- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- eII-1625-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01696-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pareiškėjas
- S. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24998-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo S. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam paskirta subendrinta nuobauda – 300 Eur bauda.
S. D. nubaustas už tai, kad Vilniuje, Pilaitės pr., 2025 m. spalio 1 d. 15.33 val., vairuodamas transporto priemonę automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 20 punktus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. D. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo alternatyviai prašo panaikinti nutarimą arba jį pakeisti, skiriant švelnesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Skunde nurodo, kad nuobauda jam skirta už tai, jog vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobilaus ryšio telefonu, su kuo jis sutinka, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesiams – skyrimu. Paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog specialioji teisė galioja, todėl neteisėtuose veiksmuose tyčios nebuvo. Sužinojęs, kad specialioji teisė negalioja, nedelsdamas nuvyko į AB „Regitra“ ir ją susigrąžino, taip pat baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus. Specialiosios teisės turėjimo būtinybę jis grindžia tuo, kad gyvena Vilniaus rajone, augina du mažamečius vaikus ir privalo užtikrinti jų nuvykimą į mokyklą bei parvykimą namo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nors S. D. po įvykio ir siekė susigrąžinti specialiąją teisę vairuoti, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančią teisę vairuoti, ką patvirtina AB „Regitra“ ir Administracinių nusižengimų registro duomenys. Teisė vairuoti nėra siejama su asmens ketinimais ar vėlesniu vairuotojų mokymo kursų baigimu – ji atsiranda tik nuo to momento, kai kompetentinga valstybės institucija priima sprendimą ją grąžinti. Pareiškėjas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka, į AB „Regitra“ nebuvo kreipęsis, todėl bendrovės įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Be to, pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, todėl pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti apie būtinybę ne tik baigti vairuotojų mokymo kursus, bet ir atlikti kitus teisės aktų nustatytus veiksmus, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas S. D. savo skundą palaikė ir nurodė, kad po pirmojo nusižengimo, kai jam buvo laikinai atimta teisė vairuoti, jis sumokėjo baudą ir kreipėsi į AB „Regitra“, tačiau nepasitikrino, ar teisė vairuoti buvo atkurta. Vėliau pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui, jis faktiškai nežinodamas, kad teisė vairuoti nebuvo grąžinta, ilgą laiką vairavo transporto priemonę. Apie tai sužinojęs, jis nedelsdamas baigė privalomus mokymus, sumokėjo baudą ir išsiėmė naują vairuotojo pažymėjimą, pabrėžė, kad veika buvo nepiktybinė. Taip pat paaiškino, kad jis vienas vežioja du mažamečius vaikus, gyvena Vilniaus rajone, dirba (duomenys neskelbtini), o viešuoju transportu į darbą nuvykti neturi galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti toje dalyje, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nurodydamas, kad buvo įsitikinęs, jog specialioji teisė galioja, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios. Sužinojęs apie padarytą administracinį nusižengimą, jis nedelsdamas nuvyko į AB „Regitra“, susigrąžino specialiąją teisę ir baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus.
KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 ,,Dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB “Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) Aprašo priede nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir Aprašo 9.1.–9.3. papunkčiuose nurodytus dokumentus. Aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
S. D. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodo, kad apie teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą jis sužinojo tik po to, kai jis 2025 m. spalio 1 d. padarė administracinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20194-2023 S. D. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui – už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą. S. D. buvo žinoma, kad po šių administracinių nusižengimų padarymo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis laikėsi paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino ir tuo laikotarpiu transporto priemonių nevairavo. Pasibaigus minėtam terminui pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam bus grąžinta automatiniu būdu. Vis dėlto po 2025 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo padarymo pareiškėjas sužinojo, kad pasibaigus administracinio poveikio priemonės terminui specialioji teisė jam nebuvo grąžinta automatiniu būdu. Apie tai sužinojęs, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų specialiajai teisei susigrąžinti: baigė papildomą vairuotojų mokymą, o mokymo centras „Eurodraivas“ 2025 m. spalio 6 d. jam išdavė tai patvirtinančią pažymą. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jis kreipėsi į AB „Regitra“ su prašymu susigrąžinti specialiąją teisę vairuoti, o tokie jo parodymai byloje nėra paneigti. Vadinasi pareiškėjas sužinojęs, kad nėra įvykdęs visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nedelsdamas juos įvykdė.
S. D. tiek skunde, tiek teisme teigė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Aprašas yra viešai prieinamas, yra skelbiamas ir AB „Regitra“ internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis ignoravo nustatytą teisinį reguliavimą, o savo subjektyviu vertinimu nustatė, kada jis jau gali vairuoti automobilį, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios). Taigi esant aptartoms aplinkybėms, naikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria S. D. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Taip pat S. D. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sušvelninti administracinio poveikio priemonę iki minimalios įstatyme numatytos specialiosios teisės atėmimo trukmės.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti S. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trumpesnį terminą, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje minimalus.
S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kadangi, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmai laikytini mažesnio pavojingumo nei asmens, kuris apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, veiksmai. Pažymėtina, kad S. D. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta neilgam laikui 1 mėnesiui už ne itin šiurkštaus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenims, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam nei vieneri metai laikotarpiui, taikoma lengvesnė šios teisės susigrąžinimo tvarka nei asmenims, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad S. D., sužinojęs, jog neturi galiojančios specialiosios teisės vairuoti, ėmėsi dalies SEAKĮ ir Apraše nustatytų veiksmų, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus ir gavo tai patvirtinančią pažymą. Pareiškėjo teigimu, pateikė prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones AB „Regitra“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei įprastai tokio pobūdžio nusižengimai.
Byloje nustatyta S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, ir už KET pažeidimus; paskirtos baudos sumokėtos. Pažymėtina, kad 2023 m. administracinio poveikio priemonės taikymo metu pareiškėjas nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, kas leidžia daryti išvadą, jog jis laikėsi institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės. Nors S. D. negali būti vertinamas kaip itin drausmingas vairuotojas, besilaikantis KET reikalavimų, jo elgesys, pasireiškęs pastangomis pašalinti padaryto pažeidimo padarinius, sumokant paskirtą nuobaudą ir laikantis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpių, iš dalies jį charakterizuoja teigiamai.
Svarbu įvertinti ir kitas pareiškėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų, dirbantis, auginantis du ikimokyklinio amžiaus vaikus. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad šioje vietovėje susisiekimo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta: nėra įrengtų šaligatvių, taip pat nėra pėsčiųjų perėjų nei prieš, nei po viešojo transporto stotelės. Taigi mažamečiams vaikams objektyviai būtų sudėtinga ir nesaugu savarankiškai vykti į švietimo įstaigas. Taip pat nurodo, kad jo darbovietė yra Vilniaus rajone, apie 30 km atstumu nuo gyvenamosios vietos, todėl nuvykimas į darbovietę viešuoju transportu būtų apsunkintas.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina tai, ar asmuo dirba, turi šeimą, ar yra teigiamai charakterizuojamas, yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Šios aplinkybės savaime nėra laikytinos savarankišku pagrindu administracinio poveikio priemonei neskirti, tačiau, vertinamos visumoje su pažeidimo pobūdžiu, kaltės forma ir pareiškėjo elgesiu po pažeidimo, jos patvirtina sankcijos individualizavimo ir jos švelninimo pagrįstumą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti suteikiama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės dominuojančios reikšmės. Kita vertus, pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad sudarytų pagrindą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimalų, nustatytą ANK 424 straipsnio 7 dalyje.
Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti S. D. taikant 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Dėl kitos nutarime nurodytos veikos, numatytos ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos ginčų nekyla. Teismo vertinimu, veika kvalifikuota teisingai, o nuobauda individualizuota tinkamai, todėl teismas plačiau dėl jos nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
S. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24998-2025, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) – terminą iki 3 mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.