Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui R. P., dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

14. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

15. Nagrinėjamu atveju prašoma padidinti šalių taikos sutartimi sutartą išlaikymą nepilnametei dukrai, motyvuojant pakitusiais nepilnametės dukros poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jos išlaikymu, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas, sudarantis tik 100 Eur sumą per mėnesį, yra akivaizdžiai nepakankamas. Pastebėtina, jog atsakovas mokamo išlaikymo neindeksuoja kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nagrinėjamu atveju indeksavimas turėjo būti taikomas nuo 2022 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksus taikomus nuo minėto laikotarpio, nuo 2024 m. vasario 1 d. mokėtina išlaikymo suma kas mėnesį, taikant indeksavimą, turėtų būti 137 Eur (100 Eur x 1,106 (VKI taikomas nuo 2022 m. vasario 1 d.) = 111 Eur; 111 Eur x 1,217 (VKI taikomas nuo 2023 m. vasario 1 d.) = 135 Eur; 135 Eur x 1,012 (VKI taikomas nuo 2024 m. vasario 1 d.) = 137 Eur).

16. Nuo teismo nutarties priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik 3 metai, ieškovės dukra pradėjo lankyti darželį, jos poreikiai pasikeitė, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos ir ugdymo prekėms, pramogoms bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo nutarties priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 100 Eur, tokia suma nėra pakankama šalių dukters net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai nurodė didžiąją dalį būtiniesiems poreikiams tenkinti patiriamų išlaidų. Analizuojant byloje nepilnametei dukrai skiriamų lėšų sudėtį, matyti, jog ieškovė nurodė, kad reikalingos išlaidos dukrai sudaro apie 400-500 Eur/mėn.: maistui – 250 Eur (teismo posėdžio metu nurodė 100 Eur), darželiui – iki 80 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 50 Eur, drabužiams, avalynei – iki 100 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, komunaliniams mokesčiams – 10 Eur (įvertinus, jog už 3 asmenis mokama 30 Eur). Konkrečių sumų, kiek ieškovė išleidžia dukters vaistams, vitaminams, sveikatai, žaislams, ugdymo prekėms, ieškovė nenurodė.

18. Kaip minėta, šalių susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo jų vaikui teismo patvirtintas dar 2021 metais, kuomet šalių vaikui buvo kiek daugiau nei vieneri metai. Šiuo metu K. P. yra 4 metai, t. y. per šį laiką ji pradėjo lankyti darželį, tokio amžiaus vaikams jau reikia skirti lėšų jų ugdymui, pramogoms. Vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į šalių dukros amžių, natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaiko socializacijos poreikis didėja. Per visą šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo nuo 642 Eur iki 924 Eur. Neišvengiamai su minimalaus darbo užmokesčio kilimu išaugo ir pragyvenimo lygis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vien tik 2022 metais metinė infliacija šalyje sudarė 22,9 procentus (vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,8 proc., paslaugų – 13,4 proc.). Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu šalių susitartas vaikui teiktinas 100 Eur dydžio išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius jo poreikius.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2024 metais yra 924 Eur, apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 96,25 Eur per mėnesį. Tačiau ieškovė nurodė, jog kas mėnesį gauna 136,22 Eur dydžio vaiko išmoką. Todėl, esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas turėtų prisidėti 286 Eur suma ((708,40 Eur – 136,22 Eur)/2).

20. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti 200 Eur sumą per mėnesį, kuri nesudaro nei minimalaus teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Ieškovė neįrodinėjo kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191 -687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti dukrą užsiimti papildoma veikla.

22. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

23. Iš rašytinių įrodymų, ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų matyti, kad M. B. šiuo metu nedirba. Iki 2024 m. sausio mėnesio buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau atsisakius siūlomo darbo, darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra tik 136,22 Eur išmoka vaikui. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovė gyvena sugyventinio tėvų būste. Kaip nurodė ieškovė, dukrą išlaikyti jai padeda sugyventinis. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, jog ieškovės atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškoma suma, be vykdymo išlaidų sudaro 400 Eur. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Neturi ir sveikatos problemų, yra darbinga. Nurodė, jog ieškosi darbo, šiltuoju sezonu papildomai užsidirba ravėdama daržus, skindama uogas, rinkdama grybus.

24. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymi, kad iš teismui prieinamų registrų duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, t. y. 25,20 kv.m. vieno kambario, butą (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenis transporto priemonių atsakovas neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenis jo atžvilgiu išieškojimai nėra vykdomi. Atsakovo teigimu, kitų skolų ar finansinių įsipareigojimų jis neturi. Kitų išlaikytinių taip pat neturi. Atsakovo pajamas sudaro 220,80 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sveikatos jo darbingumas ribotas, kad darbo, atitinkančio jo galimybes dirbti, nerado, todėl didesnio išlaikymo dukrai teikti negali. Iš atsakovo teismo posėdžio metu parodyto neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad iki 2058 m. sausio 1 d. jam yra nustatytas 45 procentų darbingumas (iš dalies darbingas). Jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių jo sveikatos sutrikimus, atsakovas nepateikė, tačiau nurodė, jog jo negalia yra ne fizinė, o psichinė. Taigi šie duomenys patvirtina, jog atsakovo galimybės susirasti darbą yra ribotos, tačiau ieškovas gali atlikti 45 procentus įprasto darbo krūvio. Aplinkybę, jog negalia nėra kliūtis atsakovui dirbti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę, patvirtina tai, jog 2023 metais atsakovas kurį tai laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir kas mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 335 Eur. Be to, ir teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu taip pat ieškosi darbo, tačiau dėl neįgalumo sunku jį rasti. Taigi teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias oficialias pajamas, tačiau atsakovas to nesiekia ir tuo apriboja vaiko teisę gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

25. Atsakovo teigimu, šiuo metu jis nedirba dėl neįgalumo. Pažymėtina, kad vertinant atsakovo galimybes daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į atsakovo sveikatos būklę, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 969/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau rasti darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, taip pat suteikti ir būtiną išlaikymą savo nepilnametei dukrą, atsakovas nesiekia. Nors atsakovas teigia, jog darbo rasti jam nepavyksta, tačiau tuo pačiu nurodė, jog nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Taigi Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis (įskaitant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas) nesinaudoja.

26. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus duomenis, darytina išvada, jog tokia atsakovo turtinė padėtis yra susiklosčiusi ne tik dėl atsakovo sveikatos būklės, bet ir dėl paties atsakovo veiksmų, tai yra atsakovas neatlieka veiksmų, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, nors, kaip minėta, atsakovas gali atlikti darbo funkcijas dirbdamas 45 procentų įprasto darbo krūvio. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad vien šiuo atveju sumažėjęs darbingumo lygis neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį nepilnametės dukros būtiniausių poreikių tenkinimą, o atsakovo esama turtinė padėtis yra susiklosčiusi ne tik sveikatos sutrikimų, bet ir dėl paties atsakovo veiksmų, nesiekiant gauti papildomų pajamų.

27. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti visiškai, o būdamas iš dalies darbingas aktyviai ir maksimaliai siekė įgyvendinti savo subjektinę teisę į darbą, teismas sprendžia, kad atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai nei teikė iki šiol.

28. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

29. Įvertinus duomenis, apibūdinančius šalių turtinę padėtį, spręstina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės šiuo metu yra panaši. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, 2021 m. liepos 2 d. teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl 100 Eur išlaikymo dydis, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų.

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti 180 Eur dydžio išlaikymą dukrai ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies.

31. Nepilnametės šalių dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina įstatyminė atstovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

32. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 180 Eur, tenkina 90 procentų ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atitinkamai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 21,60 Eur ((180 Eur – 100 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 21,60 Eur žyminis mokestis.

35. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. ATS-2024-02966 yra suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas už M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 352,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinus 90 procentų reikalavimų, iš atsakovo priteistina 316,87 Eur (352,08 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

36. Nustatyta, kad byloje patirta 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės reikalavimus patenkinus 90 proc., iš atsakovo proporcingai valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 21,41 Eur (23,79 Eur × 90 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24070-897/2021 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui K. P. ir priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dukros K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. sausio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra įstatyminė atstovė M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 21,60 Eur (dvidešimt vieno euro 60 centų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 21,41 Eur (dvidešimt vieno euro 41 cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662). Šias sumas R. P. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 316,87 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 87 centus) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.