- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2-510-907/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07179-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui E. A., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą – iš atsakovo E. A. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo E. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai L. A., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).
2. Ieškovė L. A. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys sutarė, kad atsakovas E. A. nepilnamečio vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui teiks 150,00 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Šalių nepilnametis vaikas yra 10 metų amžiaus, lanko 4 klasę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, tai valstybinė mokykla, mokslas nemokamas. Ji viena rūpinasi vaiku ir užtikrina jo kasdienių poreikių tenkinimą. E. A. sveikatos problemų neturi, papildomai būrelių nelanko. Šalių sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga maždaug apie 430,00 Eur (497,00 Eur – nurodyta detaliame paskaičiavime, b. l. 7): maistui – 140 Eur; aprangai, avalynei – 52,00; komunaliniams mokesčiams – 115,00 Eur; higienos priemonėms – 5,00 Eur; vaistams ir vitaminams – 15,00 Eur; žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms – 130,00 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 10,00 Eur; kitoms išlaidoms (dienpinigiai – apie 10 Eur per savaitę, internetas, telefonas – 7 Eur) – 47,00 Eur. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove jos draugui T. R. priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame Žemaitės g. 42-46, Šiauliai, su savo draugu ji yra sudariusi nuomos sutartį ir kuriam kas mėnesį moka po 150,00 Eur nuomos mokestį. Draugas dirba UAB „Kalvis“, su juo augina bendrą vaiką D. R., gim. 2020 m. sausio 6 d., tačiau vaiko gimimas civilinės metrikacijos skyriuje dar nėra įregistruotas. Nekilnojamojo turto neturi, turi 2000 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, iki šių atostogų jos pajamas sudarė gaunamas pardavimo vadybininkės darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) - 709 Eur atskaičius mokesčius bei 50 Eur vaiko išmoka. Šiuo metu jos VSDFV išmoka yra apie 700 Eur, atskaičius mokesčius. Tačiau paaugus vaikui, išaugo jo poreikiai, vaikas dažniau nori eiti į gimtadienius, nori lankyti būrelius. Teigė, kad atsakovas pagal 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą nėra sumokėjęs priteisto 1400 Eur įsiskolinimo, tačiau į antstolį negali kreiptis, nes nėra suėjęs dviejų metų terminas. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi verslą, dėl ko vaikui galėtų teikti didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 59-61). Paaiškino, kad ieškovė nurodė klaidingus duomenis. Mano, kad ieškovės pateikta nuomos sutartis neturėtų būti įtraukiama į būtinuosius vaiko išlaikymo poreikius, nes ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, kadangi nėra duomenų jog ji būtų įregistruota viešajame registre, bei į bylą nėra pateikti jokie mokėjimo kvitai iš kurių būtų matyti, jog buvo mokama už buto nuomą. Ieškovė su draugu veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką, todėl nemano, jog ji draugui moka nuomą už butą, nes ji moka tik mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas. Iš ieškovės pateikto banko išrašo dėl vaikui pirktų žuvų taukų nematyti kas buvo užsakovas. Taip pat yra ir su Tele2 paslaugų užsakymu, nes iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kas už ką mokėjo. Dėl pateiktos sąskaitos už vaiko batus ir batų pateiktos fotografijos teigia, kad vaikui šie žieminiai batai buvo pirkti prieš du metus. Atsakovo įsiskolinimas ieškovei yra 1400 Eur, jo mokėjimas išdėstytas dviejų metų laikotarpiui, kurį pradėjo mokėti nuo lapkričio mėnesio, nes iki tol investavo į verslą. Ieškovei kiekvieną mėnesį yra pervedama 130 Eur, kurie yra nuskaičiuojami nuo jo neįgalumo pensijos, o likusius 20 Eur jis perveda asmeniškai ieškovei. Vaikas dažniausiai savaitgalius leidžia pas jį, su vaiku yra stiprus emocinis ryšys, jo laisvalaikiui papildomai skiria lėšų, t. y. rugsėjo mėnesį pirko futbolo batus, pirštines, dviratį. Mano, kad maksimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo, o daugiau prisidėti neturi galimybių, nes turi įsiskolinimų. Turi 40 procentų darbingumą, išsilavinimas – vidurinis, dirba labdaros fonde ir organizacijoje (duomenys neskelbtini) vadovu, šiuo metu negali ieškoti kito darbo, nes mokosi Vilniuje (duomenys neskelbtini), ateityje įgis aukštąjį neuniversitetinį teisininko išsilavinimą, sesijų metu Vilniuje nuomojasi būstą. Ateityje planuoja savo pajamas padidinti įgyvendinęs verslo projektą, t. y. supirkinėja daugiabutyje esančius butus, kuris bus renovuojamas, vėliau butus išparduos arba jie bus nuomojami. Per mėnesį gaunamos pajamos: darbo užmokestis - 250 Eur ir netekto darbingumo (invalidumo) pensija – 273 Eur. Transporto priemonių neturi, nes dėl turimo neįgalumo negali vairuoti transporto priemonės. Turi Mažeikių mieste butą, kurį įsigijo dėl vykdomo projekto, o likęs turtas yra bevertis t. y. garažas Ventos kaime, kurio niekas neperka, sodo sklypas Tyruliuose pelkėtoje vietoje bei turi nuotekų vamzdžius, kuriems yra pirkėjas ir kurių kaina yra 400. Kitų išlaikytinių neturi. Šiai dienai indeksavus priteistą išlaikymą jis yra didesnis ir turėtų būti 160 Eur. Gyvena pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (b. l. 52-53) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, teigė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Todėl neprieštarauja, kad būtų pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas dalyje, kurioje nustatytas materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiui E. A., ir išlaikymo dydis iš vaiko tėvo būtų padidintas proporcingai vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bylos duomenys patvirtina, kad E. A. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė L. A., jo tėvu įrašytas atsakovas E. A. (b. l. 4). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkte numatyta, kad atsakovas E. A. nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo sutarties įsigaliojimo iki vaiko pilnametystės mokės išlaikymą po 150 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko E. A. poreikiai išaugo, o jos turtinė padėtis pablogėjo, nes su draugu 2020 m. sausio 6 d. susilaukė bendro vaiko D. R., paaugus E. A. padidėjo poreikis dažniau lankytis gimtadieniuose bei lankyti būrelius, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 215 Eur per mėnesį, t. y., priteistą išlaikymą padidinti 65 Eur suma. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes per tokį trumpą laiką vaiko poreikiai tiek negalėjo išaugti, o ieškovės padėtis dėl vaiko gimimo nepablogėjo, nes ji gyvena su draugu, kuris jų bendrą vaiką ir turi padėti išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
7. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaiko amžiaus padidėjo vaiko poreikiai, o dėl jos su draugu bendro vaiko gimimo pablogėjo jos turtinė padėtis, todėl prašo padidinti vaikui priteistiną sumą iki 215 Eur. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina nepilnametį vaiką D. R., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jos gaunamos pajamos – 782,30 Eur vaiko priežiūros išmoka, iki vaiko gimimo dirbo (duomenys neskelbtini) pirkimo vadybininke, darbo užmokestis sudarė apie 1100 Eur (b. l. 34, 35, 72-84) ir 50 Eur išmoka vaikui bei atsakovo teikiamas 150 Eur išlaikymas (150 Eur periodinis išlaikymas ir 1400 Eur atsakovo išlaikymo įsiskolinimas, kurio mokėjimas išdėstytas dviejų metų laikotarpiui). Ieškovė gyvena draugui T. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už kurį, jos teigimu, moka 150 Eur nuomos mokestį (b. l. 24-26), turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto – 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 109, 111-112). Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 10 metų amžiaus, mokosi 4 klasėje (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Vaikas sveikas, būrelių nelanko.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovė pateikė detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 7), kuriame nurodė, kad vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro 497 Eur. Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog E. A. būtinoms išlaidoms per mėnesį reikia 430 Eur: maistui – 140 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 52 Eur, būstui – 115 Eur (būsto nuoma 75 Eur ir mokesčiai 40 Eur), higienos priemonėms, skalbikliams – 5 Eur, vaistams, vitaminams – 15 Eur, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 130 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 10 Eur, kitos išlaidos, kurias sudaro: dienpinigiai apie 10 Eur kas savaitę, internetas, telefonas – 7 Eur (b. l. 8-23, 24-26, 27-33), tačiau suskaičiavus, tai sudaro – 514 Eur. Mano, jog atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti sūnui jos prašomo dydžio išlaikymą – po 215 Eur per mėnesį.
10. Atsakovas E. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad praėjus tik metams su puse laiko nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kurioje buvo priteistas vaikui išlaikymas, vaiko poreikiai tiek negalėjo padidėti. Teigė, kad ieškovė pateikė klaidinančią informaciją, kad vaiko išlaikymo dydis būtų padidintas, ieškovė nurodė klaidingus duomenis, nepagrindė ir neįrodė vaiko išlaikymo padidėjimo poreikio. Atsakovas dirba labdaros fonde ir organizacijoje (duomenys neskelbtini) vadovu (b. l. 63), gyvena pas mamą adresu, (duomenys neskelbtini), iš dalies darbingas, asmens darbingumas 40 procentų (b. l. 46), mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) teisės studijų programoje (b. l. 64), turi paėmęs paskolą (b. l. 48-51). Per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro: darbo užmokestis - 250 Eur, nors dar 2019 m. lapkričio mėnesį jos sudarė – 1000 Eur, ir netekto darbingumo (invalidumo) pensija – 276,74 Eur (b. l. 62, 63, 85-108). Kitų išlaikytinių neturi. Transporto priemonės neturi, tačiau turi nekilnojamojo turto: negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus 0,1325 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), butą, esantį Mažeikiai, (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 110, 113-127). Jo teigimu, su sūnumi bendrauja savaitgaliais, jo laisvalaikiui papildomai skiria lėšų, t. y. rugsėjo mėnesį pirko futbolo batus, pirštines, dviratį. Atsakovo nuomone, jo turimas nekilnojamasis turtas, išskyrus butą, yra menkos vertės, kurį ateityje būtų sunku parduoti, transporto priemonės dėl savo neįgalumo negali vairuoti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas kvitas dėl batų pirkimo yra klaidinantis, kadangi nėra aišku, kokie batai buvo pirkti, nes fotonuotraukoje vaikas, esantis su nurodytais batais, juos dėvi kelintus metus. Be to, pateikta informacija apie vaikui pirktus maisto papildus nėra teisinga, kadangi nurodytus maisto papildus galima įsigyti pigiau, bei iš pateikto banko išrašo nematyti, kas už juos apmokėjo. Ieškovės pateikta buto nuomos sutartis negali būti panaudota prie trečiuosius asmenis, kadangi ji nėra įregistruota viešajame registre, be to, į bylą nėra pateikti jokie kvitai, kurie patvirtintų apie mokamą buto nuomos mokestį.
11. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.
12. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
16. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė teismo posėdyje patikslino ir nurodė, kad nepilnamečio vaiko E. A. būtinieji poreikiai per mėnesį yra 430 Eur. Pagal valstybės socialinę politiką kiekvienam nuolatos Lietuvos Respublikoje gyvenančiam vaikui yra skiriama 50 Eur per mėnesį, todėl 430 Eur suma mažintina 50 Eur, ir E. A. būtinieji poreikiai per mėnesį sudarytų 380 Eur. I?škovė tik iš dalies pagrindė vaiko poreikius (b. l. 8-33). Nuo 2019 metų liepos mėnesio ji su sūnumi gyvena jos draugui priklausančiame bute, už kurį moka 150 Eur nuomos mokestį, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų mokamą nuomos mokestį. Be to, gimus antram vaikui D. R., t. y. nuo 2020 m. sausio 6 d. nuomos mokesčio tenkanti dalis turėtų būti mažinama proporcingai gyventojų skaičiui, kaip ir mokesčiai už komunalines paslaugas. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – prekių įsigijimo kvitus iš parduotuvių, prekybos centrų, vaistinių, nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių kvito turinio, pažymi, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinio dešimties metų vaiko augančio vidutinėje šeimoje išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2018-05-30 teismo sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2019-11-11) praėjo tik apie pusantrų metų laiko, E. A. priimant šį sprendimą yra 10 metų amžiaus, taigi berniukas yra paaugęs, bet tik metais. Jis neturi sveikatos sutrikimų, nelanko būrelių, todėl neaišku, kaip per tokį trumpą laiką tiek ženkliai galėjo padidėti jo poreikiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimą per pusantrų metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, tačiau jis tikrai nėra ženklus ir esminis.
18. Sutiktina su ieškove, jog šalių nepilnametis vaikas paaugo, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, dėl ko truputį padidėjo išlaikymo išlaidos. Tačiau šiuo metu vaikas lanko valstybinę mokymo įstaigą, kurioje mokslas yra nemokamas. Vaikas neužsiima papildoma užklasine veikla, kuri brangiai kainuoja, nelanko jokio būrelio, nėra duomenų, jog vaikas yra gabus ar talentingas, kad minėtas jo savybes reikėtų papildomai materialiai skatinti, berniukas sveikas, nėra neįgalus, neturi jokių lėtinių susirgimų, jam nereikalingas kažkoks ypatingas maitinimas ir jo poreikiai nėra didesni, nei daugelio tokio amžiaus vaikų, nors ieškovė ir mano kitaip. Ieškovės turtinė padėtis gimus vaikui taip pat iš esmės nepablogėjo, nes minėtas vaikas yra išlaikomas ne tik ieškovės, bet ir kartu su ja gyvenančio jos draugo – vaiko tėvo, kuris dirba ir pakankamai uždirba. 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu patvirtintas šalių sutartas išlaikymo dydis 150 Eur nėra mažas ir tikrai užtikrina bent jau būtinuosius tokio amžiaus vaiko poreikius. Tačiau siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai.
19. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ieškovė nurodė, jog atsakovas turi verslą, dėl ko jo gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, bei byloje esantys dokumentai patvirtina, kad jo gaunamos pajamos sudaro neįgalumo pensija ir gaunamas darbo užmokestis, viso 526,74 Eur, (b. l. 62-63, 85-108), iš kurių moka 150 Eur išlaikymą, grąžina įsiskolinimą ieškovei, moka paskolą už mokslą, kainuoja pragyvenimas Vilniuje sesijos metu, tačiau, akivaizdu, jog dar turi pajamų, kad gali įsigyti nekilnojamąjį turtą (butą), kuris jam šiuo metu net nėra reikalingas. Atsakovas nurodė, jog ateityje sieks savo gaunamas pajamas didinti vykdydamas verslą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovui nuo 2012-12-17 iki 2041-08-13 nustatytas tik 40 procentų darbingumas, dėl ko jo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą labai ribotos, nebent – pats užsiimtų papildoma veikla, ką atsakovas ir bando daryti. Ieškovė gyvenamąjį būstą nuomojasi, atsakovas gyvena pas mamą, ieškovė turi transporto priemonę, atsakovas – neturi, atsakovui nustatytas 40 procentų darbingumas, jis turi vieną išlaikytinį, ieškovė sveika, darbinga, šiuo metu augina mažametį vaiką, turi du išlaikytinius, abu turi nekilnojamojo turto: ieškovė – vieną objektą, atsakovas – keturis objektus, ieškovės pajamos didesnės, nei atsakovo. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė negu ieškovės, ji – abiejų šalių apylygė.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, pakilo prekių ir paslaugų kainos, tačiau pokytis nedidelis. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu, ir teikti sūnui didesnį išlaikymą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms, tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovu, kad kai kurios išlaidos padidintos arba nėra tinkami pagrįstos (komunaliniams mokesčiams, žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms ir pan.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, įvertinus vaiko amžių, laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (apie 1 metus ir 5 mėnesius) bei atsakovo turtinę padėtį ir finansines galimybes, jis turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu, ir teikti vaikui didesnį išlaikymą. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. lapkričio 11 d. iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
21. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 36). Todėl ieškinį tenkinus iš dalies (31 proc.), žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį – 7,20 Eur ((170,00-150,00)*12*3 proc.=7,20 Eur) (CPK 93 str. 1 d.).
23. Teismas turėjo 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, iš ieškovės valstybei priteistina 3,62 Eur. Atsakovui tenkanti dalis sudaro 1,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau jos nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimų pasekmių sutarties 3 punktą - iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. A..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,20 Eur (septynių eurų, 20 ct) žyminį mokestį.
Priteisti iš ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,62 Eur (trijų eurų, 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu,- bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.