Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-03 · Administracinė byla Nr. eI4-853-816/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-03Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
eI4-853-816/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02882-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
Trečiasis asmuo
City Service SE, UAB „Būsto aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Mano aplinka“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE, UAB „City Service Engineering“
Pareiškėjas
UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB "City Service Engineering", UAB „Mano aplinka“, City Service SE, UAB „Naujininkų ūkis“
Advokatai
Justinas Jarusevičius, Andrius Baranskis, Tomas Narkus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-853-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02882-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 11.2; 11.6; 11.9; 41; 42.15; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,

dalyvaujant pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams

Estijos įmonės City Service SE advokatui Justinui Jarusevičiui,UAB „City Service Engineering“ advokatui Andriui Baranskiui,UAB „Būsto aplinka“ advokato padėjėjui H. S.,UAB „Mano Būsto priežiūra“ advokato padėjėjui K. V.,UAB „Naujininkų ūkis“ advokatui Tomui Narkui,atsakovės atstovams L. S.-V., M. D.-O., J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būsto priežiūra“, Estijos įmonės City Service SE, UAB „City Service Engineering“, UAB „Būsto aplinka“ (ankstesnis įmonės pavadinimas UAB „Mano aplinka“), UAB „Naujininkų ūkis“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims City Service SE, UAB „Būsto aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“, dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos skundais prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 1S-93 (2019) iš esmės ta dalimi, kiek nutarimas yra susijęs su pažeidimo konstatavimu ir atsakomybės taikymu kiekvienos pareiškėjos atžvilgiu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prijungė administracines bylas Nr. eI-4754-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02885-2019-8), Nr. eI-4753-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02884-2019-8), Nr. eI-4752-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02883-2019-6), Nr. eI-4744-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02876-2019-8) prie administracinės bylos Nr. eI-853-816/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02882-2019-5).

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Naujininkų ūkis“ 2019 m. rugsėjo 12 d. patikslintu skundu (elektroninės administracinės bylos lapai, toliau – e. b. l., 3 tomas, e. b. l. 62-67) prašo panaikinti nutarimo 1 ir 2.2 punktus arba panaikinti visą nutarimą. Nurodo, kad Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime klaidingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes kaip sudarančias pagrindą konstatuoti, kad UAB „Būsto aplinka“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Mano aplinka“) ir UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvaujant UAB „City Service Engineering“, sudarė draudžiamą susitarimą. Konkurencijos taryba padarė teisės klaidą, įrodinėdama draudžiamą susitarimą, nes nenustatė, kad konkurentai būtų derinę savo veiksmus Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime Nr. 384045, kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. (toliau – Pirkimas). Nutarime nurodytos UAB „Naujininkų ūkis“ viešųjų pirkimų pasiūlyme padarytos klaidos, telefoniniai pokalbiai bei (duomenys neskelbtini) vienkartinis kontaktas su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja (duomenys neskelbtini) neįrodo, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pasiūlymo kainodara buvo parengta pagal susitarimą, neparodė ekonominės logikos nustatytame pažeidime (UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ kainos pasiūlymuose pernelyg skiriasi), be to, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ kontaktuoja nuolatos dėl sudarytų sutarčių vykdymo ir tokie kontaktai nereiškia, kad buvo bendraujama tik dėl draudžiamo susitarimo sudarymo. (duomenys neskelbtini) veikė kaip viešųjų pirkimų formalumuose žinių turintis fizinis asmuo, o ne kaip UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotoja, todėl UAB „Naujininkų ūkis“ negalėjo ir neturėjo kilti pareigos abejoti, jog tokie veiksmai teisėti, kai (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini) pagalbos Pirkime. Nurodo, kad UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ nėra konkurentai, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ nebendravo ir įkainių viena kitai neatskleidė, todėl nebuvo sudarytas draudžiamas susitarimas. UAB „Naujininkų ūkis“ nurodo, kad neturėjo jokios valios derinti pasiūlymų Pirkime ir tokios valios Konkurencijos taryba nenustatė. Be to, (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo kaip nors atsakinga ar atskaitinga UAB „Mano aplinka“.

Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra buvęs darbuotojas ir neatskleista nutarime, kokiu būdu buvo apskaičiuoti pasiūlymai visose 4 Pirkimo dalyse, kad (duomenys neskelbtini) buvo pavesta parengti pasiūlymą taip, kad Pirkimą laimėtų UAB „Naujininkų ūkis“. Dideli skirtumai tarp UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų rodo, kad abiejų bendrovių pasiūlymai skaičiuoti nepriklausomai vienas nuo kito ir UAB „Naujininkų ūkis“ neturėjo valios derinti pasiūlymų Pirkime. Tokios valios Konkurencijos taryba irgi nenustatė.

Pažymi, kad skaičiavimų panašumai negali būti pagrindu konstatuoti draudžiamą susitarimą, nes vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su UAB „Mano aplinka“, todėl pareiškėjas žino tam tikrus UAB „Mano aplinka“ įkainius ir teikiant pasiūlymą (duomenys neskelbtini) arba UAB „Mano aplinka“ galėjo laikyti ataskaitos tašku žinomą įkainį ir savo pasiūlymo įkainį apskaičiuoti proporcingai tokiu dydžiu, koks turėtų būti tinkamas, kad laimėti Pirkimą.

Konkurencijos taryba neįrodė, kad UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ savo elgesį derino telefonu (jeigu būtų sudarę draudžiamą susitarimą, nebūtų patys pateikę tokių telefoninių pokalbių išklotinių). Nurodo, kad Nutarimo 5 lentelė buvo sudaryta siekiant suklaidinti asmenį, kuris ją skaitys, be to sutapimas, kad galutinę pasiūlymų teikimo dieną atitinkamai asmenys bendravo net du kartus, nereiškia, kad buvo bendraujama siekiant sudaryti draudžiamą susitarimą. UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ nuolat bendrauja dėl sudarytų sutarčių vykdymo.

Mano, kad vien kvalifikacinių sąlygų pasitikrinimas su (duomenys neskelbtini) negali būti interpretuojama kaip draudžiamo susitarimo sudarymas. (duomenys neskelbtini) veikė kaip viešųjų pirkimų žinių turintis asmuo, bet ne kaip UAB „City Service Engineering“ ir ne kaip UAB „Mano aplinka“ darbuotoja, todėl UAB „Naujininkų ūkis“ negalėjo ir neturėjo kilti pareigos abejoti veiksmų teisėtumu konkurencijos teisės požiūriu (duomenys neskelbtini) kreipiantis į (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ bei UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ nėra konkurentai, o UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ dėl kainų nebendravo, todėl draudžiamas susitarimas nebuvo sudarytas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl valios sudaryti draudžiamą susitarimą suderinimo, kad jam buvo tik reikalinga pagalba Pirkimo pasiūlymo formalumų dalyje. Be to, pareiškėja nurodė, kad UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ nėra patronuojanti ir patronuojamoji bendrovės, todėl UAB „Naujininkų ūkis“ ir jos darbuotojams nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad (duomenys neskelbtini) yra kaip nors susijusi su UAB „Mano aplinka“, t. y. UAB „Naujininkų ūkis“ konkurentu. Paaiškina, kad jai ir (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo kaip nors atsakinga ar atskaitinga UAB „Mano aplinka“, kad ji buvo UAB „City Service Engineering“ darbuotoja, ir UAB „Naujininkų ūkis“ galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) kaip į UAB „City Service Engineering“ darbuotoją. UAB „Mano aplinka“ buvo UAB „Naujininkų ūkis“ subrangovas, UAB „Naujininkų ūkis“ jau turėjo patirtį kapinių priežiūros paslaugų teikime, todėl ji žinojo galimus UAB „Mano aplinka“ įkainius. Be to UAB „Naujininkų ūkis“ yra reikšmingai pranašesnė už UAB „Mano aplinka“ pirkime ir neturėjo tikslo sudaryti draudžiamą susitarimą, o konsultacijos su (duomenys neskelbtini) negali būti traktuojamas kaip pasiūlymų derinimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Būsto aplinka“ (ankstesnis pavadinimas „Mano aplinka“, toliau tekste naudojami tiek dabartinis įmonės pavadinimas, tiek ankstesnis) 2019 m. rugsėjo 13 d. patikslintu skundu (4 t., e. b. l. 1–17) prašo iš esmės panaikinti nutarimo 1, 2.1 punktus arba sumažinti paskirtą baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Nutarimas turi būti panaikintas, nes Konkurencijos taryba nenustatė UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ valios suderinimo sudaryti draudžiamą susitarimą bei nenustatė, kokio ekonominio rezultato siekė bendrovės, sudarydamos draudžiamą susitarimą. Pažymi, kad UAB „Mano aplinka“ neatskleidė jokios su Pirkimu susijusios informacijos UAB „Naujininkų ūkis“. Pripažįsta, kad UAB „Mano aplinka“ darbuotojui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teikė neatlygintiną pagalbą, tačiau teigia, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo pasitelkta nei kaip tarpininkė, nei kaip tiesioginė ar netiesioginė (duomenys neskelbtini) ar UAB „Mano aplinka“ atstovė. Pažymi, kad nutarime nėra nustatyta, kad UAB „Mano aplinka“ suderino pasiūlymus su UAB „Naujininkų ūkis“.

Nurodo, kad informacija, susijusi su UAB „Mano aplinka“ pasiūlymu Pirkime, UAB „Naujininkų ūkis“ buvo gauta neteisėtai, dalyvaujant (duomenys neskelbtini), ir kadangi UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojai šios informacijos neperdavė UAB „Naujininkų ūkis“, teigia, kad UAB „Naujininkų ūkis“ padarė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, ką Konkurencijos taryba privalėjo konstatuoti ir kas paneigia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo egzistavimą. Konkurencijos taryba neįrodė, kad UAB „Mano aplinka” ir UAB „Naujininkų ūkis” elgesys rinkoje buvo toks, kad jos Pirkime dalyvavo kartu ir kad savo elgesiu galėjo pažeisti konkurenciją rinkoje.

Teigia, kad susitarimas neturėjo ekonominės logikos, nes neaišku, kokiu tikslu UAB „Mano aplinka“ turėjo atlikti visą darbą už UAB „Naujininkų ūkis“, kad pastaroji laimėtų Pirkimą. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma (49 500 eurų) paneigia UAB „Mano aplinka“ kaltę, nes pelnas Pirkime neviršytų šios sumos, t. y. UAB „Mano aplinka“ toks veikimas (draudžiamo susitarimo sudarymas) nenaudingas.

Nurodo, kad Nutarimu buvo pažeistas vienodo traktavimo principas, kadangi už vienodus veiksmus (bendravimą telefonu, pasiūlymo teikimą) nutrauktas tyrimas UAB „Ecoservice“ atžvilgiu, tačiau kitos įmonės nubaustos. Visos trys bendrovės dalyvavo Pirkime; UAB „Ecoservice“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotojai kalbėjosi telefonu, kaip ir telefonu kalbėjosi UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojai; kad UAB „Ecoservice“ darbuotojai teikė Pirkime pateiktus dokumentus UAB „Naujininkų ūkis“, o UAB „Mano aplinka“ darbuotojai teikė juos (duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodo, kad nutarime nesilaikyta Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – Baudų aprašas), nuostatų ir paskirta neproporcinga bauda. Nutarime netinkamai įvertinta rinka, su kuria siejamas pažeidimas ir dėl to klaidingai nustatytos įmonės pajamos, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su pažeidimu ir atitinkamai neteisingai paskaičiuotas bazinis baudos dydis. Paaiškina, kad sprendžiant dėl to, kurių pardavimų vertė yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su pažeidimu, visų pirma atsižvelgiama į nustatytą atitinkamą rinką, kadangi nuo pardavimų joje skaičiuojamas bazinis baudos dydis, t. y. pardavimų vertės skaičiavimui esminis yra pardavimų, susijusių su pažeidimu apibrėžimas. Nurodo, kad aptariamas draudžiamas susitarimas yra dėl Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešojo pirkimo, todėl netinkamai atsižvelgiama į pajamas, gautas iš visų su teritorijų tvarkymu, įskaitant atliekų išvežimą, paslaugų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nutarimu skirtos baudos dydis yra nepagrįstas, nes pažeistas vienodo vertinimo principas ir baudos individualizavimo principas. Bauda nutarimu turėjo būti individualizuota, bet Konkurencijos taryba nepagrįstai pasirinko taikyti maksimalius baudos dydžius pagal Baudų aprašo 11 ir 13 punktus. LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-290/2012 yra patvirtinęs Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo bauda buvo paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai susitarė ne dėl galutinių bendrų kainų, bet dėl konkursams teikiamų pasiūlymų kainos, t. y. dėl paslaugų kainos dalies, sumažindamas pavojingumą. Pažymi, kad Konkurencijos taryba nėra nustačiusi, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis” būtų sudarę bendro pobūdžio / visą apimantį susitarimą derinti savo veiksmus visose savo veiklos srityse. Taigi, padarytas pažeidimas pagal savo poveikį ir pasekmes yra ribotos apimties, kas pagal LVAT praktiką yra pagrindas nustatyti mažesnį pažeidimo pavojingumo koeficientą.

Pažymi, kad negalėjo būti taikomi maksimalūs Baudų aprašo 11 ir 13 punktuose nustatyti dydžiai, nes nutarime neatsižvelgta ir į tai, kad nėra tiesioginių įrodymų apie pasiūlymų derinimą, pasiūlymai derinti tik viename Pirkime, susijusiame tik su Vilniaus miesto teritorija, itin specifinėmis sąlygomis, pažeidimas neturi jokių žalingų pasekmių rinkai ar vartotojams, nenustatyta, kad susitarimas apribojo ar siekė apriboti itin didelę arba visą atitinkamą rinkos dalį visos Lietuvos Respublikos teritorijos mastu.

Pareiškėja taip pat lygina pažeidimo pavojingumo ir atgrasymo dydžius paskirtus ginčijamame Nutarime su 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87(2019), kur buvo skirtas pavojingumo dydis 30 procentų, o atgrasymo dydis 15 proc., nors pastarajame nutarime susitarimą buvo sudarę trys ūkio subjektai dėl 24 Pirkimų, o ne vieno (kaip Nutarime), kad minėtame susitarime ūkio subjektai pasidalino ne vienos, o kelių savivaldybių viešaisiais pirkimais.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „City Service Engineering“ 2019 m. rugsėjo 13 d. patikslintu skundu (4 t., e. b. l. 163–168) prašo panaikinti nutarimo 1, 2.1 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutarime (duomenys neskelbtini) veiksmai nepagrįstai priskirti UAB „City Service Engineering“, kadangi ši darbuotoja nepriėmė sprendimų, susijusių su įmonės valdymu. Dėl ko įmonė negali būti atsakinga už (duomenys neskelbtini) veiksmus ir laikoma draudžiamo susitarimo dalyve. Taip pat, pareiškėja neatitinka Treuhand AG prieš Komisiją byloje nurodytų sąlygų. Pažymi, kad nedalyvauja nei kapinių priežiūros paslaugų, nei teritorijų tvarkymo rinkose ir nežinojo bei nebuvo informuota apie veiksmus, nurodytus nutarime. Taip pat nurodo, kad Konkurencijos taryba nutarime netinkamai pritaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką. Konkurencijos taryba Nutarime nenustatė, ar (duomenys neskelbtini) veikė UAB „City Service Engineering“ vardu ir jos naudai, ar UAB „City Service Engineering“ davė leidimą veikti jos vardu santykiuose su UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Nesutinka, jog ji sudaro vieną ekonominį vienetą su UAB „Mano aplinka“. Teigia, kad Konkurencijos taryba privalėjo priimti jos pateiktus įsipareigojimus ir tyrimą jos atžvilgiu nutraukti. Be to, Konkurencijos taryba pažeidė savo diskrecijos teisės ribas, apskaičiuodama baudos dydį ir baudos neindividualizavo.

Dėl pareiškėjai paskirtos atsakomybės už draudžiamus susitarimus nurodo, kad pagalbinį vaidmenį atlikusiai bendrovei gali būti paskirta atsakomybė už draudžiamą susitarimą tik tada, kai yra šios sąlygos: ji savo veiksmais siekė prisidėti prie visų dalyvių siekiamų tikslų įgyvendinimo ir žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus ar galėjo pagrįstai juos numatyti ir buvo pasiruošusi prisiimti riziką. Šių sąlygų įmonė neatitiko.

Pažymi, kad nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kad iš UAB „City Service Engineering“ dalyvautų koks nors kitas asmuo negu asistentė (duomenys neskelbtini), kuri nepriima sprendimų, susijusių su bendrovės valdymu ar strategija ir neturi įgaliojimų atstovauti įmonę (yra tik techninis darbuotojas). Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonės neinformuodavo, kokiuose konkrečiuose projektuose ji teikia pagalbą UAB „Mano aplinka“, kad visi UAB „City Service Engineering“ formalūs ir verslo santykiai su UAB „Mano aplinka“ vyko vadovų ir atsakingų darbuotojų lygyje. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) pagalba viešuosiuose pirkimuose buvo savanoriška, nesant įgaliojimo iš UAB „City Service Engineering“. UAB „City Service Engineering“ taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) santykiuose su UAB „Mano aplinka“ buvo kontroliuojama tik darbo laiko paskirstymo klausimu, tačiau ne jos sprendimas savo iniciatyva suteikti pagalbą. UAB „City Service Engineering“ nekonkuruoja su UAB „Mano aplinka“, todėl UAB „City Service Engineering“ vadovybei negalėjo kilti jokių įtarimų, kad darbuotojos (laisvu nuo jos pareigų vykdymo laiku savanoriškai) teikiama pagalba gali būti neteisėta konkurencijos teisės požiūriu. (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytuose veiksmuose dalyvavo ne UAB „City Service Engineering“ vardu ir ne jos naudai, todėl pareiškėja nežinojo ir nebuvo informuota apie įvykius, susijusius su Pirkimu.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba pasirinko maksimalius atgrasymo ir baziniam baudos dydžiui naudojamos pardavimo vertės koeficientus pagal Baudų aprašo 11 ir 13 punktus. Teigia, kad Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 1S-87 (2019) Konkurencijos Taryba taikė mažesnį atgrasymo koeficientą, o maksimalaus baziniam baudos dydžiui naudojamos pardavimo vertės koeficiento taikymas buvo motyvuotas faktiniais įtariamų ūkio subjektų veiksmais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos City Service SE 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundu (2 t., e. b. l. 86-95) ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundu (2 t., e. b. l. 73–83) prašo panaikinti nutarimo 1-2 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nenustatė, kad pareiškėjos kokiu nors būdu dalyvavo organizuojant ar vykdant pažeidimą. Atsakovė konstatavo, kad pareiškėjos daro lemiamą įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“, todėl privalo solidariai atsakyti už tariamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Nurodo, kad solidarios atsakomybės taikymo atveju yra būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus atliko kiekvienas atsakomybėn traukiamas subjektas, tačiau jokių neteisėtų City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiksmų tyrimo metu atsakovė nenustatė. Atsakovės skundžiamu nutarimu yra aiškiai konstatuota tai, kad tariamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą atliko trys ūkio subjektai – UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Skundžiamame nutarime nėra nustatyta, kad City Service SE , UAB „Mano Būsto priežiūra“ ar jų valdymo organai (nariai), ar bent vienas darbuotojas būtų davę bet kuriam iš nubaustų ūkio subjektų nurodymą ar bent užuominą dėl tariamo pasiūlymų derinimo pirkime, tiesiogiai arba netiesiogiai organizavę, dalyvavę arba bet kokia forma prisidėję prie tariamo pirkimui pateiktų pasiūlymų derinimo, būtų žinoję (informuoti) apie bet kurio iš nubaustų ūkio subjektų ketinimą tariamai derinti pirkimui pateiktus pasiūlymus arba tariamą pasiūlymų suderinimą. City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl skundžiamu nutarimu negalėjo būti konstatuota, kad įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

Pažymi, kad galimybė taikyti vieno ekonominio vieneto doktriną nėra absoliuti – ESTT praktikoje yra aiškiai suformuotos aplinkybės, kurios paneigia prezumpciją dėl patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos dukterinei bendrovei taikymo. Korporatyviniai City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir tariamą pažeidimą atlikusių ūkio subjektų ryšiai nėra pakankami vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymui: tiek UAB „Mano aplinka“, tiek UAB „Mano Būsto priežiūra“, tiek UAB „City Service Engineering“, tiek City Service SE sprendimus priėmė ir rinkoje elgėsi visiškai savarankiškai ir nepriklausomai viena nuo kitos.

City Service SE taip pat nurodo, kad tiek UAB „Mano aplinka“, tiek UAB „City Service Engineering“ vykdo savarankišką veiklą ir remiasi savo ištekliais bei resursais. Šią aplinkybę patvirtina nutarimo 15, 18, 20, 22 pastraipos. Pažymi, kad nei UAB „City Service Engineering“, nei UAB „Mano aplinka“ jokiais City Service SE resursais ar ištekliais savo veiklos vykdymui nesinaudojo ir nesinaudoja. City Service SE taip pat nurodo, kad buvo pateikusi informaciją, kad jokios įtakos UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ sprendimams dėl kainodaros, pardavimų ir marketingo politikos nedaro (ir atitinkamai viešųjų pirkimų konkursams teikiamų pasiūlymų kainų nustatymas yra išimtinai kiekvienos bendrovės savarankiškas sprendimas). Be to, nė vienas įmonės akcininkas, valdymo organo narys ar samdomas darbuotojas neužima jokių pareigų pažeidimą atlikusiose bendrovėse. Įmonė įgyvendina išimtinai tiesiogines pagal įstatymą numatytas akcininko teises pavaldžiose įmonėse. Bendrovių valdyme ir kasdienės veiklos organizavime įmonė, kurios grupę sudarė 2018 metais 120 bendrovių, nedalyvauja. Tad nėra priežastinio ryšio tarp korporatyvinių City Service SE ir dukterinių bendrovių ryšių bei tariamo nutarime nustatyto pažeidimo nėra.

Nurodo, kad tiek UAB „Mano aplinka“, tiek UAB „City Service Engineering“ veikia savarankiškai rinkoje dar ir dėl to, kad savarankiškai planuoja ir rengia savo biudžetus, savarankiškai palaiko santykius su klientais, sudaro sandorius savarankiškai ir savo vardu, savarankiškai nuomojasi buveinės patalpose įrengtas darbo vietas.

UAB „Mano Būsto priežiūra“ papildomai nurodo, kad pažeidimo padarymo metu buvo vienintelė daugiau nei 20 veiklą vykdančių dukterinių bendrovių akcininkė, todėl nedalyvavo jų veiklos organizavime ir, sprendimus, susijusius su kasdiene veikla priėmė pavaldžios įmonės savarankiškai. Dėl pritarimo sudaryti atitinkamus sandorius pavaldžios įmonės į bendrovę taip pat nesikreipdavo. Prekes ir paslaugas dukterinėms įmonėms teikdavo atlygintinai, kas paneigia vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė atskirus atsiliepimus į pareiškėjų skundus.

Atsiliepdama į UAB „Naujininkų ūkis“ skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (5 t., e. b. l. 1-15). Nurodo, kad pagal LVAT praktiką (LVAT 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-252-2577/2011 Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-293/2012 UAB „Autodina“ prieš Konkurencijos tarybą ir kt) tuo atveju, kai Konkurencijos taryba nustato, kad buvo kainų derinimas ar konkurencinių pasiūlymų derinimo faktas, kad įrodytų, jog yra Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, pakanka nustatyti: a) susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir b) susitarimo objektą – tiesioginį ar netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ išreiškė bendrą valią pateikti suderintus pasiūlymus pirkime.

Pažymi, kad ginčijamame nutarime nustatyta faktinių aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad buvo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ bendros valios sutapimas, teikiant suderintus komercinius pasiūlymus pirkime: UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų turinio ir formos panašumai (tendencingi skirtumai tarp pasiūlymų eilučių įkainių, vienodas skaičiavimų ir pasiūlymų formų užpildymo klaidos, analogiškai neužpildytos pasiūlymų eilutės ir kt.). Nei UAB „Mano aplinka“, nei UAB „Naujininkų ūkis“ negalėjo paaiškinti, kodėl atsirado tiek daug pasiūlymų turinio ir formos panašumų.

Pažymi, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymus pirkime paskutinis redagavo vienas ir tas pats asmuo – UAB „City Service Engineering“ darbuotoja (duomenys neskelbtini), kuri rengė ir kitus UAB „Mano aplinka“ pirkimo dokumentus. Nustatytas ir tiesioginis kontaktas tarp konkurentų paskutinę pasiūlymų pateikimo pirkime dieną, kuomet UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojas (duomenys neskelbtini) nuvyko pas UAB „City Service Engineering“ darbuotoją (duomenys neskelbtini) (šias aplinkybes patvirtino ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Ši aplinkybė jau savaime rodo, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymai pirkime nebuvo rengti savarankiškai. Jei neįrodyta priešingai, preziumuojama, kad ūkio subjektas pasinaudojo atskleista informacija, gauta iš susitarimo ar suderintų veiksmų.

UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojų kontaktai telefonu iki pasiūlymų pateikimo pirkime, t. y. UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojų kontaktai telefonu su UAB „Mano aplinka“ darbuotojais 2018 m. birželio 15 d. ir UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje rasti tą pačią dieną redaguoti UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojų redaguoti dokumentai susiję su pirkimu. UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotojų kontaktai telefonu prieš pat pasiūlymų pirkime pateikimo terminą ir pasiūlymų pateikimo dieną (2018 m. birželio 28 – liepos 3 d.). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtose „Kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijose“ vienas iš požymių, kad buvo derinti pasiūlymai viešajame pirkime, nurodyta tai, kad konkurentai dažnai bendrauja ar rengia susitikimus visai prieš pat konkurso termino pabaigą.

Nurodo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmai užfiksuoti pirkimo audito sekoje. Pasirašytas nuskenuotas UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ komercinis pasiūlymas, kuris pateiktas perkančiajai organizacijai, šiame aplanke sukurtas 2018 m. liepos 3 d. 8:28 val., t. y. po susitikimo su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo dokumentų ir prieš pat (duomenys neskelbtini) pateikiant pasiūlymą pirkime 2018 m. liepos 3 d. 8:40 val., o pasiūlymo Open Document Text formato versija sukurta tik 2018 m. liepos 3 d. 14:58 val., t. y. jau po pasiūlymų pateikimo termino. Parengiamųjų dokumentų, kurie rodytų, kad UAB „Naujininkų ūkis“ savarankiškai pasiūlymą pirkime būtų pradėjęs rengti anksčiau, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) naudojamuose kompiuteriuose ar UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje tyrimo metu nerasta. Pabrėžia, kad UAB „Naujininkų ūkis“ iki pat 2018 m. liepos 2 d. nebuvo priėmęs kvietimo dalyvauti pirkime, ir, kaip matyti iš UAB „Naujininkų ūkis“ užfiksuotų veiksmų pirkimo audito sekos ataskaitoje, tik 2018 m. liepos 24 d. (pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui) peržiūrėjo pirkimo sąlygas ir kitus su pirkimu susijusius dokumentus. Taigi nutarime įrodyta, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą. Pagal LVAT praktiką viešųjų pirkimų procedūrose dalyvavę bei komercinius pasiūlymus teikę ūkio subjektai laikomi konkurentais, nes pats komercinių pasiūlymų, kuriuos perkančioji organizacija laiko konkuruojančiais, pateikimas toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje parodo, kad ūkio subjektai veikia kaip konkurentai.

Pažymi, kad vien tai, kad draudžiamo susitarimo dalyvių pasiūlymų kainos labai skiriasi, savaime neįrodo, kad nebuvo UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ pasiūlymų derinimo pirkime ir kad nebuvo konkurencijos teisės pažeidimo.

Nurodo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojas (duomenys neskelbtini), direktorius (duomenys neskelbtini), paaiškinimų davimo metu nepateikė tikslaus paaiškinimo, kaip buvo nustatyti įkainiai pirkime, kodėl egzistuoja tendencingi skirtumai tarp pasiūlymų eilučių. Net jei tam tikri UAB „Mano aplinka“ įkainiai ir galėjo būti žinomi bendrovei, tai niekaip nepaaiškina, kodėl nustatyti tendencingi skirtumai praktiškai visose pasiūlymų eilutėse, kodėl 3-ų pirkimo objekto dalių pasiūlymo formose identiški nurodytos mėnesinio paslaugų teikimo įkainio 1 mato vienetui Eur be PVM kainos, kodėl klaidingai paskaičiuoti bendri preliminarių pasiūlymų įkainiai, kodėl pasiūlymuose 3-oje pirkimo objekto dalyje analogiškai neužpildytos pasiūlymų eilutės, kaip atsirado kiti sutapimai esantys pasiūlymuose.

Pažymi, kad skundžiamame nutarime nebuvo remiamasi duomenimis apie kontaktus telefonu kaip savaiminiu pažeidimo įrodymu, o jie įvertinti kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis.

Be to, pats faktas, kad UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojas susitiko dėl pasiūlymų pirkime su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja, kuri teikė ir UAB „Mano aplinka“ įvairią pagalbą viešųjų pirkimų srityje, paskutinė koregavo tiek UAB „Mano aplinka“, tiek ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymus prieš pat pasiūlymų pateikimo pirkime terminą, papildomai rodo, kad pasiūlymai buvo rengti ne savarankiškai, o su konkurentų žinia. Taip pat UAB „Naujininkų ūkis“ ir (duomenys neskelbtini) galėjo pagrįstai suvokti, kad UAB „City Service Engineering“, kaip ir UAB „Mano aplinka“, yra City Service įmonių grupės dalis. Tokia informacija yra vieša, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ buveinės yra tame pačiame pastate. Tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai santykiai. Konkurencijos teisės požiūriu UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE veikia rinkoje kaip vienas ekonominis vienetas (ūkio subjektas).

Argumentai, kad (duomenys neskelbtini) buvo UAB „City Service Engineering“ darbuotoja ir nebuvo pavaldi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepaneigia paties fakto, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ priklauso vienam ekonominiam vienetui ir abi bendrovės pirkime veikė City Service SE ir jos patronuojančių bendrovių interesais ir tikslais, kad dalyvavimas draudžiamame susitarime galėjo atnešti naudos visai grupei.

Pažymi tai, kad UAB „Naujininkų ūkis“ galimai numanė UAB „Mano aplinka“ įkainius pirkime dėl to, kad UAB „Mano aplinka“ buvo jos subrangovas ir turėjo patirtį kapinių priežiūros paslaugų teikime, nepateisina UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ susitikimo ir pasiūlymų derinimo prieš pateikiant pasiūlymą pirkime, o subjektyvūs ūkio subjektų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės, konstatuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

Atsiliepdama į UAB „Būsto aplinka“ skundą atsakovė su juo nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (5 t., e. b. l. 32-51). Nurodo, kad ginčijamame nutarime nustatyta faktinių aplinkybių visuma, kuri leido daryti išvadą, kad buvo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ bendros valios sutapimas, teikiant suderintus komercinius pasiūlymus pirkime: UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų turinio ir formos panašumai (tendencingi skirtumai tarp pasiūlymų eilučių įkainių, vienodas skaičiavimų ir pasiūlymų formų užpildymo klaidos, analogiškai neužpildytos pasiūlymų eilutės ir kt.), kurių negalėjo paaiškinti nei UAB „Mano aplinka“ nei UAB „Naujininkų ūkis“.

Dėl UAB „Mano aplinka“ argumento, kad nustatytas susitarimas neatitiko ekonominės logikos, pažymi, kad subjektyvūs ūkio subjektų siekiai kvalifikuojant pažeidimą paprastai neturi jokios reikšmės ir vertinant, ar susitarimu siekiama antikonkurencinio tikslo, nebūtina nagrinėti šalių subjektyvių ketinimų. Konkurencijos tarybai pagal nusistovėjusią LVAT praktiką dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėties įrodinėjimo nereikia įrodyti, kokia buvo UAB „Mano aplinka ir UAB „Naujininkų ūkis“ subjektyvi ekonominė logika derinti pasiūlymus pirkime. Taip pat tam, kad Konkurencijos taryba konstatuotų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, Konkurencijos tarybai nereikėjo įrodyti, kuris iš ūkio subjektų turėjo laimėti pirkimą, kuris turėjo gauti naudos iš pasiūlymų derinimo, kaip ir neturėjo įrodyti, kam UAB „Mano aplinka“ buvo reikalinga pasitelkti UAB „City Service Engineering“ darbuotoją pasiūlymų derinimui.

Nurodo, kad pareiškėja, įrodinėdama, kad nutarimu tyrimas jos atžvilgiu turėjo būti nutrauktas, vadovaujasi 2007 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 2S-3. Pažymi, kad minėto nutarimo ištrauka yra visai ne apie LVAT praktiką dėl ekonominių tikslų įrodinėjant draudžiamus susitarimus, o tiesiog pareiškėjos nurodytoje nutarimo Nr. 2S-3 ištraukoje persakoma tyrėjo nuomonė ir vertinimas. Be to, pareiškėja, siekdama paneigti draudžiamo susitarimo buvimą, negali remtis vien tik kito Konkurencijos tarybos nutarimo, kuris buvo priimtas visai dėl kitų aplinkybių, esant visai kitiems pažeidimo įrodymams teksto ištraukomis ir tiesiog teigdama, kad Tyrimas turėjo būti nutrauktas neįrodžius UAB „Mano aplinka“ ekonominių tikslų ir valios. Kiekviename tyrime būna skirtingo pobūdžio įrodymai ir skirtingas jų kiekis, todėl Konkurencijos taryba kiekviename tyrime vertina įrodymų visumą ir priima išvadą, ar toje konkrečioje byloje užtenka įrodymų pažeidimui konstatuoti ar neužtenka. Neginčytina, kad tyrimo, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, ir tyrimo, dėl kurio priimtas 2007 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 2S-3, įrodymai yra visiškai skirtingi, todėl ir minėtais nutarimais Konkurencijos taryba, įvertinusi visumą aplinkybių, priėmė skirtingus sprendimus. Nutarimu įrodžius ūkio subjektų valią suderinti pasiūlymus Pirkime, ūkio subjektų susitarimo sudarymo ketinimai savaime preziumuojami kaip ribojantys konkurenciją.

Pažymi, kad konstatuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, priešingai nei teigia pareiškėja, Konkurencijos tarybai nebuvo būtina įrodyti, kad UAB „Mano aplinka“ skatino ar prašė UAB „Naujininkų ūkis“ dalyvauti konkurse. Taip pat didelis pasiūlymų kainų skirtumas tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ savaime neįrodo, kad pasiūlymai tarp šių bendrovių nebuvo derinami.

Pabrėžia, kad tai, jog UAB „Mano aplinka“ suderinti pasiūlymus padėjo kita įmonė – UAB „City Service Engineering“, neatleidžia UAB „Mano aplinka“ nuo atsakomybės. Visų pirma, UAB „City Service Engineering“ bendrovės darbuotoja (duomenys neskelbtini) iš esmės patvirtino tai, kad tarp UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ vadovų buvo susitarimas dėl jos pagalbos UAB „Mano aplinka“, ir tai nebuvo jos asmeninis sprendimas. UAB „City Service Engineering“ darbuotoja teikė reguliarią pagalbą UAB „Mano aplinka“ ir tai buvo jos funkcijų dalis. Antra, (duomenys neskelbtini) ne tik peržiūrėdavo, ar UAB „Mano aplinka“ atitinka viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, ar teisingai užpildyti parengti dokumentai, bet ir pateikdavo UAB „Mano aplinka“ parengtus komercinius pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms, turėjo UAB „Mano aplinka“ prisijungimą prie Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS sistemos), kas patvirtina, kad kai kuriais viešųjų pirkimų klausimais (duomenys neskelbtini) buvo leista veikti UAB „Mano aplinka“ vardu. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) koregavo tiek UAB „Mano aplinka“ pasiūlymą, tiek UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą, akivaizdu, kad ji žinojo UAB „Mano aplinka“ pasiūlymo turinį ir padėjo derinti abiejų bendrovių pasiūlymų turinį. UAB „Mano aplinka“ direktorius UAB „City Service Engineering“ darbuotoją (duomenys neskelbtini) rekomendavo (duomenys neskelbtini) (UAB „Naujininkų ūkis“ atsakingas darbuotojas), kaip galinčią patarti viešųjų pirkimų srityje. O tai (turint omenyje, kad (duomenys neskelbtini) nuolat padėdavo UAB „Mano aplinka“ viešuose pirkimuose su abiejų įmonių vadovų žinia) patvirtina, kad UAB „Mano aplinka“ žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB „City Service Engineering“ darbuotoja (duomenys neskelbtini) derins bendrovių pasiūlymus pirkime. Paprastai ūkio subjektai, vengiantys pažeisti konkurencijos taisykles, nerekomenduoja savo konkurentams asmenų, kurie dalyvauja pačių komercinių pasiūlymų rengime, padėti konkurentams rengiant pastarųjų pasiūlymus pirkimams. Nutarime yra pritaikyta prezumpcija, kad UAB „Mano aplinka“ su UAB „City Service Engineering“ ir kitomis bendrovėmis sudaro vieną ekonominį vienetą, todėl UAB „City Service Engineering“ pagalba UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ derinant pasiūlymus pirkime paaiškinama tuo, kad UAB „City Service Engineering“ siekė patenkinti vieno ekonominio vieneto interesus. Faktas, ar (duomenys neskelbtini) paslaugos buvo apmokamos iš UAB „Mano aplinka“ biudžeto, nekeičia esmės, vertinant, ar tarp bendrovių buvo sudarytas draudžiamas susitarimas (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ sudaro vieną ekonominį vienetą, tad tarp šių bendrovių galėjo būti lanksčiai ir neatlygintinai organizuojamas tarpusavio pagalbos teikimas). Galiausiai, nors UAB „Mano aplinka“ teigia, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo pasitelkta nei kaip tarpininkė, nei kaip tiesioginė ar netiesioginė (duomenys neskelbtini) ar UAB „Mano aplinka“ atstovė, tačiau bendrovė nepaaiškina, kodėl (duomenys neskelbtini) turėjo prisijungimą prie CVP IS sistemos, kaip atsirado jos įrašai abiejų bendrovių pasiūlymuose, kodėl (duomenys neskelbtini) UAB „Mano aplinka“ vadovas rekomendavo būtent (duomenys neskelbtini) (kuri paskutinė, prieš pat pateikiant komercinį pasiūlymą Pirkime, peržiūrėjo UAB „Mano aplinka“ pasiūlymą ir paprastai konsultuodavo pastarąją įmonę) peržiūrėti konkurento UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą visai prieš pasiūlymų pateikimo pirkime terminą. Be to, pati UAB „Mano aplinka“ pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) galėjo turėti jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir teikdavo pagalbą UAB „Mano aplinka“ viešuosiuose pirkimuose (kas nurodyta ir Nutarime).

UAB „Mano aplinka“ kaip prielaidą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) galimai apgaulės būdu gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) dėl pasiūlymo pirkime, tačiau ji nepagrįsta įrodymais ir vien prielaidų iškėlimas neatleidžia UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ nuo atsakomybės ir niekaip neįrodo, kad pasiūlymai pirkime nebuvo derinti. Be to, dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo UAB „Mano aplinka“ pati gali papildomai kreiptis į teismą su ieškiniu (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) ir įrodinėti pažeidimą pagal šį straipsnį.

Dėl vienodo traktavimo principo pažymi, kad nutarime UAB „Mano aplinka“ atžvilgiu išdėstytos visos aplinkybės, kurios parodo, kad įmonė padarė pažeidimą, tuo tarpu UAB „Ecoservice“ atveju pažeidimą įrodančių faktų nebuvo nustatyta, t. y. kiekvienos įmonės atžvilgiu nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės. Nutarime konstatuojant pažeidimą nebuvo vertinti pavieniai faktai kaip neteisėti ar kaip teisėti, o buvo įvertinta visų nustatytų aplinkybių visuma ir vertinama, ar jos visos įrodo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. UAB „Ecoservice“ su UAB „Naujininkų ūkis“ pirkime nebuvo konkurentai (priešingai – jie teikė bendrą pasiūlymą pirkime), todėl savaime suprantama, kad tarp partnerių gali būti pasitikėjimas, bet tai niekaip nelemia nutarimo teisėtumo ar neteisėtumo ir galiausiai Konkurencijos taryba nevertino, ar toks pasitikėjimas yra teisėtas. Be to, nutarime nebuvo konstatuota, kad UAB „Mano aplinka“ pasitikėjimas (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Priešingai, Nutarime įrodinėjama, kad UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ sudarė vieną ekonominį vienetą, kas parodo, kad bendravimas ir pasitikėjimas tarp ekonominio vieneto bendrovių ir jų darbuotojų yra įprastas ir suprantamas. Aplinkybės dėl telefoninių pokalbių įvertintos visumoje faktinių aplinkybių, todėl vien tas faktas, kad vyko pokalbiai tarp UAB „Ecoservice“ ir UAB „Mano aplinka“, nereiškia, kad UAB „Ecoservice“ turėjo būti pripažinta padariusia pažeidimą, ar kad UAB „Mano aplinka“ buvo diskriminuojama.

Dėl baudos apskaičiavimo nurodė, kad pirkimo geografinė teritorija nėra pagrindinis kriterijus nustatant tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamas. Tai, kokios pajamos yra laikytinos tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiomis su pažeidimu, vertinama atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį bei nagrinėjamo draudžiamo susitarimo kontekstą. Pajamų, gautų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, sąvoka yra siejama su pardavimais, kuriuos paveikė ar galėjo paveikti pažeidimas – draudžiamas susitarimas. Pagal ESTT praktiką (ESTT sprendimas byloje Nr. T-374/94, ESTT sprendimas byloje Nr. T-61/99, ESTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Nr. C-277/14 P), jeigu būtų sumažintas su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamų dydis, skaičiuojant tik pardavimus, kuriuos realiai paveikė kartelis, būtų pakenkta siekiamam baudų skaičiavimo tikslui. Be to, nėra būtina įrodyti, kad nagrinėjamas draudžiamas susitarimas realiai paveikė atitinkamus produktus ar pajamas, nes tokiu atveju būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui. Dėl to susijusios pajamos neapsiriboja tik to miesto, kurio savivaldybė organizavo pirkimą, teritorijoje gautomis pajamomis, o iš esmės siejamos su atitinkama pajamų, kurias iš susitarimo objektu buvusios veiklos gavo ūkio subjektas, rūšimi. Tai, kad teisės aktais yra nustatomos tam tikros teisės ir pareigos kapinių prižiūrėtojui, nepaneigia aplinkybės, kad paslaugų, kurias siekta įsigyti Pirkime, kainos dėl susitarimo galėjo būti paveiktos ir kituose pirkimuose. Pareiškėjos teiginiai, kad darbuotojai turi būti samdomi Vilniaus mieste ir įranga laikoma Vilniaus mieste, kad garažai turi būti tik Vilniaus mieste, savaime nepaaiškina, kaip tokios aplinkybės rodo, kad pažeidimas paveikė ar galėjo paveikti tik pardavimus Vilniaus mieste (dėl ko tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos turėtų būti laikomos pajamomis tik iš Vilniaus miesto). Yra žinoma, kad UAB „Mano aplinka“ turi padalinių visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ir tam tikra įranga, esant poreikiui gali būti pervežta iš vieno miesto į kitą. Tad UAB „Mano aplinka“ priimami sprendimai Vilniaus mieste gali turėti poveikį paslaugų kainoms ir kiekiams ir kitose Lietuvos Respublikos teritorijose. Pirkime galėjo dalyvauti įmonės iš visos Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl susitarimo poveikis turėjo ar galėjo turėti poveikį kapinių priežiūros ir teritorijų priežiūros paslaugoms ir pajamoms visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nutarime, atsižvelgiant į tai, kad teikiant kapinių priežiūros paslaugas yra atliekami tapatūs ar labai panašūs darbai ir kitų teritorijų tvarkyme, pagrįstai buvo tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusioms pajamomis laikytos ir pajamos gautos iš kitų teritorijų tvarkymo, nors jos tiesiogiai nepaminėtos atitinkamos rinkos apibrėžime. Atsižvelgiant į tai, kad kapinių ir teritorijų tvarkymo paslaugos yra tapačios arba labai panašios, akivaizdu, kad susitarimas dėl kapinių tvarkymo paveikė ar galėjo paveikti ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugas.

Nutarime, nustatant baudos dydį UAB „Mano aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE ir UAB „City Service Engineering“ (kaip vienam ekonominiam vienetui), buvo tinkamai remiamasi UAB „Mano aplinka“ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pardavimų pajamomis (kapinių priežiūros ir kitų teritorijų tvarkymo pajamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar pajamų šaltinis yra viešasis ar privatus sektorius). Taip pat Nutarimu bauda buvo tinkamai individualizuota bei nepažeistas vienodo vertinimo principas, nes visoms bendrovėms (UAB „Naujininkų ūkis“ ir vieną ekonominį vienetą sudarančioms bendrovėms) buvo taikyti tokie patys baudų apskaičiavimo dydžiai (pavojingumo, atgrasymo koeficientai). Baudos pavojingumo ir atgrasymo dydžiai nustatyti tinkamai, nepažeidžiant Baudų aprašo reikalavimų. Nutarimu skirta bauda turi būti pakankamai atgrasanti, todėl pavieniai Pareiškėjos argumentai neturėtų lemti baudos mažinimo, turint omenyje tai, kad nutarimu nustatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių konkurencijos pažeidimų, o galutinis baudos dydis ir taip mažas.

Atsiliepdama į UAB „City Service Engineering“ skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (5 t., e. b. l. 73-85). Nurodo, kad šiai pareiškėjai nutarimu pritaikyta atsakomybė už draudžiamą susitarimą atsižvelgiant į tai, kad: a) ji priklauso tam pačiam ekonominiam vienetui kaip ir UAB „Mano aplinka“ ir atliko aktyvius veiksmus pasiūlymų derinime, t. y. padėjo to paties ekonominio vieneto bendrovei suderinti pasiūlymus Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime, kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. ir b) pagal ESTT praktiką (ESTT 2008 m. liepos 8 d. Bendrojo teismo sprendimas byloje Nr. T-99/044) pripažįstama, kad bendrovė, padedanti kitai bendrovei sudaryti draudžiamą susitarimą, gali būti laikoma atsakinga už visą pažeidimą, nors jos vaidmuo buvo tik pagalbinis ar ji tik vykdė nurodymus.

Nurodo, kad analizuojamo pirkimo atžvilgiu akivaizdu, kad UAB „City Service Engineering“ tiesioginiais ir aktyviais veiksmai prisidėjo prie konkurentų UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų derinimo pirkime ir savo aktyviais veiksmais išreiškė pritarimą UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ susitarimui, t. y. paskutinę pasiūlymų pirkime pateikimo dieną pareiškėjos darbuotoja buvo susitikusi su UAB „Mano aplinka“ konkurentu UAB „Naujininkų ūkis“ dėl pasiūlymų derinimo (tai patvirtino ir UAB „Naujininkų ūkis“, ir pareiškėjos darbuotojai). Tai, kad pareiškėja buvo įsitraukusi į pirkimo procesą, taip pat liudija rasti pareiškėjos darbuotojos redaguoti UAB „Mano aplinka“ dokumentai pirkime.

Pažymi, kad nutarimu buvo įrodyta, kad UAB „City Service Engineering“ 100 procentų akcijų priklauso City Service SE ir kad UAB „Mano aplinka“ 100 procentų akcijų netiesiogiai (per UAB „Mano Būsto priežiūra“) taip pat priklauso City Service SE. Nei viena pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų vieno ekonominio vieneto prezumpciją. Nutarime pateiktos papildomos aplinkybės patvirtina, kad City Service SE, UAB „Mano aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ sudaro vieną ekonominį vienetą. Yra laikoma, kad atskiri ūkio subjektai sudaro vieną ekonominį vienetą (ūkio subjektą), kuomet patronuojančioji bendrovė gali faktiškai daryti lemiamą įtaką patronuojamajai bendrovei, ko pasekmė yra ta, kad patronuojamoji bendrovė neturi realios autonomijos apibrėžti savo komercinę politiką rinkoje. Taigi dėl to, kad UAB „Mano aplinka“ ir pareiškėja priklauso vienam ekonominiam vienetui, kad abiejų 100 procentų akcijų turi tas pats juridinis asmuo, jos veikia to juridinio asmens – City Service SE - ir vieno ekonominio vieneto naudai. Tas faktas, kad UAB „City Service Engineering“ reguliariai padėjo UAB „Mano aplinka“ dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir padėjo suderinti pasiūlymus pirkime taip pat patvirtina, kad bendrovės sudarė vieną ekonominį vienetą ir veikė to vieno ekonominio vieneto naudai ir dėl to turi būti solidariai atsakingos už pažeidimą. Vertinant vieno ekonominio vieneto (City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“, UAB „City Service Engineering“) veiklą matyti, kad praktikoje darbas viename ekonominiame vienete suorganizuotas taip, kad viena jo bendrovė (UAB „Mano aplinka“) dalyvauja pirkimuose, o kita jo bendrovė (UAB „City Service Engineering“) padeda pirmajai dirbant su viešaisiais pirkimais (konsultuoja, padeda su užstato sumokėjimu ir pan.), t. y. abi bendrovės veikia kaip vieno ūkio subjekto (ekonominio vieneto) dalys. Akivaizdu, kad City Service SE, turinti po 100 procentų UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Būsto aplinka“ (netiesiogiai per UAB „Mano Būsto priežiūra“) akcijų, yra suinteresuota, kad dukterinės bendrovės dirbtų taip, kad būtų nešama patronuojančiai bendrovei nauda, t. y. tuo atveju, jeigu reikia vienai bendrovei pagalbos, kita padeda. Tuo tarpu UAB „Mano aplinka“ ir pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB „Naujininkų ūkis“ yra UAB „Mano aplinka“ konkurentas, nes dalyvauja tame pačiame pirkime. (duomenys neskelbtini), kaip nuolat dirbusi su viešaisiais pirkimais darbuotoja, turėjo suprasti, kad konkurentų pasiūlymų derinimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau kaip nurodyta nutarime (198 pastraipa), UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą paskutinė redagavo (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „City Service Engineering“ suprato ar turėjo suprasti, kad, bendraudama su (duomenys neskelbtini) ir prisidėdama prie UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymo rengimo, ji padeda UAB „Mano aplinka“ sudaryti draudžiamą susitarimą, pažeidžiantį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) minėjo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ją nurodė kaip galinčią suteikti pagalbą, pati (duomenys neskelbtini) koregavo UAB „Mano aplinka“ pasiūlymą, tad ji turėjo suvokti, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai yra neteisėti, tačiau ji ne atsisakė padėti, o sutiko prisidėti prie UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymo rengimo. Taigi UAB „City Service Engineering“ prisiėmė riziką, kad ji bus pripažinta draudžiamo susitarimo dalyve.

Tuo atveju, jeigu būtų paneigta lemiamos įtakos prezumpcija ir pareiškėja nebūtų laikoma vieno ekonominio vieneto dalimi (Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad to pareiškėjai nepadarė), pareiškėja vis tiek būtų atsakinga už pažeidimą, nes pati tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie pasiūlymų derinimo.

ESTT ir Komisijos praktikoje nurodoma, kad ūkio subjektas pagal konkurencijos teisę gali būti laikomas atsakingu už savo darbuotojo veiksmus dalyvaujant draudžiamame susitarime nepriklausomai nuo to, ar vadovybė leido ir/ar nurodė savo darbuotojams atlikti tam tikrus veiksmus ir ar žinojo apie tokį elgesį. ESTT taip pat yra pabrėžęs, kad nereikalaujama, jog prie draudžiamo susitarimo prisidėjęs ūkio subjektas vykdytų veiklą toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kad būtų laikomas atsakingas už draudžiamą susitarimą (Komisijos 1992 m. liepos 15 d. sprendimas Viho / Parker Pen byla, 16 paragrafas. OJ L233/27. ESTT 1983 m. birželio 7 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. 100 iki 103/80). Taigi faktas, kad derinant pasiūlymus tirtame pirkime iš UAB „City Service Engineering“ darbuotojų tiesiogiai dalyvavo tik (duomenys neskelbtini) ir, kad ji atlieka tik techninio pobūdžio funkcijas, o pati UAB „City Service Engineering“ neveikia kapinių priežiūros rinkoje, nepašalina bendrovės atsakomybės už jos darbuotojos veiksmus.

Pažymi, kad UAB „City Service Engineering“ įsipareigojimų pateikimo metu galiojo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu veiksmai nepadarė esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje. UAB „City Service Engineering“ padėjo UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ derinti pasiūlymus, t. y. padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, kuris daro esminę žalą Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Atitinkamai Tyrimas dėl šio pažeidimo negali būti nutrauktas priimant įmonės įsipareigojimus.

Nurodo, kad pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kurie rodytų, kad Nutarimu skirta bauda turėtų būti įmonei sumažinta.

Atsiliepdama į UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE skundus atsakovė su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (3 t., b. l. 13-35). Nurodo, kad nutarime padaryta teisinga išvada, kad draudžiamą susitarimą sudarė būtent UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Taip pat nutarime yra pritaikyta prezumpcija, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE darė lemiamą įtaką savo patronuojamoms bendrovėms ir dėl to UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE sudaro vieną ekonominį vienetą. Nutarime aiškiai nurodoma, kad pagal ESTT praktiką UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE priskiriami patronuojamųjų bendrovių veiksmai.

ESTT sprendimuose yra įprasta praktika, kuomet patronuojančiai bendrovei priklauso 100 proc. pažeidimą padariusios patronuojamosios bendrovės akcijų, viena vertus, konstatuoti, kad ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui, ir, kita vertus, atsižvelgti, kad egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui (ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Nr. C-155/14 P, Evonik Dehussa ir AlzChem prieš Europos komisiją, 29-33 pastraipos; ESTT 2011 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Nr. C-90/09, General Oquimica SA and Others prieš Europos komisiją, 88 pastraipa).

Pažymi, kad nutarimo 1.3, 3.1 dalyse įrodyta, kad UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE sudaro vieną ekonominį vienetą: a) įrodant, kad patronuojančios bendrovės turėjo 100 procentų patronuojamųjų bendrovių akcijų ir pritaikant lemiamos įtakos prezumpciją ir b) papildomai, pasiremiant kitomis faktinėmis aplinkybėmis, rodančiomis artimą visų keturių bendrovių sąsajumą ir patvirtinančiomis vieno ekonominio vieneto buvimą (Nutarimo 152 pastraipa). Atitinkamai pareiškėjoms nutarimu priskirti UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ veiksmai ir taikyta atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pareiga pateikti visus įrodymus, kad bendrovė yra iš esmės savarankiška, tenka būtent tai įmonei, kuri siekia paneigti prezumpciją, o ne Konkurencijos tarybai. Subjektai, kuriems taikoma lemiamos įtakos prezumpcija, patys geriausiai gali rasti tokių įrodymų savo pačių veiklos srityje. Be to, įrodymų ir argumentų turi būti pateikta pakankamai, t. y. tiek, kad Konkurencijos taryba ir teismas aiškiai galėtų įsitikinti, kad patronuojamoji bendrovė veikia iš esmės savarankiškai nuo patronuojančios bendrovės. City Service SE, kaip tiesioginis UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ akcininkas, skiria šių bendrovių vadovus (UAB „Mano Būsto priežiūra“ atveju – ir valdybą). City Service SE valdybos ir stebėtojų tarybos nariai dalyvauja ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ valdyme. Pažymi, kad persidengiantis personalas įmonėse patvirtina vieno ekonominio vieneto prezumpciją. Įgalioti asmenys einantys kelias pareigas patronuojančioje ir patronuojamoje bendrovėje sudaro klasikinį mechanizmą tam, kad išlaikytų informacijos srautą ir nuoseklumą tarp grupės narių, kas garantuoja valdymo ir politikos aspektų nuspėjamumą. Akivaizdu, kad informacija, kurią vienas asmuo gauna vienoje pozicijoje, gali būti panaudota ar atsižvelgiama į ją ir kitose pozicijose veikiant viso ūkio subjekto naudai. Taigi tarp City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ yra glaudžios sąsajos per vadovybę, kas leidžia City Service SE detaliai kontroliuoti UAB „Mano Būsto priežiūra“ vidaus darbą. UAB „Mano Būsto priežiūra“ vadovą ((duomenys neskelbtini), kuris kartu yra ir City Service SE valdybos narys) renka ir atšaukia UAB „Mano Būsto priežiūra“ valdyba (tie patys 3 asmenys, kurie įeina į City Service SE valdybą), todėl jeigu vadovas veiktų priešingai nei pageidauja City Service SE, jis gali būti atleistas, t. y. tokiu būdu City Service SE užsitikrina savo kontrolę UAB „Mano Būsto priežiūra“ atžvilgiu. City Service SE gali dalyvauti bet kuriuose UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ vadovų ir kitų darbuotojų susitikimuose ir tokiu būdu būti nuolat informuota apie darbą šiose bendrovėse. Kai dvi įmonės veikia nepriklausomai, vienos atstovai paprastai neturi galimybės dalyvauti kitos bendrovės vadovų ir kitų darbuotojų susitikimuose. City Service SE daro įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ strateginiams veiklos sprendimams įgyvendindama jos, kaip tiesioginės (UAB „Mano aplinka“ atveju – netiesioginės) bendrovių akcininkės, turtines ir neturtines teises. Kaip nurodo UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“, bendrovių strateginiai sprendimai, įskaitant ir biudžeto planavimą bei investicijas, pagal UAB „Mano Būsto priežiūra“ įstatus bendrovės valdyba priima ir kitus svarbius sprendimus, t. y. svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, steigti bendrovės filialus ir atstovybes, sprendimus dėl ilgalaikio turto ir kt. Taigi visuma nutarime nurodytų aplinkybių rodo, kad City Service SE darė lemiamą įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“, kas iš esmės reiškia, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ faktiškai veikia rinkoje suderinamai su City Service SE interesais ir su jos žinia. Atitinkamai, jeigu UAB „Mano Būsto priežiūra“ daro lemiamą įtaką UAB „Mano aplinka“, tai reiškia, kad tą įtaką netiesiogiai daro ir City Service SE.

Dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ įtakos UAB „Mano aplinka“ nurodo, kad UAB „Mano aplinka“ vadovas skiriamas ir atšaukiamas UAB „Mano Būsto priežiūra“, kai tuo tarpu, kaip minėta, UAB „Mano Būsto priežiūra“ vadovybę (valdyba ir generalinis direktorius) sudaro tie patys 3 asmenys, kaip ir City Service SE vadovybę (valdybą ir stebėtojų tarybą). Taigi City Service SE vadovybei nusprendus, kad UAB „Mano aplinka“ veikia ne taip, kaip palanku City Service SE, gali pakeisti UAB „Mano aplinka“ vadovą. Be to, UAB „Mano aplinka“ vadovas privalo gauti UAB „Mano Būsto priežiūra“ pritarimą, tvirtindamas bendrovės veiklos strategiją (taigi praktiškai turi gauti ir City Service SE pritarimą, nes tie patys trys asmenys sudaro pareiškėjų vadovybes). Lygiai taip pat turi būti gautas pritarimas ir dėl kitų klausimų: bendrovės filialų ir atstovybių nuostatų, bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ir dalyve, bendrovės filialų ir atstovybių steigimo, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose numatytų sprendimų, paramos sutarčių, paskolos sutarčių, tam tikrų laidavimo ir garantavimo sutarčių ir kitų sprendimų, nurodytų įstatų 7.3. punkte. Apibendrinant, matyti, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ daro įtaką UAB „Mano aplinka“ valdymui (strateginiams sprendimams, vidaus darbo organizavimui, finansams ir kt.). City Service SE, darydama lemiamą įtaką UAB „Mano Būstas priežiūra“ veiklai, daro lemiamą įtaką ir UAB „Mano aplinka“ vidaus darbui, strateginiams sprendimams (per UAB „Mano Būsto priežiūra). Todėl nutarimu pritaikius prezumpciją pagrįstai konstatuota, kad šios trys bendrovės su UAB „City Service Engineering“ sudaro vieną ekonominį vienetą.

Pažymi, kad ESTT praktikoje (Bendrojo teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Nr. T-399/09, HSE prieš Komisiją, 54 pastraipa) pabrėžiama, kad vien tai, kad patronuojanti bendrovė ir jos patronuojamoji įmonė veikia skirtinguose ekonomikos sektoriuose, <...>, neužkerta kelio patronuojančiai bendrovei daryti lemiamą įtaką patronuojamajai bendrovei, netgi jei pastaroji turėjo tam tikrą autonomijos laipsnį valdant savo verslą. Patronuojamosios bendrovės gali turėti tam tikrą autonomiją vykdant verslą, priimant sprendimus dėl kainodaros, pardavimų ir marketingo politikos – to Konkurencijos taryba neginčija, tačiau nei UAB „Mano Būsto priežiūra“, nei City Service SE nepateikė įrodymų, rodančių, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ nepriklausomai sprendžia dėl savo elgesio rinkoje, ir iš esmės nesilaiko patronuojančių bendrovių nurodymų. UAB „City Service Engineering“ darbuotoja (duomenys neskelbtini) faktiškai reguliariai „kolegiškai“ atlikdavo vienokius ar kitokius darbus UAB „Mano aplinka“ atžvilgiu: darbuotojams padėdavo įvertinti, ar įmonė atitinka viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, pasidalindavo reikiamais kontaktais, peržiūrėdavo užpildytus dokumentus, pateikdavo UAB „Mano aplinka“ parengtus komercinius pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms, turi UAB „Mano aplinka“ prisijungimą prie CVP IS sistemos, persiųsdavo UAB „Mano aplinka“ direktoriui (duomenys neskelbtini) ir projektų vadovei (duomenys neskelbtini) per CVP IS gautą informaciją iš perkančiųjų organizacijų. Taip pat (duomenys neskelbtini) peržiūrėjo ir pirkimo pasiūlymą, kurį pateikė konkurentas UAB „Naujininkų ūkis“.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo City Service SE atsiliepimu į UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundą iš esmės palaiko UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundą (2 tomas, e. b. l. 179–182). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sutinka su UAB „Mano Būsto priežiūra“ teiginiais, kad solidari bendrovių City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE ir UAB „Mano aplinka“ atsakomybė už pažeidimą nutarimu buvo konstatuota visiškai nepagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepimu City Service SE skundą iš esmės palaiko skundą, taip pat prašo skundą tenkinti (2 tomas, e. b. l. 183–186). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo City Service SE atsiliepimu į UAB „Mano aplinka“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „City Service Engineering“ skundus (4 tomas, e. b. l. 176–178), su jais sutinka, prašo juos tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano aplinka“ atsiliepimu į UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ skundus (4 tomas, e. b. l. 179–181), su jais sutinka, prašo skundus tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepimu į UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus (4 tomas, e. b. l. 182–184) su jais sutinka, prašo skundus tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai skundus palaikė, prašė juos tenkinti iš esmės skunduose nurodytais argumentais.

UAB „Mano aplinka“ atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai konstatavo pažeidimą. Pažymėjo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ neteisėtai pasinaudojo jos komercine paslaptimi ir tokiu būdu padarė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, dėl ko nebuvo padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Informavo, kad UAB „Mano aplinka“ kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmų. Konkurencijos taryba nenustatė šalių valios sutapimo, paties kainų derinimo, kieno naudai buvo suderinti veiksmai. Pažymėjo, kad UAB „Mano aplinka“ Pirkime neturėjo naudos. Taip pat laiko, kad pažeistas vienodo traktavimo principas, nes tyrimas prieš UAB „Ecoservice“ nutrauktas. Pažymi, kad paskirta bauda neindividualizuota ir neproporcinga.

City Service SE atstovas papildomai paaiškino, kad įmonei bauda paskirta dėl to, kad ji, pasak Konkurencijos tarybos, yra vienas ekonominis vienetas kartu su trimis dukterinėmis įmonėmis. Mano, kad Konkurencijos įstatymas reikalauja konkretaus ūkio subjekto, kuriam yra taikoma nuobauda, neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju jokie City Service SE veiksmai nėra nustatyti. Yra nustatytas keletas aplinkybių (tiesioginis akcininko ryšys su dukterinėmis bendrovėmis), tačiau dalyvavimo neteisėtuose veiksmuose nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo taikyti administracinę atsakomybę. Konkurencijos įstatyme taip pat nėra numatyta solidari administracinė atsakomybė. Tai, kad Europos komisija kartu su ESTT yra suformavusi tam tikrą praktiką, nėra teisinis pagrindas Konkurencijos tarybai taikyti tokią administracinę atsakomybę Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Mano Būsto priežiūra“ atstovas papildomai paaiškino, kad vieno ūkio subjekto prezumpcijos taikymas yra tik iš dalies teisingas. Vieno ūkio subjekto prezumpcija gali būti paneigta, nustačius eilę kitų aplinkybių: patronuojančios įmonės lemiamos įtakos nedarymas dukterinei įmonei, dukterinė įmonė vykdo savarankišką ekonominę veiklą, dukterinė įmonė negauna pritarimo iš patronuojančios bendrovės dėl veiklos organizavimo, sandorių sudarymo, produkcijos ir reprodukcijos. Teigia, kad būtina nustatyti, kad patronuojanti bendrovė ne tik gali daryti lemiamą įtaką patronuojamai bendrovei, bet ir faktiškai tai įgyvendina. UAB „Mano Būsto priežiūra“ lemiamos įtakos dukterinei bendrovei UAB „Mano aplinka“ nedarė. Konkurencijos taryba papildomų įrodymų dėl lemiančios įtakos darymo nesurinko. Tuo tarpu pareiškėja pateikė įrodymus, kurie paneigia prezumpcijos taikymą.

UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas papildomai paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad buvo derinamos kainos, o ne kvalifikaciniai reikalavimai. Konkurencijos taryba neįrodė, kad buvo derinami įkainiai, o ne kvalifikaciniai pirkimo dokumentai. Konkurencijos tarybos pateikti netiesioginiai įrodymai nei patvirtina, nei paneigia šalių valią sudaryti draudžiamą susitarimą, nes nėra tinkamai įrodyta, kad buvo derinami būtent įkainiai. Todėl atsakovės pozicija dėl šalių bendros valios kvalifikavimo nėra pagrįsta, nes atsakovė nutarime apskritai netinkamai kvalifikavo, tuo pačiu ir neįrodė, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ bendros valios sudarant draudžiamą susitarimą, bei nukrypo nuo teismų praktikos. Nutarimas yra ydingas – nepagrindžiantis bendros valios, dėl ko atsakomybė pagal KĮ 5 straipsnį UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ negali būti taikoma.

Pažymi, kad net ir įvertinus, jog formaliai buvo sudarytas susitarimas ribojantis konkurenciją, tačiau šalys turėjo kitokius, teisėtus tikslus, todėl KT privalėjo tirti subjektyvias šalių užmačias, įrodant patirtą ekonominę žalą ir pan. Pabrėžė, kad nurodyti elementai yra subjektyvūs šalių siekiai, kurie yra netirti. Konkurencijos taryba nenustatė kokio ekonominio rezultato ūkio subjektai siekė sudarydami susitarimą, todėl lieka neįrodytas šalių valios derinimas.

UAB „City Service Engineering“ atstovas papildomai paaiškino, kad City Service SE pateikė pakankamai įrodymų, kad nedaro lemiamos įtakos savo patronuojamoms įmonėms. UAB „City Service Engineering“ rinkoje veikė savarankiškai. Pažymėjo, kad City Service SE, kaip akcininkas, UAB „City Service Engineering“ veikloje veikė tiek, kiek yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Dėl dalyvavimo pažeidime pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo suderinusi su vadovybe savo veiksmų teikiant pagalbą UAB „Naujininkų ūkis“. Ji nesprendė su įmonės veikla susijusių klausimų, įmonėje dirbo tik techninio pobūdžio darbus. Be to UAB „City Service Engineering“ neteikia kapinių priežiūros paslaugų, todėl jai nėra aktualus pirkimas, dėl kurio konstatuotas pažeidimas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad LVAT yra nurodęs, kad konstatuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą dėl kainų derinimo pakanka nustatyti susitarimo objektą (tiesioginį ir netiesioginį kainų nustatymą ir susitarimo tarp konkurentų sudarymą). Atsakovė šiuos aspektus įrodė. Konkurencijos taryba tam, kad įrodytų pažeidimą, neturėjo įrodyti, kuris iš ūkio subjektų turėjo laimėti susitarimą, kas turėjo gauti naudos, kokia turėjo būti nauda UAB „Mano aplinka“ iš to susitarimo. Konkurencijos taryba nutarimu nustatė, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ suderino valią sudaryti draudžiamą susitarimą, t. y. viešajame pirkime pateikė suderintus pasiūlymus.

Pažymi, kad didelis skirtumas tarp pasiūlymų kainų savaime neįrodo, kad ūkio subjektai pasiūlymų kainų nederino. Ūkio subjektai turi nepriklausomai pasirinkti savo elgesį rinkoje. Toks reikalavimas draudžia tarp konkurentų bet kokį tiesioginį ar netiesioginį kontaktą, jeigu šio kontakto tikslas arba pasekmė yra ta, kad konkurentai pasirenka savo elgesį rinkoje atsižvelgdami į tą informaciją. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinius pasiūlymus suderina iš anksto prieš pateikdami jas perkančiosioms organizacijoms, tai viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas. Sudaromos sąlygos viešuosius pirkimus laimėti iš anksto žinomam ūkio subjektui. Todėl viešųjų pirkimų procedūra tampa fiktyvi.

Dėl vieno ekonominio vieneto prezumpcijos pažymėjo, kad pažeidimą padarė vienas ekonominis vienetas, ne vien tik UAB „Mano aplinka“, nors konkrečius veiksmus atliko ši įmonė, o UAB „City Service Engineering“ padėjo padaryti pažeidimą. Konkurencijos teisėje vieną ekonominį vienetą gali sudaryti keli juridiniai asmenys. Solidari atsakomybė kyla iš vieno ūkio subjekto sąvokos. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba neturi rinkti papildomų įrodymų dėl patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos darymo patronuojamai bendrovei, tą turi padaryti pačios pareiškėjos.

Pareiškėjų City Service SE, UAB „City Service Engineering“ skundai tenkintini.

Pareiškėjų UAB „Būsto aplinka“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1S-93 (2019), kuriuo nustatytas draudžiamas susitarimas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir paskirtos įmonėms ekonominės (finansinės) sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis pareiškėjų ir atsakovės atstovų paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tyrimas prieš UAB „Mano aplinka“ (dabartinis pavadinimas „Būsto aplinka“), UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“, UAB „Mano Būstas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mano Būsto priežiūra“) pradėtas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1S-103 (2018) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“, atsižvelgus į iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautą informaciją.

Vilniaus miesto savivaldybė Konkurencijos tarybai pateikė informaciją apie galimai tarp tiekėjų UAB „Mano aplinka“ ir jungtinėje veikloje veikiančių UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ sudarytą draudžiamą susitarimą atvirame Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime Nr. 384045, kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. Pirkimo objektą sudarė 4 dalys: paveldo saugomų kapinių priežiūros paslaugų pirkimas, Rokantiškių grupės kapinių priežiūros paslaugų pirkimas, Saltoniškių ir Karveliškių grupės kapinių priežiūros paslaugų pirkimas ir Grigiškių grupės kapinių priežiūros paslaugų pirkimas. Galutinė komercinių pasiūlymų pateikimo diena pirkime buvo 2018 m. liepos 3 d. Komercinius pasiūlymus visose keturiose pirkimo dalyse pateikė 4 dalyviai: UAB „Mano aplinka“ ((duomenys neskelbtini)), UAB „Stebulė“, UAB Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“ konsorciumas ((duomenys neskelbtini)), UAB „VSA Vilnius“ ir Dolmans Landscaping Noord B. V. konsorciumas.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. vasario 19 d. Konkurencijos tarybos nutarimu 1S-19 (2019) tyrimas papildytas įtraukiant papildomai į tyrimą dvi bendroves: Estijos įmonę City Service SE ir UAB „City Service Engineering“.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba skundžiamu 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1S-93 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ padarė išvadą, kad UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl komercinių pasiūlymų derinimo, dalyvaudami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotame Pirkime, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ laikytos vienu ekonominiu vienetu ir solidariai atsakingomis už draudžiamo susitarimo sudarymą. Atitinkamai nutarimo 1 punktu pripažinta, kad City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ bei UAB „Naujininkų ūkis“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dalyvaudamos nurodytame viešajame pirkime. Už nurodytą pažeidimą paskirtos Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje numatytos piniginės baudos: City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ solidariai – 381 100 eurų bauda (nutarimo 2.1 punktas), UAB „Naujininkų ūkis“ – 31 000 eurų bauda (nutarimo 2.2 punktas). Taip pat, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nutraukta Konkurencijos įstatymo priežiūros procedūra UAB „Ecoservice“ atžvilgiu (nutarimo 3 punktas).

Pirmiausia nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje dalyvaujančių asmenų veikų kvalifikavimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Konkurencijos tarybai pripažinus, kad buvo įvykdytas konkurencijos teisės pažeidimas, kylantis iš draudimo sudaryti konkurenciją ribojančius ar galinčius riboti susitarimus.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Iš esmės analogiškas draudimas įtvirtintas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio 1 dalies a punkte: kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį „susitarimu“ yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinį, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (žr. pvz., 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-294/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Viena iš teisinių garantijų, būtinų efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas išleisti įstatymus, kurie saugotų sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi remiantis oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis galima teigti, jog sąžiningos konkurencijos laisvė – konstitucinė vertybė, kadangi, Konstitucinio Teismo teigimu, sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Kaip minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-686/2006, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-294/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se (lot. savaime) ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai (žalingos pasekmės) yra preziumuojamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir paskirtis būtų paneigta ir neįgyvendinama.

Taigi kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį bent dviejų šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs ūkio subjektų siekiai ir motyvai, dalyvaujant draudžiamame susitarime, paprastai neturi veikų kvalifikavimui pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisinės reikšmės. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės šakos ar kitokių normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad komercinių pasiūlymų turinio derinimo (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimo konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai veiksmai traktuotini kaip prieštaraujantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui (LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-293/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552–2016/2012). Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto suderina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, akivaizdu, jog viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas, kurio pasekmėje sudaromos ar palengvinamos sąlygos viešuosius pirkimus laimėti iš anksto žinomam ūkio subjektui, dėl ko viešųjų pirkimų procedūra tampa fiktyvi ir praranda savo paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-293/2012).

Dėl konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo

Ginčijamu Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1S-93 (2019) padaryta išvada, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvaujant (padedant) UAB „City Service Engineering“, 2018 m. vykusiame viešajame pirkime veikė ne savarankiškai kaip konkurentai, o tarpusavyje derino veiksmus: pateikė suderintus komercinius pasiūlymus, įskaitant pasiūlymų kainas. Šią išvadą Konkurencijos taryba priėjo išnagrinėjusi dalyvių pateiktus komercinius pasiūlymus ir nustačiusi, jog konkurentų pasiūlymuose taikomas vienodas kainų apskaičiavimas, pasiūlymuose nustatytos tos pačios apskaičiavimo klaidos ir dėsningas pasiūlymo kainos prieaugis, vienodi stiliaus, teksto formavimo ir kiti pasiūlymų redagavimo ypatumai, kurių nebuvo perkančiosios organizacijos parengtose pasiūlymų rengimo formose ir kitų tiekėjų pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose ir kurios negalėjo būti (ir nebuvo) viešajame pirkime dalyvavusių pareiškėjų (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“) racionaliai paaiškintos. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (kaip paaiškėjo UAB „City Service Engineering“ darbuotoja) paskutinė redagavo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pateiktus komercinius pasiūlymus. (duomenys neskelbtini) buvo susitikusi su UAB „Naujininkų ūkis“ atstovu dėl pasiūlymų derinimo prieš pat pasiūlymų pateikimo terminą. UAB „Mano aplinka“ atstovė (duomenys neskelbtini) ir UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas (duomenys neskelbtini) iki pasiūlymų pateikimo ir prieš susitinkant su (duomenys neskelbtini) bendravo telefonu (birželio 15 d., birželio 28 – liepos 3 d.). UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje ir UAB „City Service Engineering“ darbuotojos kompiuteryje rasti UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojų redaguoti su pirkimu susiję dokumentai.

Konkurencijos taryba, įvertinusi UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pateiktus pasiūlymus, nustatė, kad abiejų tiekėjų pasiūlymuose objektyviai yra sekančios klaidos: tos pačios aritmetinės klaidos ir tie patys neužpildyti laukeliai, pirmose pasiūlymų formų lentelėse I, II ir III pirkimo objekto dalyse nurodyti įkainiai be PVM yra visiškai tapatūs, įkainių skirtumas yra tendencingas. Visose pirkimo objekto dalyse UAB „Naujininkų ūkis“ pateikti įkainiai yra mažesni nei UAB „Mano aplinka“ pateikti įkainiai (detaliai aprašyta konkurencijos tarybos nutarimo 3 lentelėje). Nustatyti skirtumai (būtent 1,583, 1,557, 1,600, 1,617) identiškai kartojasi 1-oje, 2-oje ir 4-oje Pirkimo dalyse ir pasiskirsto taip pat proporcingai – daugiau nei pusė (147 iš 250 visų Pirkimo objekto dalių eilučių) UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ įkainių 1,583 karto mažesni už UAB „Mano aplinka“ įkainius, o likę skirtumų dydžiai kartojasi keliose eilutėse. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų 3-osios Pirkimo objekto dalies 2-oje lentelėje analogiškai neužpildytos tos pačios 4 (iš 51) pasiūlymo eilutės Nr. 10.1.6, 10.2.1, 10.2.3 ir 10.2.8 (Konkurencijos tarybos nutarimo 6-11 paveiksluose pateikiamos UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ 3-ios Pirkimo objekto dalies pasiūlymų ištraukos). Nagrinėjant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ Pirkime pateiktas pasiūlymų formas nustatyta, kad atitinkami stulpeliai, kuriuose nurodyti įmonių siūlomi įkainiai už konkrečias siūlomas paslaugas, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymuose didžiojoje daugumoje eilučių skaičiai įrašyti naudojant Calibri stiliaus 11 dydžio šriftą, kuomet perkančiosios organizacijos tiekėjams Pirkime pateiktoje formoje naudojamas Times New Roman stiliaus 11 dydžio šriftas, kurį savo pasiūlymuose įrašydami įkainius išlaikė ir kiti tiekėjai, dalyvavę Pirkime. Palyginus perkančiajai organizacijai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas pasiūlymų formas su UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ Pirkime pateiktomis formomis, taip pat matyti, kad abiejų įmonių pasiūlymuose tekstas langeliuose lygiuojamas viršuje. UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymuose taip pat vienodu būdu atskirtas Pirkimo dalyvio pavadinimas ir kodas, t. y. įmonės pavadinimas ir įmonės kodas atskirti naudojant pasvirąjį brūkšnį. Tiek UAB „Mano aplinka“, tiek ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymuose dalyvio arba jo įgalioto asmens pareigų ir pasirašančio asmens vardo ir pavardės vieta suredaguota vienodu būdu, t. y. tekstas, kuriuo nurodomos dalyvio arba jo įgalioto asmens pareigos, vardas ir pavardė yra parašyti naudojant Underline (pabraukimo) šrifto paryškinimą, nepaliekant eilutės tarpo tarp UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ įrašyto teksto ir pasiūlymo formoje esančių brūkšnių (žr. Konkurencijos tarybos nutarimo 12 ir 13 paveikslus). Nustatytos aplinkybės rodo, jog viešajame pirkime konkuruoti turėjusių įmonių UAB „Mano aplinka“ (iš vienos pusės) ir UAB „Naujininkų ūkis“ kartu su UAB „Ecoservice“ (iš kitos pusės) pasiūlymai rengti vieno asmens, kadangi nustatyti vienodi dėsningumai, neatitikimai, tendencingumai, klaidos, teksto formavimo ir stiliaus ypatumai, kurių nebuvo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentacijoje ir kurie nebūdingi kitų viešajame konkurse dalyvavusių tiekėjų (konkurentų) pasiūlymams.

Nustatyta, kad UAB „City Service Engineering“ darbuotoja (duomenys neskelbtini) teikė įvairią pagalbą UAB „Mano aplinka“. Ji 2018 m. sausio 30 d. iš savo el. pašto išsiuntė el. laišką UAB „Mano aplinka“ projektų vadovei (duomenys neskelbtini) ir direktoriui (duomenys neskelbtini), kuriuo jiems priminė apie tai, kad ji teikia pagalbą viešojo sektoriaus pirkimuose. 2018 m. lapkričio 8 d. paaiškinimų metu (duomenys neskelbtini), paprašyta paaiškinti el. laišką, paaiškino, kad „jeigu jiems (UAB „Mano aplinka“ projektų vadovei (duomenys neskelbtini) ir direktoriui (duomenys neskelbtini)) reikia pagalbos dėl kvalifikacinių reikalavimų išpildymo, ji įvertina, ar jie atitinka kvalifikacinius reikalavimus pagal konkursų dokumentaciją, ji gali nurodyti kontaktą, pavyzdžiui, draudimo bendrovėje, jeigu jiems reikia. Taip pat nurodė, kad padeda nuo tada kai išmoko dirbti. Tam tikro bendravimo buvo nuo pat pradžių, bet neprisimena visos pagalbos per visą dviejų metų laikotarpį. Pažymėjo, kad atlieka techninį darbą, pažiūri, ar dokumentas teisingai užpildytas. Nebūna taip, kad aš už juos pildo dokumentus. Tai nėra tokia pagalba, kuri užtrunka kelias dienas, greičiau keletą minučių. Ji žino informacijos, naujovių šiais klausimais, todėl į ją kreipiasi darbuotojai. Dėl pagalbos UAB „Mano aplinka“ darbuotojams sprendžia jos tiesioginis vadovas (duomenys neskelbtini) Jis nežino kiekvieno konkretaus atvejo, kai teikia pagalbą. Bendravimas su UAB „Mano aplinka“ yra kolegiškas, ji teikia pagalbą, vadovas apie tai žino, tačiau nekontroliuoja kiekvieno individualaus atvejo“. (duomenys neskelbtini) taip pat paaiškino, kad jos pagalba UAB „Mano aplinka“ nėra tiesioginė jos funkcija, tai daugiau kolegiška pagalba, o konkrečiais atvejais dėl tokios pagalbos suteikimo į ją kreipiasi UAB „Būsto aplinka“ direktorius (duomenys neskelbtini). Papildomo atlygio už šią pagalbą negauna (Konkurencijos tyrimo medžiaga 13 tomas, b. l. 24–25, 14 tomas, b. l. 4–6).

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ne tik peržiūri, ar UAB „Mano aplinka“ atitinka viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, ar teisingai užpildyti parengti dokumentai, bet ir teikė UAB „Mano aplinka“ parengtus komercinius pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms, turėjo UAB „Mano aplinka“ prisijungimą prie CVP IS sistemos, persiuntė UAB „Mano aplinka“ direktoriui (duomenys neskelbtini) ir projektų vadovei (duomenys neskelbtini) per CVP IS gautą informaciją iš perkančiųjų organizacijų (Konkurencijos tyrimo medžiaga 18 t., b. l. 35).

2018 m. liepos 17 d. 9:48 val. (duomenys neskelbtini) el. laišku informavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apie savo teikiamos pagalbos apimtis ir jau paruoštus dokumentus viešuosiuose pirkimuose. 2018 m. liepos 17 d. 15:00 val. (duomenys neskelbtini) taip pat informavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir savo tiesioginį vadovą (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jau pateikė vieno pirkimo dokumentus būtent UAB „Mano aplinka“ vardu ir tuo pačiu paklausė, su kokiais dar pirkimais reikės jos pagalbos artimiausiu metu (Konkurencijos tyrimo medžiaga 10 t., b. l. 142–143).

Taip pat (duomenys neskelbtini) organizavo UAB „Mano aplinka“ užstato sumokėjimą pirkime. Ji 2018 m. liepos 2 d. el. laišku kreipėsi į UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotoją (el. laiško kopija adresuota UAB „Mano aplinka“ direktoriui (duomenys neskelbtini)) su prašymu pirkime sumokėti užstatą ir atsiųsti pavedimo bankui kopiją (Konkurencijos tyrimo medžiaga 10 t., b. l. 145).

UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 8 d. paaiškinimų metu nurodė, kad pažįsta (duomenys neskelbtini), kuriai pasiūlymo pateikimo dieną USB laikmenoje nuvežė patikrinti parengtus UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pirkimo dokumentus. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dokumentų nerengė, o tik peržiūrėjo parengtus dokumentus, galbūt padarė smulkius pakeitimus (Konkurencijos tyrimo medžiaga 6 t., b. l. 80).

Paprašyta paaiškinti faktą, kodėl UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojo (duomenys neskelbtini) kompiuteryje rastas jos parengtas komercinis pasiūlymas pirkime, (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad šio dokumento nerengė, o duomenys, kurie rodo, kad ji redagavo dokumentą, galėjo atsirasti jai peržiūrint ir išsaugant (duomenys neskelbtini) atsineštą dokumentą (Konkurencijos tyrimo medžiaga 14 t., b. l. 8).

Konkurencijos taryba dėl telefoninių pokalbių tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ apklausė UAB „Naujininkų ūkis“ direktorių“ (duomenys neskelbtini) (Konkurencijos tyrimo medžiaga 6 t., b. l. 9) ir darbuotoją (duomenys neskelbtini) (Konkurencijos byla 6 tomas, b. l. 65), taip pat UAB „Mano aplinka“ direktorių (duomenys neskelbtini) (Konkurencijos byla 8 tomas, b. l. 77, 9 tomas, b. l. 10) ir projektų vadovę (duomenys neskelbtini) (Konkurencijos byla 8 tomas, b. l. 78, 9 tomas, b. l. 4). Apklausų metu visi iš apklaustų asmenų bendravimo tarpusavyje neneigė, teigė, kad bendrauja dėl darbinių klausimų, nes UAB „Naujininkų ūkis“ įsigyja iš UAB „Mano aplinka“ paslaugas (pvz., patalpų valymo), tačiau visi neigė bendravę dėl konkretaus viešojo pirkimo.

Kaip minėta anksčiau, Konkurencijos taryba, išanalizavusi telefoninius pokalbius, nustatė, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojai skambino vieni kitiems nuo pirkimo paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 31 d., iki pasiūlymo pateikimo pirkime termino dienos – 2018 m. liepos 3 d. Konkurencijos taryba taip pat nustatė, kad kitais laikotarpiais šie asmenys intensyviai nekontaktavo. Be to nustatyta, kad UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 15 d. 7:00 telefonu bendravo su UAB „Mano aplinka“ projektų vadove (duomenys neskelbtini). Iškart po skambučio, t. y. 2018 m. birželio 15 d. 7:17 ir 7:19 val. UAB „Mano aplinka“ projektų vadovė buvo prisijungusi prie pirkimo paskyros ir peržiūrėjo pirkimo sąlygas. Pastarosios pirkimo sąlygos ir kiti pirkimo dokumentai buvo rasti pas konkurentą UAB „Naujininkų ūkis“.

UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotojai bendravo ir tolimesnės procedūros metu, prieš pat įmonėms pateikiant pasiūlymus pirkime, UAB „Naujininkų ūkis“ direktorius 2018 m. birželio 28 d., ir 29 d., ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Mano aplinka“ direktoriumi ir projektų vadove. 2018 m. liepos 3 d. UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas buvo nuvykęs pas (duomenys neskelbtini). Po susitikimo, kaip pats patvirtino UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas, jis grįžo į UAB „Naujininkų ūkis“ patalpas, atsispausdino komercinį pasiūlymą, kurį buvo redagavusi (duomenys neskelbtini), nuskenavo ir pateikė perkančiai organizacijai.

Be to, jokių objektyvių duomenų, kad UAB „Naujininkų ūkis“ būtų savarankiškai rengęs komercinį pasiūlymą viešajam pirkimui, nerasta ir nepateikta.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad draudžiamą susitarimą paneigia UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų viešajam pirkimui pernelyg didelis kainų skirtumas, nes toks tendencingas kainų skirtumas, kokį nustatė Konkurencijos Taryba, akivaizdžiai byloja apie buvusį konkurentų susitarimą. Be to, tokių kainų, kokias pasiūlė UAB „Naujininkų ūkis“, nesiūlė nei vienas Pirkime dalyvavęs ūkio subjektas. Netgi atmetus UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą, laimėtojas galėjo būti paskelbta UAB „Mano aplinka“, kitiems tiekėjams neatitikus kvalifikacinių ar kitų viešojo pirkimo reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad abu konkurentai (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“) teikė suderintus pasiūlymus (suderinę pasiūlymų kainų skirtumus) perkančiajai organizacijai. Teiginys, kad esant dideliam pasiūlymų kainų skirtumui, tarp pareiškėjų pateiktų pasiūlymų galėjo įsiterpti kitas konkurentas, nesudaro pagrindo nepripažinti buvus draudžiamą susitarimą tarp konkurentų. Be to, netgi ir įsiterpus tarp pasiūlymų kitam konkuruojančiam pasiūlymui, laimėtojas būtų išrinktas mažiausią kainą pateikęs susitarimo dalyvis UAB „Naujininkų ūkis“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visuma įrodo, kad konkurentų (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“) buvo neteisėtai susitarta dėl kainų ir kitų pirkimo sąlygų nustatymo viešajame pirkime, taip galimai numatant tikėtiną viešojo pirkimo laimėtoją (juolab, kad UAB „Mano aplinka“ neneigia ankstesnio bendravimo su UAB „Naujininkų ūkis“ subrangovo statusu), o tokie veiksmai, nepaisant draudžiamą susitarimą sudariusių įmonių tikrųjų ketinimų ir motyvų, laikytini savaime ribojančiais konkurenciją. Priešingai nei nurodo UAB „Mano aplinka“, Konkurencijos taryba nėra įpareigota nustatyti, kokią finansinę, ekonominę ar kitokią naudą gavo kiekviena susitarime dalyvavusi įmonė iš draudžiamo susitarimo. Akivaizdu, kad nesant naudos, draudžiamas susitarimas nebūtų sudaromas.

Nesutiktina, jog draudžiamas susitarimas įrodytas tik netiesioginiais įrodymais, kadangi pasiūlymai viešajam pirkimui, kuriuose pirmiausia ir identifikuoti draudžiamo susitarimo pėdsakai, yra tiesioginis draudžiamo susitarimo dėl pasiūlymų kainos ir kitų konkurso sąlygų įrodymas. Kiti byloje atsakovo surinkti duomenys (telefono išklotinių duomenys, jų analizė, elektroninių ryšių duomenys, įmonių darbuotojų ir atstovų paaiškinimai, kt.) patvirtino draudžiamo susitarimo sudarymą.

Dėl UAB „City Service Engineering“ dalyvavimo draudžiamame susitarime

Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „City Service Engineering“ pagalbinės darbuotojos įrodytas ir nenuginčytas dalyvavimas koreguojant, disponuojant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ komercinių pasiūlymų duomenimis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „City Service Engineering“, kaip juridinis asmuo, taip pat dalyvavo draudžiamame susitarime.

Teismų praktikoje nusistovėjo taisyklė, kad pagal Konkurencijos įstatymą taikomos sankcijos prilyginamos baudžiamojo pobūdžio sankcijoms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme, kas reiškia ir atitinkamų procesinių garantijų asmenims užtikrinimą (LVAT išplėstinės kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika suponuoja ir tai, kad juridinio asmens kaltė dėl neteisėtos veikos padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos neteisėtos veiklos turinį. Taip pat, nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Fizinio asmens, padariusio atitinkamą veiką, kaltė yra tik prielaida nustatyti juridinio asmens kaltę. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas dėl konkurencijos teisės pažeidimo, reikia atsižvelgti į fizinio asmens (darbuotojo) bei jo padarytos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Antai Konstitucinis Teismas baudžiamosios teisės kontekste 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens (darbuotojo) padarytos neteisėtos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo, skatino arba sudarė sąlygas fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens teisinę atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens neteisėtus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir teisinės atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino teisinėn atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas neteisėtą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon ar kitokio pobūdžio teisinėn atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens teisinę atsakomybę pagal konkurencijos įstatymą, kuri prilyginama savo sankcijomis baudžiamajai, nesant jo kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-34-693/2019).

Tai, kad svarstant dėl juridinio asmens patraukimo atsakomybėn pagal konkurencijos teisę svarbi juridinio asmens kaltė patvirtina ir pačios Konkurencijos tarybos cituojama ESTT praktika, kurioje nurodoma, jog bendrovė gali būti laikoma atsakinga už visą kartelį, net jei nustatyta, kad ji tiesiogiai dalyvavo tik vienoje ar keliose jo sudedamosiose dalyse, jei yra įrodyta, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, jog susitarimas buvo bendro plano, skirto iškreipti konkurenciją, dalis, ir kad šis planas apėmė visas kartelio sudedamąsias dalis (Bendrojo Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. T-67/00, T-68/00, T-71/00 ir T-78/00 JFE Engineering Corp. Ir kt. prieš Komisiją, 370 p., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. T-36/05 Coats Holdings Ltd ir kt. prieš Komisiją, 119 p.). Nesutikdama su UAB „City Service Engineering“ motyvais Konkurencijos taryba nurodo, kad ūkio subjektas laikomas atsakingu už darbuotojo veiksmus dalyvaujant draudžiamame susitarime nepriklausomai nuo to, ar vadovybė leido ir / ar nurodė darbuotojams atlikti tam tikrus veiksmus ir / ar žinojo apie tokį elgesį ir daro nuorodą į ESTT 1983 m. birželio 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. 100 ir 103/80 SA Musique Diffusion francaise and others prieš Komisiją (97 p.). Pažymėtina, kad nurodytoje konkurencijos teisės pažeidimo byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei aptariamoje nacionalinėje konkurencijos pažeidimo byloje. ESTT pažymėjo nurodytoje byloje, kad juridinio asmens kaltei pagrįsti iš esmės pakanka (t. y. ir reikalinga) įgalinto veikti įmonės vardu asmens veiksmo, ko šioje administracinėje byloje nenustatyta. Jokių įrodymų nesurinkta, kad (duomenys neskelbtini), būdama struktūrinio padalinio vadovo asistentė, kurios pareigybė nesuteikia jai įgalinimų atstovauti įmonę jokioje srityje, turėjo įgalinimas veikti įmonės, kurios darbuotoja ji buvo, vardu.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje užima pareigas, kurios niekaip neduoda pagrindo jos veiksmus priskirti įmonės veiksmams. Ne kiekvieno darbuotojo veiksmai ir ne bet kokio pobūdžio veiksmai gali būti priskiriami įmonės veiksmams ir užtraukti įmonei teisinę atsakomybę, prilyginamą pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei. Sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad tam, kad įmonė būti patraukta teisinėn atsakomybėn ir jai pritaikyta ekonominė ar finansinė sankcija už konkretaus darbuotojo veiksmus pagal konkurencijos teisę, būtina nustatyta, jog tas darbuotojas įmonėje užima vadovaujančias pareigas ar kad yra įgalintas veikti įmonės vardu ir kad įmonei iš darbuotojo veiksmų atsirado nauda, o jo veiksmai buvo žinomi įmonei ar toleruojami (žr. juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, Baudžiamojo kodekso 20 straipsnis ir jo komentaras).

Konkurencijos taryba nepateikė pakankamų įrodymų, kad UAB „City Service Engineering“ vadovai žinojo apie UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ susitarimą pateikti suderintus komercinius pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Taip pat pažymėtina, kad UAB „City Service Engineering“ tiesioginio vadovo pavedimas savo darbuotojai padėti UAB „Mano aplinka“ dalyvauti minėtame pirkime ar kituose pirkimuose negali būti vertinamas kaip žinojimas apie ketintą sudaryti konkurentų susitarimą. Konkurencijos tyrime nebuvo apklaustas nė vienas vadovaujančias pareigas užimantis UAB „City Service Engineering“ darbuotojas, vadovas (netgi tiesioginis (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris buvo atitinkamo įmonės struktūrinio padalinio vadovas), netirta jų darbinė el. susirašinėjimo, telefonų skambučių istorija ar kiti duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie įmonės pagelbėjimą ar prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo tarp UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Esami nustatyti faktiniai duomenys nepakankami konstatuoti įmonės teisinės atsakomybės už eilinės darbuotojos atliktą konkurentų konsultavimą ir negali būti savaime priskiriami įmonei, neištyrus aukščiau nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad UAB „Mano aplinka“ rekomendavo (duomenys neskelbtini) konkurentui kaip konsultantę. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buvo rekomenduota būtent UAB „City Service Engineering“ vadovybės, nerasta. Be to, tai, kad neginčijamai nustatyta, jog įmonių grupėje vienos įmonės darbuotoja pagelbėdavo kitai grupės įmonei savo konsultacijomis, neužtraukia atsakomybės pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, kadangi UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ nebuvo konkurentai konkrečiame viešajame pirkime.

Dėl to atsakovas, pagrįstai pripažinęs draudžiamo susitarimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto sudarymą tarp UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo, neatlikęs išsamaus tyrimo dėl konkretaus asmens (darbuotojo) veiksmų galimumo priskirti įmonės veiksmams, pripažinti, jog draudžiamą susitarimą sudarė ar pagelbėjo jį sudaryti UAB „City Service Engineering“.

Dėl vienodo vertinimo principo pažeidimo

Konkurencijos taryba Tyrimo metu nenustatė pakankamai faktinių aplinkybių, pagrindžiančių UAB „Ecoservice“ dalyvavimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidime, todėl skundžiamu nutarimu nutarė nutraukti Konkurencijos įstatymo priežiūros procedūrą UAB „Ecoservice“ atžvilgiu. UAB „Mano aplinka“ skunde nurodo, kad nutarimu buvo nutrauktas tyrimas UAB „Ecoservice“ atžvilgiu, tačiau nutarime trūksta motyvų, kodėl vienodi, pareiškėjo manymu, UAB „Ecoservice“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ veiksmai yra įvertinti skirtingai ir tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nenutrauktas. Teisėjų kolegija pritaria Konkurencijos tarybos išvadai dėl UAB „Ecoservice“ veiksmų įvertinimo, kadangi nustatyta, kad būtent UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojai teikė pirkimui bendrą pasiūlymą, jį naudodamiesi konsultantės (duomenys neskelbtini) pagalba užpildė, bendravo su konkurentu viešame pirkime. Vienodo vertinimo ar asmenų lygybės principas gali būti pažeidžiamas, jei asmenys vienodomis faktinėmis aplinkybėmis įvertinami skirtingai, ko šioje byloje nenustatyta. Nustačius draudžiamo susitarimo sudarymą, nebuvo teisinio pagrindo tyrimą prieš pareiškėją nutraukti. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad nutarimas priimtas pažeidžiant surinktų duomenų vienodo vertinimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos perkvalifikavimo pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą

UAB „Mano aplinka“ skunde ir posėdžio metu teigė, kad Konkurencijos taryba turėjo nustatyti KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, nes UAB „Naujininkų ūkis“ gavo iš UAB „City Service Engineering“ darbuotojos, neturinčios teisės perduoti, UAB „Mano aplinka“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, be jos sutikimo, turėdama tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau ir padarant žalą.

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi, siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina įrodyti šios normos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje).

Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl draudžiamų susitarimų pagal KĮ 5 straipsnį. Kaip nustatyta aukščiau, tyrimas patvirtino, kad draudžiamame susitarime dalyvavo ne mažiau 2 įmonės. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai, nesąžiningos konkurencijos veiksmų konstatavimui pakanka vienos įmonės, konkurento, siekio pakenkti kitos įmonės, konkurento, konkurenciniams pajėgumams ir/ar nesąžiningai išstumti jį iš rinkos. Aptariamoje byloje tyrimas tiesiogiai neapėmė nesąžiningos konkurencijos veiksmų tyrimo, tačiau skundžiamame nutarime yra pasisakyta dėl tokios pareiškėjų pastabose išsakytos gynybinės versijos.

Pažymėtina, kad UAB „City Service Engineering“, kurios darbuotoja, kaip pareiškėjai teigia, neva pasinaudojo konsultacijų metu gauta informacija, nėra konkurentė atitinkamoje rinkoje nei UAB „Mano aplinka“, nei UAB „Naujininkų ūkis“.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirkime pateikti UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pasiūlymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2018 m. liepos 31 d. perkančiosios organizacijos buvo atmesti įtariant šių ūkio subjektų susitarimą, kuriuo buvo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. e2-4542-340/2018 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje Nr. e2A-1292-553/2018 atmetė UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinius dėl sprendimo, kuriuo jos buvo pašalintos iš pirkimo. Aptariamą viešąjį pirkimą laimėjo kitos įmonės, todėl, nepateikus kitų įrodymų, nepagrįsti teiginiai apie UAB „Naujininkų ūkis“ naudą kaip pagrindą veiksmus perkvalifikuoti į nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Be to, kaip minėta draudžiamo susitarimo dalyviai tuo atveju, jei draudžiamas susitarimas nebūtų išaiškintas, būtų gavę naudos abu, tačiau jį išaiškinus, nei vienas jų negavo siektos naudos, t. y. iš esmės jų pozicija vienoda.

Kaip jau minėta anksčiau kvalifikuojant susitarimą pagal KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-293/2012). Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus ar motyvus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę.

UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų panašumo, pasiūlymuose nurodytų atskirų įkainių tapatumo ir įkainių skirtumo tendencingumo faktas yra nustatytas, pareiškėjų nepaaiškintas ir nepaneigtas. UAB „Naujininkų ūkis“ skunde dėstoma pozicija, kad UAB „Mano aplinka“ buvo UAB „Naujininkų ūkis“ subrangovas, UAB „Naujininkų ūkis“ jau turėjo patirtį kapinių priežiūros paslaugų teikime, todėl ji žinojo galimus UAB „Mano aplinka“ įkainius, niekaip nepaaiškina pasiūlymuose nustatytų tendencingų įkainių dydžių ir kitų individualių sutapimų. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pasiūlymų sutapimai ir kainų suderintas tendencingumas patvirtina susitarimo, nukreipto į nesąžiningos konkurencijos veiksmus viešojo pirkimo metu, sudarymo faktą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1292-553/2018 taip pat konstatuota, kad UAB „Naujininkų ūkis“ visose dalyse pateikė mažiausią kainą iš visų dalyvių, skirtumas yra ženklus, netgi keli šimtai tūkstančių eurų. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymus su ženkliai mažesnėmis kainomis negu jos galimai egzistuoja rinkoje, akivaizdu turi tikslą bet kokia kaina užimti pirmą vietą pasiūlymų eilėje; tikėtina, kad sutartis negali būti sėkmingai vykdoma už tiekėjo nurodytą kainą. Toks esminis pasiūlymų kainų skirtumas suderintuose pasiūlymuose leidžia susitarusiems tiekėjams nesąžiningai konkuruoti, pvz., kai ženkliai žemesnę kainą pasiūlęs tiekėjas, jį paskelbus laimėtoju atsisako pasirašyti sutartį ir tada laimėtoju turi būti skelbiamas didesnę kainą pasiūlęs kitas susitaręs tiekėjas.

Dėl to, Konkurencijos tarybai, nustačius teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą pagal KĮ 5 str. 1 d. 1 p., nebuvo pagrindo tyrimą nutraukti ar veiksmus perkvalifikuoti pagal nesąžiningos konkurencijos teisės pažeidimo sudėtį.

Dėl įmonių grupės atsakomybės

Skundžiamu nutarimu pareiškėjos UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE buvo pripažintos vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme ir per šį konkurencijos teisės institutą taikyta visų nurodytų įmonių teisinė atsakomybė už UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ dalyvavimą draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba nutarime rėmėsi KĮ 3 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta ūkio subjekto sąvoka, Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) ir LVAT pozicija, kad ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų (Teisingumo teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Nr. C-516/15 P, Akzo Nobel NV ir kiti prieš Europos Komisiją, 48 pastraipa; LVAT 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-54/2014, UAB „Amber Bay“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą). Ir pagal nusistovėjusią ESTT praktiką tuo atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 proc. patronuojamosios bendrovės akcijų, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė daro faktinę lemiamą įtaką savo patronuojamosios bendrovės elgesiui ir dėl to patronuojanti ir patronuojamoji bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą (ESTT 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. C-286/98 P, Stora Kopparbergs Bergslags prieš Europos komisiją, 29 pastraipa, ESTT 2015 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-93/13 ir C-123/13 P Komisija ir kiti prieš Versalis ir kitus 40, 41 pastraipa). Ir LVAT praktikoje pritaikyta šia prezumpcija (LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-568-502/2018, UAB „Maniga“ prieš Konkurencijos taryba ir kt.).

Įmonės sąvoka konkurencijos teisėje apima bet kokį subjektą, vykdantį ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo šio subjekto teisinio statuso ir jo finansavimo būdo, ir įmonės sąvoka šiame kontekste suvokiama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jei teisės požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keli asmenys. Pagal ilgametę ESTT praktiką, dukterinės įmonės veikla gali būti priskirta motininei (patronuojančiai) įmonei ypač kai, nepaisant to, jog įmonės įsteigtos kaip skirtingi civiline teisine prasme visišką subjektiškumą turintys juridiniai asmenys, tačiau dukterinė įmonė nesprendžia savarankiškai dėl savo veiklos rinkoje, bet vykdo motininės bendrovės nurodymus (žr. pvz. 1973 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Nr. 6/72, Europemballage ir Continental Can Company prieš Komisiją) (LVAT 2014 m. balandžio 7 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-54/2014).

Galiojančiame Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje pateikiama ūkio subjekto ir susijusių ūkio subjektų grupės apibrėžimai. Pagal KĮ 3 str. 22 d. „ūkio subjektas“ suprantamas kaip įmonės ar jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.). Vieno ekonominio vieneto koncepciją iš esmės atitinka ūkio subjekto apibrėžimas. Vieningas „ūkio subjekto“ ar „vieno ekonominio vieneto“ sąvokos aiškinimas atitinka nacionalinės ir ES teisės harmonizavimo siekį.

Pagrindo taikyti vieno ekonominio vieneto prezumpciją tyrimo metu buvo, kadangi byloje atliekant tyrimą nustatyta, kad City Service SE laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki liepos 31 d. valdė 100 proc. UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir 100 proc. UAB „City Service Engineering“ akcijų, tuo tarpu UAB „Mano Būsto priežiūra“ valdė 100 proc. UAB „Mano aplinka“ akcijų. Dėl to padaryta išvada, kad City Service SE daro lemiamą įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ strateginiams veiklos sprendimams įgyvendindama jos, kaip tiesioginės bendrovių akcininkės, turtines ir neturtines teises.

Tad Konkurencijos taryba teisi, nurodydama, kad vieno ekonominio vieneto konstatavimui iš esmės pakanka kontrolinio akcijų paketo valdymo fakto nustatymo ir būtent ūkio subjektas turi paneigti vieno ekonominio vieneto ir daromos lemiamos įtakos prezumpciją. Šioje byloje pareiškėja City Service SE teikė pakankamai įrodymų (konkurencijos tyrimo medžiaga 16-17 tomai), kad ji, kaip patronuojanti įmonė, nedaro lemiamos įtakos pažeidimą padariusiai įmonei. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat pateiktas 2020 m. sausio 6 d. prašymas su rašytiniais įrodymais (UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ akcininko sprendimai), iš kurių matyti, kad holdingo bendrovė nėra davusi nurodymų dėl kasdienės dukterinių bendrovių veiklos Lietuvos rinkoje, o iš esmės atliko tik privalomus Akcinių bendrovių įstatyme numatytus akcininko veiksmus, susijusius su vadovybės skyrimu ir strateginių klausimų sprendimu. Bendrovės įstatuose taip pat nenumatyta kasdienių sprendimų ir veiklos priežiūra, kontrolė ar vykdymo perėmimas.

Konkurencijos taryba ginčijamame nutarime nurodė, kad pareiškėjos nepateikė tokių įrodymų, kurie paneigtų patronuojančių bendrovių lemiamos įtakos patronuojamoms bendrovėms darymo prezumpciją šioje byloje. Taip pat pažymėjo, kad vien tai, kad patronuojamoji bendrovė nesilaiko patronuojančiosios bendrovės duoto nurodymo, nepakanka, kad būtu nustatyta, jog pastaroji nedarė faktinės lemiamos įtakos savo patronuojamai bendrovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad UAB „Mano aplinka“ rinkoje veikia savarankiškai nuo Estijoje įsikūrusios įmonės City Service SE. Teisėjų kolegijos vertinimu Konkurencijos taryba neteisingai vertino pareiškėjų pateiktus įrodymus. Šiuo atveju byloje City Service SE paneigė lemiamos įtakos per tarpinę bendrovę UAB „Mano Būsto priežiūra“ prezumpciją, t. y. kad darė lemiamą įtaką pažeidimą padariusiai UAB „Mano aplinka“.

Be to, sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad City Service SE, jei ir laikyti pagal Akcinių bendrovių įstatymą galinčia daryti lemiamą įtaką pavaldžioms įmonėms (UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“), tačiau pažeidimą padariusi įmonė UAB „Mano aplinka“ nėra tiesiogiai pavaldi šiai įmonei, joje nėra ir persidengiančių darbuotojų, todėl priežastinis ryšys tarp korporatyvinių City Service SE ir dukterinių bendrovių ryšių bei nustatyto pažeidimo pernelyg nutolęs. Dėl to, nenustačius jokių objektyvių duomenų apie per tarpines bendroves kitoje šalyje daromą pažeidimą, nebuvo teisinio pagrindo laikyti City Service SE atsakomybės subjektu vien remiantis nuginčijama vieno ekonominio vieneto koncepcija ir taikyti įmonei teisinę atsakomybę pagal konkurencijos teisę. Šioje dalyje nutarimas keistinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Spręstina dėl tyrimo nurodytų įmonių atžvilgiu nutraukimo nustatyta tvarka. Be to, UAB „City Service Engineering“ atsakomybė pagal vieno ekonominio vieneto doktriną taip pat petnelyg nutolusi, kadangi ši įmonė savo veikla, valdymo struktūra ir korporatyviniais ryšiais nesusijusi su pažeidimą padariusia įmone UAB „Būsto aplinka“ ir negali daryti lemiamos įtakos netgi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, neturėdama šios įmonės akcijų.

Svarstant dėl pažeidime dalyvavusios įmonės UAB „Būsto aplinka“ akcininko dalyvavimo kasdieniame dukterinės įmonės gyvenime ir atsakomybės pagal vieno ekonominio vieneto teorijos taikymo, pažymėtina, kad UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ ryšiai žymiai stipresni ir pasireiškia ne tik patronuojančios ir pratronuojamos įmonės pagal Akcinių bendrovių įstatymą santykių realizavimu. Nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ dukterinei įmonei UAB „Būsto aplinka“ teikė informacinių technologijų, personalo, valdymo ir atrankos, darbų saugos, teisinės ir buhalterinės apskaitos paslaugas. Taip pat UAB „Būsto aplinka“ strateginiai sprendimai, įskaitant biudžeto planavimą ir investicijas, buvo tvirtinami vienintelio įmonės akcininko. Taip pat UAB „Mano aplinka“ savo veikloje taiko pavyzdines ir patronuojančios įmonės užsakymu parengtas įvairias tvarkas. Tai, kad patronuojanti įmonė teikė patronuojamai įmonei atlygintines paslaugas, nepaneigia, kad per paslaugų teikimą patronuojamoji įmonė darė įtaką kasdienei UAB „Būsto aplinka“ komercinei veiklai ir priimamiems sprendimams.

UAB „Mano Būsto priežiūra“ taip pat neigė vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymą jos atžvilgiu. Byloje pateikti 2020 m. sausio 6 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ rašytiniai įrodymai, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2015 sausio mėn. iki 2018 metų spalio mėn. nesilaikė įstatų 7.3 punkto ir, turėdama galimybę (ne)duoti pritarimą dukterinės bendrovės dėl didesnės nei 15 000 eurų vertės sandorių sudarymo (tyrimo medžiagos 17 t., b. l. 11), tokių pritarimų ar nepritarimų davimo apskritai nesprendė, nors tokių sandorių per 2017-2019 metus sudaryta virš 80 (žr. 2020 m. sausio 31 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ prašymas teismui). Sutiktina, kad šie įrodymai galėtų paneigti vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymą, jei nebūtų byloje nustatytas tiesioginis patronuojančios įmonės dalyvavimas kasdienėje dukterinės įmonės veikloje aukščiau nurodytais aspektai bei piniginio užstato už dalyvavimą viešajame pirkime už dukterinę įmonę sumokėjimo faktas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) suorganizavo UAB „Būsto aplinka“ užstato sumokėjimą pirkime, 2018 m. liepos 2 d. el. laišku kreipdamasi į UAB „Būsto aplinka“ akcininko UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotoją (el. laiško kopija adresuota UAB „Būsto aplinka“ direktoriui (duomenys neskelbtini)) su prašymu pirkime sumokėti užstatą ir atsiųsti pavedimo bankui kopiją (Konkurencijos byla, 10 tomas, b. l. 145). Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta.

Tad Konkurencijos taryba nepagrįstai atsakomybės už konkurencijos įstatymo pažeidimus subjektu remdamasi vieno ekonominio vieneto doktrina laikė didesnį įmonių junginį, įtraukdama ir pareiškėjus City Service SE (patronuojanti įmonė) ir UAB „City Service Engineering“ (patronuojamoji įmonė). Pažymėtina, kad paneigus City Service SE lemiamos įtakos prezumpciją, nėra teisinio pagrindo per vieno ekonominio vieneto doktriną atsakomybės subjektu laikyti tik jai pavaldžios dukterinės įmonės UAB „City Service Engineering“.

Kitoje dalyje išvada dėl UAB „Būsto aplinka“ (patronuojamoji įmonė) ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ (patronuojančioji įmonė) junginio, kaip atsakomybės už nurodytą pažeidimą subjekto, yra pagrįsta tiek teisine argumentacija, tiek ir faktine bylos medžiaga.

Dėl teisinės atsakomybės rūšies

Nei Konkurencijos įstatyme, nei baudų skyrimo apraše, nei 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo nėra numatytos solidarios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus. Reglamente numatyta vienintelė išimtis, kad siekiant veiksmingo baudų, nustatytų įmonių asociacijoms už pažeidimus, išieškojimo, būtina numatyti sąlygas, kurioms Komisija gali reikalauti, kad įmonių asociacijoms esant nemokioms, baudą sumokėtų jos narės (preambulės 30 p., teksto 23 str. 2 d.). Ryšys tarp nurodytų reglamento nuostatų ir nacionalinių įstatymų atskleidžiamas reglamento 3 str., t. y. nacionaliniai teismai ir konkurencijos institucijos, taikydami nacionalinius įstatymus, turi vadovautis ir bendrijos teise, jei identifikuoti susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ar suderinti veiksmai gali paveikti prekybą tarp valstybių. Kitaip tariant, Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos tiesiogiai sprendžiant dėl sankcijų taikymo, tačiau Europos Sąjungos teisė veikia kaip papildomas teisės aiškinimo ir taikymo šaltinis, nepaneigiantis egzistuojančių nacionalinės teisės pagrindinių šaltinių, o būtent atsakomybę (jos rūšį ir sankcijų dydžius) už konkurencijos teisės pažeidimus numatančių įstatymų. Ir būtent šiuo aspektu reikšminga Europos Sąjungos Teismo praktika, aiškinant Europos Sąjungos teisės šaltinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-169-822/2017 ir A-899-858/2017, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. As22-3003/2012, kt.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 str., 35 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1699-822/2015). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pvz., proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pvz., baudos dydis iki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 str. 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ekonomines sankcijas priskiria prie specialiais įstatymais taikomos administracinės atsakomybės (administracinės nuobaudos), būtent administracinės teisinės atsakomybės instituto (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas „Dėl Tabako kontrolės įstatymo“). Tad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) šios sankcijos būtų priskirtos ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn. Iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn, gali būti nustatytos įstatymuose, įtvirtinančiuose pačias šias sankcijas, ir (arba) kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose subjektų (taip pat ir ūkio subjektų) administracinę teisinę atsakomybę, administracinį procesą (inter alia administracinių bylų teiseną), įstatymuose, reglamentuojančiuose teismų veiklą, kituose įstatymuose (Konkurencijos įstatymo 42 str.). Įstatymuose, nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat teisinę atsakomybę už šias veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją, apimančią ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai), kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

Lietuvos teisinėje sistemoje teismo precedentas nėra pirminis teisės šaltinis, kurio pagrindu gali atsirasti nauja teisinės atsakomybės rūšis ar porūšis. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo, kuomet tiesiogiai taikomo reglamento pagrindu bei jį aiškinant ESTT praktikos pagrindu būtų galimybė spręsti dėl Konkurencijos tarybos skundžiamame nutarime ir atsiliepime į skundus nurodomos bendros (solidarios) teisinės atsakomybės už ES konkurencijos teisės pažeidimus taikymo. Be to, Konkurencijos tarybos cituojamuose ESTT ar Europos Komisijos sprendimuose pirmiausia akcentuojama, kad ir Sąjungos konkurencijos teisė grindžiama asmeninės pažeidimą padariusio ūkio subjekto atsakomybės principu (2014 m. balandžio 14 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-231/11, P-C-233/11 Europos Komisija v. Siemens AG Osterreich ir kt.). Netgi ESTT praktikoje ne visais atvejais, konstatavus vieno ekonominio vieneto egzistavimą ir netgi už materialius pažeidimus paskiriama solidari (bendra) bauda, pvz., byloje Knauf Gips KG prieš Komisiją (Nr. C-0407/08 P) bauda buvo skirta būtent motininei įmonei, laikant ją atsakinga už visos įmonių grupės veiksmus, o ne solidariai visoms įmonėms, priklausančioms tai grupei.

Šioje byloje sprendžiama dėl nacionalinio Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo ir atsakomybės pagal nacionalinį reguliavimą taikymo. Vieno ekonominio vieneto prezumpcijos taikymas, įstatymo lygmeniu nenustačius kitokios specifinės atsakomybės rūšies nei administracinė teisinė atsakomybė pagal specialius įstatymus, neduoda teisinio pagrindo skirti solidarią baudą už konkurencijos teisės pagal LR Konkurencijos įstatymą pažeidimus ar taikyti solidarią administracinę atsakomybę. Pagal ESTT praktiką Europos Komisijai leidžiamas sprendimo, kuriuo skiriamos baudos, adresavimas 100 proc. akcijų turinčiai patronuojančiai bendrovei, baudos išieškojimo iš patronuojančios įmonės ar jos adresavimo patronuojančiai įmonei taikymo mechanizmų galimumas neduoda pagrindo sukurti naują nacionaliniu lygmeniu teisinės atsakomybės rūšį ar porūšį, nenumatytą įstatyme. Tai prieštarauja Konstitucinio Teismo ne viename nutarime išplėtotai teisinės atsakomybės tik pagal įstatymą doktrinai.

Lietuvos teisinėje sistemoje administracinė (kaip ir baudžiamoji) atsakomybė yra asmeninės teisinės atsakomybės rūšis, su kuo susijęs ir bausmės/baudos individualizavimas. Kitokios rūšies administracinės atsakomybės nenumato nei Konkurencijos įstatymas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas, į kurį nuoroda daroma Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje, juolab baudžiamojoje teisėje. Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.“ Kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose, taikant teisę inter alia būtina laikytis tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme (nullum crimen sine lege). Minėta, kad principas nulla poena sine lege kyla ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo: taikant teisę inter alia būtina laikytis reikalavimo, kad atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege). Įprastai solidari teisinė atsakomybė būdinga civilinei teisinei atsakomybei. Ji reiškia bendrą atsakomybę atitinkamos sumos ribose iki ji bus visiškai atlyginta, nepaisant iš kurio solidaraus skolininko ir kokiomis dalimis. Tai visiškai neatitinka baudos individualizavimo imperatyvo. Pažymėtina ir tai, kad Aprašas, reglamentuojantis baudų už konkurencijos teisės pažeidimus, skyrimą nenumato tokios rūšies baudos ir jos apskaičiavimo, kaip ir baudos apskaičiavimo įmonių junginiui taisyklių.

Tad, kolegijos nuomone, Konkurencijos įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nuostata, kad sankcijos (baudos) skiriamos ūkio subjektams už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus, nesant įstatymo lygmeniu aiškiai įtvirtintai specifinei (kitokiai nei administracinė teisinė atsakomybė) teisinei atsakomybei, nesant aiškiai nustatytoms Apraše baudų pagal specifinę teisinę atsakomybę taisyklėms, negalima aiškinti taip, jog galėtų būti ūkio subjektams skiriama ne individualizuota, o bendra (solidari) bauda.

Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pagrįstai laikytos vienu ekonominiu vienetu, tačiau nepagrįstai joms pritaikyta įstatyme nenumatytos rūšies teisinė atsakomybė ir paskirta bendra (solidari) bauda už materialinį pažeidimą vien tik tuo pagrindu, kad jos sudaro vieną ekonominį vienetą. Dėl to nepagrįstai pareiškėjoms Konkurencijos taryba solidariai paskyrė 381 100 eurų baudą, nors Konkurencijos įstatymas solidarios atsakomybės juridiniams asmenims nenumato ir aiškiai įtvirtina baudos individualizavimą. Toks įstatyme nenumatytos teisinės atsakomybės rūšies taikymas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatyme numatytų skaidrumo, išsamumo ir objektyvumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, teisėtumo viešajame administravime principų (VAĮ 3 str.).

Dėl apskaičiuotų baudų

Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Nustatant konkrečių baudų dydžius yra atsižvelgiama į Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes: padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai bei ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę.

Baudos dydis nustatomas vadovaujantis jau minėtu Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – Baudų aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, vėliau bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas imant nustatytos prekių pardavimų vertės nuo 20 iki 30 procentų (priklausomomai nuo pažeidimo pavojingumo) dalis.

Konkurencijos taryba įvertinusi tai, jog UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą viešajame pirkime Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugoms pirkti, už šį pažeidimą bazinį baudos dydį apskaičiavo, remdamasi tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis, t. y. gautų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimo 2018 m. Nustatydama bazinį baudos dydį, Konkurencijos taryba vadovavosi Baudų dydžio nustatymo aprašo 4, 8 ir 16 punktu. Konkurencijos taryba nustatė, kad draudžiamas konkurentų susitarimas kapinių priežiūros paslaugoms pirkti truko bent nuo 2018 m. birželio 15 d. iki liepos 31 d., t. y. bent 47 dienas. Vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 5 punkto nuostata, pažeidimo trukme laikė pusę metų. Atitinkamai su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias pajamomis laikė 1/12 visų pardavimo pajamų, gautų su pažeidimu susijusių prekių pardavimu 2018 metais.

Vertinant pažeidimo pavojingumą, pagal Baudų dydžio nustatymo parašo 10 ir 11 punktus, pastebėta, kad horizontalūs kainų nustatymo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienais iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Viešųjų pirkimų teisėje įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ nustatė didžiausią (30 proc.) pažeidimo pavojingumo dydį.

Remiantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 13 punktu, Konkurencijos taryba apskaičiuotą bazinį baudos dydį padidino papildomai 25 proc. nuo nustatytos pardavimų vertės.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 punktu, Baudų dydžio nustatymo aprašo 17, 18 punktu, tyrimo metu Konkurencijos taryba nenustatė ūkio subjektų atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių. Tokių nenurodė pareiškėjai ir teisminio nagrinėjimo metu. Konkurencijos taryba įvertinusi visas ankščiau nurodytas aplinkybes UAB „Mano aplinka“ kartu su kitomis grupės įmonėmis paskyrė 381 100 eurų solidarią baudą, o UAB „Naujininkų ūkis“ 31 000 eurų dydžio baudą.

UAB „Mano aplinka“ skunde teigia, kad Konkurencijos taryba negali apibrėžti paslaugų rinkos savo nuožiūra. Pažymi, kad Konkurencijos taryba, nustatydama, kad Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugos apima visą Lietuvos Respublikos teritorijos rinką, neatliko analizės. Be to, nurodo, kad bauda apskaičiuota nesilaikant Baudų skaičiavimo aprašo bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, 36-2 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes ginčijamame nutarime nėra jokio pagrindimo maksimaliems koeficientams, kuriuos pritaikė atsakovė.

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad UAB „Mano aplinka“ 2018 m. turėjo pajamų, susijusių su teritorijų tvarkymu (įskaitant atliekų išvežimą), todėl konstatuota, kad viso ekonominio vieneto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos atitinka UAB „Mano aplinka“ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas. Kapinių priežiūros paslaugos, kurias siekė įsigyti perkančioji organizacija pirkime, apima platų perkamų paslaugų spektrą. Kitų teritorijų tvarkymo pajamos taip pat įtrauktos kaip netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos, kadangi kapinės yra viena iš tvarkytinų teritorijų rūšių, ir atliekant visų šių teritorijų tvarkymą, atliekami iš esmės tapatūs arba labai panašūs teritorijų tvarkymo darbai. Tad teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas nepagrįstai praplėtė su pažeidimu susijusių pajamų sritį. Ekonominė veikla (kapinių kaip teritorijos tvarkymas) esmingai nesiskiria priklausomai nuo savivaldybės teritorijos. Taip pat atmestini skundo argumentai, susiję su iš pažeidimo susijusių pajamų sumažinimu iki pajamų, gaunamų iš viešojo sektoriaus, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad teritorijų, įskaitant kapinių, tvarkymas privačiame ar viešame sektoriuose iš esmės skirtųsi. Apraše nurodoma, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti remiamasi dviem kriterijais: 1) ūkio subjekto su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir 2) pažeidimo trukme. Šiuos kriterijus atsakovas įvertino.

LVAT 2019 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-489-822/2019 konstatavo, kad kaip matyti iš Aprašo nuostatų, pardavimų vertės nustatymui geografinės teritorijos kriterijaus taikymas nėra nurodytas (Aprašo 5–7 p.). Vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, o inter alia į pažeidimo geografinį plotą gali būti atsižvelgta jau vertinant pažeidimo pavojingumą (Aprašo 10 p.). Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pardavimo vertės sąvoka neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai neapima jai inkriminuojamas kartelis, vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė kartelis (Teisingumo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo LG Display Co. Ltd, LG Display Taiwan Co. Ltd prieš Europos Komisiją, C- 227/14 P, 56, 63 p.). Be to, ūkio subjektų prašymai tam tikra apimtimi sumažinti pajamas, nuo kurių skaičiuojama bauda, fragmentuojant jas, pavyzdžiui, pagal vykdomos veiklos sektorių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra akceptuojami, nes bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje eA-909-552/2017).

Kaip minėta Konkurencijos taryba ginčijamame nutarime rinką apsibrėžė kaip teritorijų tvarkymą (įskaitant atliekų išvežimą) Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustačiusi, kad būtent šios gautos UAB „Mano aplinka“ 2018 metų pajamos laikytinos tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju Konkurencijos taryba neprivalėjo papildomai išskirti atitinkamos pažeidimo vykdymo teritorijos, t. y. ją sumažinti iki Vilniaus miesto teritorijos vien dėl to, kad kapinių priežiūra priskirta kiekvienos savivaldybės savarankiškai funkcijai. Kaip ir patys pareiškėjai pastebi Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi visos valstybės teritorijos mastu bendrus kapinių tvarkymo principus. Todėl UAB „Būsto aplinka“ skundo argumentai dėl rinkos susiaurinimo iki konkrečios savivaldybės lygmens (remiantis geografiniu kriterijumi) atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau sutiktina ir su UAB „Būsto aplinka“ argumentais, kad ginčijamame nutarime nėra pakankamo pagrindimo maksimaliems (pavojingumo ir atgrasymo) koeficientams, kuriuos pritaikė atsakovė.

Pažeidimų pavojingumą apskaičiuojant atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, dalyvių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą ir pan. (Aprašo 10 p.). Šiuo atveju buvo nustatyta, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – kartelinį susitarimą, tačiau pažeidimas truko neilgą laiką (47 d.), nebuvo iki galo realizuotas (viešojo pirkimo sutartys nesudarytos, draudžiamą susitarimą sudariusios įmonės pašalintos į pirkimo), draudžiamas susitarimas apėmė tik vieną savivaldybės lygmens pirkimą, rinkos pasidalijimų nenustatyta, todėl, nors konkurencijos teisės KĮ 5 str. pažeidimai yra sunkiausi ir žalingiausi, atsakovė turėjo svarstyti dėl mažesnio pažeidimo pavojingumo koeficiento nustatymo nei maksimalus, taip pat įvertindama ir savo pačios pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodomą praktiką (pvz., 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 1S-87(2019)), taip užtikrinant asmenų lygybės prieš įstatymą, vienodo asmenų traktavimo ir baudų skyrimo nuoseklumo, skaidrumo ir objektyvumo principus (VAĮ 8 str. 1 d., 3 str.).

Be to, pareiškėja UAB „Būsto aplinka“ nesutinka ir su maksimaliu nustatytu 25 proc. dydžio atgrasymo koeficientu, nurodydama, kad pažeidime dalyvavo 2 įmonės, pažeidimas tęsėsi trumpą laiką, dėl vieno pirkimo. Pažymėtina, kad atgrasymo koeficientas taikomas specialiu tikslu – atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ir pardavimų kiekių ribojimo. Konkurencijos taryba nurodo, kad paskirtos sankcijos turi turėti atgrasomąjį poveikį tiek susitarimo dalyviams, tiek ir kitiems verslo subjektams, tačiau nemotyvuoja, kodėl būtent tik maksimalus atgrasymo koeficientas taikytinas konkrečių įmonių atžvilgiu, nors kiekvienas viešojo administravimo subjekto sprendimas, įtakojantis asmenų teises ar pareigas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Sutiktina, kad šioje byloje mažesnis nei maksimalus atgrasymo koeficientas labiau atitiktų pažeidimo pavojingumą, pobūdį ir teisingumo bei protingumo principus.

Dėl to atitinkamai turi būti koreguotini Konkurencijos tarybos paskirtų baudų UAB „Būsto aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ dydžiai.

Skirtinų baudų ir jų individualizavimo klausimas, esant poreikiui įvertinti papildomai duomenimis, su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias pajamas, atlikti papildomus skaičiavimus, grąžintinas spręsti institucijai iš naujo. Pažymėtina, kad nutarime, kuriuo įmonei skiriama ekonominė sankcija, turi būti aiškiai pateiktas paskirtos baudos apskaičiavimas, ne tik išdėstant baudos skyrimui reikšmingas teisės normas, tačiau ir pateikiant detalius apskaičiavimus, kuriuos teismas turėtų galimybę patikrinti ir esant poreikiui, realizuojant Viešojo administravimo įstatyme 36-8 straipsnio 6 dalyje numatytą teisę, pakoreguoti ekonominę sankciją. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje yra pasisakyta, kad siekiant teisinio aiškumo, galimybės operatyviai ir ekonomiškai patikrinti paskirtos baudos pagrįstumą teisme, nepakanka nurodyti galutinio baudos dydžio ir jį pagrindžiančių aplinkybių (į ką atsižvelgta nustatant pažeidimo pavojingumą, trukmę ir kt.) Konkurencijos taryba turi laikydamasi Baudų aprašo išdėstyti visą baudos apskaičiavimo mechanizmą nutarime (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012, išplėstinė kolegijos 2013 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A502-801/2013)

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, argumentus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas skundžiamo nutarimo rezoliucinę dalį pakeisti, 1) pripažįstant, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pažeidė pareiškėjos UAB „Naujininkų ūkis“ ir įmonių junginys UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“, 2) panaikinant nutarimo 2.1 ir 2.2 punktus ir grąžinant iš naujo spręsti pažeidimą padariusių įmonių baudų individualizavimo klausimą, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus dėl baudų individualizavimo, baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti taikytino pavojingumo dydžio ir atgrasymo koeficiento. Kitoje apimtyje pareiškėjų UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjų City Service SE, UAB „City Service Engineering“ skundai iš esmės patenkinti, teismas sprendžia, jog jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ skundai patenkinti iš dalies, tačiau teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, procesinį šalių elgesį (ABTĮ 40 str. 4 d.).

UAB „City Service Engineering“ atstovas advokatas Andrius Baranskis 2019 m. gruodžio 31 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad pareiškėja iš viso patyrė 385,50 eurų bylinėjimosi išlaidų: už skundo parengimą 363 eurai ir 22,50 eurų žyminis mokestis (pagal 2019 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201910/26 ir 2019 m. spalio 30 d. bankinį pavedimą). City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Byloje pateikti įrodymai, kad abi pareiškėjos sumokėjo už skundus po 22,50 eurų žyminį mokestį.

UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas advokatas Tomas Narkus 2020 m. gegužės 11 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad pareiškėja iš viso patyrė 3 580 eurų bylinėjimosi išlaidų, detalizavo išlaidų pobūdį (už skundo parengimą, prašymo dėl sustabdymo pateikimas, rengimąsi bylos nagrinėjimui, dalyvavimą bylos nagrinėjime; viso 35,8 val. x 100 eurų). Teismui pateikė 2020 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TNTP/2020/05-101 ir 2020 m. sausio 15 d. bankinį pavedimą, patvirtinantį 500 eurų sumokėjimą, mokėjimo paskirtis TNTP/2020/01-101). Už skundą sumokėjo 22,50 eurų žyminį mokestį.

UAB „Būsto aplinka“ bylinėjimosi išlaidų nedetalizavo, dokumentų nepateikė. Už skundą sumokėjo 22,50 eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2019 m. III ketvirtį (teikti skundai), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. IV ketvirčio – 970,30 eurų.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 425,75 eurus).

Atsižvelgiant į tai, UAB „City Service Engineering“ iš Konkurencijos tarybos priteistina 385,50 eurų (363 eurai + 22,50 eurų), City Service SE priteistinas 22,50 eurų sumokėtas žyminis mokestis, o įmonių, padariusių konkurencijos teisės pažeidimą ir iš esmės skunduose nesutikusių su pažeidimo pagal KĮ 5 str. nustatymu, kvalifikavimu, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini, kadangi ginčas kilo ir tiesiogiai susijęs su nustatytu draudžiamu susitarimu, kuriame nurodytos įmonės dalyvavo (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjų Estijos įmonės City Service SE, UAB „City Service Engineering“ skundus.

Iš dalies patenkinti pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus.

Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1S-93 (2019) rezoliucinę dalį sekančiai:

- pakeisti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, pripažįstant, kad pareiškėjos UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

- panaikinti nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 ir 2.2 punktus ir grąžinti iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą.

Patenkinti pareiškėjų Estijos įmonės City Service SE, UAB „City Service Engineering“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai UAB „City Service Engineering“ iš Konkurencijos tarybos 385,50 eurai (trys šimtai aštuoniasdešimt penki eurai ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai City Service SE iš Konkurencijos tarybos 22,50 eurų (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) žyminio mokesčio.

Atmesti pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis