo būti įvertintos pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, o teismas nusprendė dėl tokio asmens teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos I. L. prašymas bei atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema (CPK 305, 338, 342 straipsniai, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008 m. birželio 23 d. nutartį byloje 3K-3-295/2008).

Iš civilinės bylos Nr. 2-1274-431/2010 duomenų matyti, kad ieškovas M. K. 2009 m. liepos 1 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. L. 153 000 Lt skolą, taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad 2005 m. spalio 24 d. M. K. pardavė G. L. 510 vienetų UAB „Energetinės statybos projektai“ akcijų. Ieškovas ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b. l. 1-3). Iš paminėtos 2005 m. spalio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jos šalimis buvo G. L. ir M. K. (b. l. 8). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškovo M. K. ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo G. L. 153 000 Lt skolą, 2 030 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 49-50). Atsakovui G. L. pateikus prieštaravimus (b. l. 63-64), Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 94-95).

Kitoje civilinėje byloje Nr. N2-2471-55/2010 pagal pareiškėjų I. L. ir G. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, 2010 m. sausio 5 d. priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Toje byloje kreditorius M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo (b. l. 8-11), prašydamas nustatyti, kad G. L. ir I. L. privalo solidariai įvykdyti savo prievoles kreditoriui M. K.. Kreditorius nurodė, kad UAB „Energetinės statybos projektai“ akcijos yra sutuoktinių turtas ir bendroji jungtinė jų nuosavybė, todėl prievolę sumokėti jam 153 000 Lt skolą įvardija kaip bendrą sutuoktinių prievolę.

Pareiškėjos I. L. 2010 m. gruodžio 17 d. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 išsiųstas paštu 2010 m. gruodžio 20 d. Pareiškėja prašyme nurodė, kad apie priimtą ir jos teises pažeidžiantį teismo sprendimą ji sužinojo 2010 m. rugsėjo 27 d., kai buvo gautas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pranešimas apie kreditoriaus M. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo kitoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo (b. l. 1-4, 15).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos duomenis yra įsitikinusi, kad 2011 m. kovo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos I. L. prašymą bei atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl 153 000 Lt skolos priteisimo. Visgi, nors teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti bylos proceso, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog pareiškėja 2010 m. gruodžio 17 d. datuotu prašymu kreipdamasi į teismą praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė tokio prašymo pateikimo trijų mėnesių termino skaičiavimo eigos pradžią. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas neteisingai nustatė sužinojimo apie aplinkybes, leidžiančias kreiptis dėl proceso atnaujinimo, momentą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pirmosios instancijos teismo nurodytas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuotina trijų mėnesių termino eiga teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra neteisingas, o tokiu būdu nepagrįstai išplečiamos pareiškėjos, kaip rūpestingo asmens, pareigos žinoti apie tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji apie aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo ne anksčiau kaip 2010 m. rugsėjo 27 d., kada pareiškėjos atstovė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo gavo pranešimą dėl atsiliepimų į kreditorių AB SEB banko ir M. K. prašymus atnaujinti procesą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2471-55/2010, todėl kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepraleido įstatyme nustatyto termino tokiam prašymui pateikti.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesą pagrindo konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo. Kaip jau pažymėta, civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 ieškovas M. K. reikalavimą priteisti 153 000 Lt skolą reiškė vien atsakovui G. L., o Vilniaus apygardos teismas tiek 2009 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu, tiek 2010 m. vasario 1 d. sprendimu skolą priteisė tik iš atsakovo G. L.. Teismas minėtame sprendime nepasisakė apie skolos priteisimą iš pareiškėjos I. L., iš jos skolos nepriteisė, todėl tai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo. Pagal civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 ieškovo M. K. pareikšto reikalavimo turinį ir įrodinėtas aplinkybes nebuvo pagrindo įtraukti pareiškėją I. L. į bylos nagrinėjimą, todėl nėra ir teisinės būtinybės atnaujinti bylos proceso pareiškėjos nurodomu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2009). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Teisėjų kolegija, vertindama civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 priimto 2010 m. vasario 1 d. sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, jog sprendimas pažeidė pareiškėjos teises. M. K. prašyme atnaujinti procesą kitoje byloje (G. L. ir I. L. santuokos nutraukimo byloje) G. L. pareigos sumokėti 153 000 Lt skolą įvardijimas kaip bendros sutuoktinių G. L. ir I. L. teisinės prievolės, esant įsiteisėjusiam teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimui, kuriame nėra konstatuota tokia aplinkybė, nesudaro pagrindo teigti, jog procesas aktualioje byloje turi būti atnaujintas pagal pareiškėjos nurodytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje negalima išplėsti rezoliucinės sprendimo dalies ir jį vykdyti kito subjekto atžvilgiu, iš kurio atitinkamos sumos tuo sprendimu nebuvo priteistos. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimu skola ir kitos su ja susijusios sumos priteistos tik iš atsakovo G. L., taigi šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl I. L. teisių ir pareigų. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo įsiskolinimas priteistas tik iš G. L., kitoje byloje M. K. išdėstyta subjektyvi teisinė pozicija, jog prievolė įvykdyti šį sprendimą yra G. L. ir I. L. solidarioji prievolė, nesudaro pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimu buvo nuspręsta ir dėl I. L. teisių bei pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, buvo pažeistos jos teisės ir įstatymo saugomi interesai, kad sprendimu buvo nuspręsta dėl jos, kaip byloje nedalyvavusio asmens, teisių ir/ar pareigų.

Išdėstyti argumentai sudaro sąlygas įvertinti, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos I. L. prašymą nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1274-431/2010 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl 153 000 Lt skolos priteisimo, yra teisinga. Apeliantės I. L. skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Ieškovas M. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą atmesti bei iš jos priteisti 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 81-83, 84). Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo, o tokiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu šis klausimas yra išsprendžiamas iš esmės, atmetus pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą priteistina ieškovui M. K. 200 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.