Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Serkerus“ ir atsakovas R. N. 2019-01-26 sudarė transporto priemonės Volvo XC90, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovei automobilį, o ieškovė sumokėjo atsakovui 11 800,00 Eur (el. b. 18, 21 l.). Sudarydamos Sutartį šalys nurodė, jog automobilio rida yra 166000 km, automobilio trūkumai nenurodyti. Jie taip pat nenurodyti atsakovo skelbime, kuriuo siūloma pirkti automobilį už 13 200,00 Eur (el. b. 22-23 l.). Iš registracijos liudijimo matyti, kad automobilio pirmosios registracijos Lietuvoje data yra 2017-03-17, pirmosios registracijos data – 2011-12-08 (el. b. 19-20 l.). Iš 2019-01-14 techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 001-1658193 matyti, kad atliekant techninę apžiūra automobilio rida buvo 164856 km (el. b. 49, 77 l.).

Ieškovė pateikė atsakovui 2019-01-31 pretenziją Nr. SD-1, kurioje nurodė, jog paaiškėjo šie automobilio trūkumai: automatinės greičių dėžės defektas, autonominio šildymo defektas, elektros sistemos gedimas (el. b. 36 l.). 2019-02-11 rašte Nr. SD-2 ieškovė nurodė, kad 2019-02-07 atliko automobilio patikrą nepriklausomame servise, kuris nustatė automobilio gedimus ir pateikė sąskaitą (el. b. 38 l.). Iš 2019-02-11 sąmatos matyti, kad UAB „DP Servisas“ atlikęs automobilio, kurio rida 167022 km, patikrinimą, nustatė, kad reikia keisti šias automobilio detales: variklio pagalvę, variklio priekinę pagalvę, variklio dešinės pusės pagalvę, priekinį stabdžių diską, priekines stabdžių kaladėles, siurblį, PH maišytuvą, automatinei transmisijai alyvą, valiklį, hidraulinį vožtuvų bloką, kampinės pavaros riebokšlį bei reikia remontuoti konverterį, detalių ir remonto darbų kaina 2947,05 Eur (el. b. 39-40 l.). Iš 2019-02-20 UAB „Auto Lainas“ automobilio defektavimo akto matyti, kad automobilio rida yra 167054 km, reikia keisti variklio pagalvę, priekinę variklio pagalvę, dešinės pusės variklio pagalvę, priekinius stabdžių diskus ir kaladėles, siurblį, maišytuvą, hidraulinį vožtuvų bloką, riebokšlį kampinei pavarai, remontuoti konverterį, autonominį šildytuvą, lango pakėlėją, keisti priekinių durų langų gumas, galinį langą (el. b. 42 l.). Iš UAB „Vytvla“ 2019-02-25 automobilio defektacijos akto matyti, kad automobilio rida 167094 km, ir būtina keisti priekinius ir galinius stabdžių diskus su kaladėlėmis, vebastos siurbliuką, maišytuvą, remontuoti gidro transformatorių, blogai veikia hidraulinis vožtuvų blokas, praleidžia kampinės pavaros riebokšlis, reikia keisti variklio pagalvę, susidėvėjusios priekinė variklio pagalvė ir dešinės pusės variklio pagalvė, nešildo galinis langas, reikia keisti priekinių durų langų gumas, be to, reikalinga alyva automatinei transmisijai bei valiklis nuplauti tepalus remonto metu, automobilio detalių ir remonto darbų kaina 4231,00 Eur (el. b. 41 l.). Atsakovas su minėtomis ieškovės pretenzijomis nesutiko (el. b. 44-47 l.).

Iš automobilio serviso knygelės matyti, kad 2017-03-20 keistas variklio tepalas, oro, kuro, salono filtrai, aušinimo skystis, paskirstymo diržas ir vandens siurblys, 2017-04-21 reguliuota ratų geometrija, 2017-06-26 keistas generatoriaus diržas, 2019-09-27 atliktas remontas Latvijoje, 2017-08-03 keistas variklio tepalas, oro ir salono filtrai, atliktas durų (neįskaitoma) remontas, 2018-09-05 keistas variklio tepalas ir oro filtras, lemputė, 2018-10-04 keistas kairės pusės atraminis guolis, variklio tepalas keistas periodiškai kas 20 000 km (el. b. 88-92 l.).

Iš atsakovo pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad 2019-02-04 ieškovė buvo įkėlusi į tinklapį www.autoplius.lt skelbimą, kad parduoda automobilį už 13 700,00 Eur (el. b. 76 l.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pardavė ieškovei daiktą su paslėptais daikto trūkumais ir dėl pardavėjo atsakomybės pardavus daiktą.

Dėl daikto trūkumų ir pirkėjo teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis).Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė įsigijo naudotą automobilį 2019-01-26, prieš pasirašant Sutartį ieškovės atstovas automobilį išbandė, atsisakė vežti į autoservisą patikrinti. Ieškovės atstovo paaiškinimai apie 2019-01-26 automobilio išbandymo metu pastebėtus trūkumus nėra nuoseklūs, iš pradžių teigė, kad jis jokių automobilio trūkumų nepastebėjo, vėliau nurodė, jog važiuojant buvo jaučiama vibracija, sunkiau persijungė pavaros. Anot R. Bražinsko, 2019-01-27 užvedus automobilį pradėjo eiti dūmai, pradėjus važiuoti, blogai veikė greičių dėžė, buvo jaučiamas smūgiavimas, o 2019-01-28 automobilį nuvarė į autoservisą, kur nustatė daugiau trūkumų. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad ieškovės atstovas jam skambino 2019-01-26 ir sakė, kad neatsidaro automobilio durys, dar kitą dieną skambino ir sakė, kad nešyla galinio lango juostelės, dar kitą dieną skambino ir sakė, kad automobilis važiuojant vibruoja. Iš dalies atsakovo paaiškinimus patvirtino liudytoja O. N., kuri nurodė, jog 2019-01-26 pirkėjas skambino ir sakė, kad neatsidaro bagažinės dangtis. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovė siuntė atsakovui pretenzijas 2019-02-03, 2019-02-11. Iš 2019-02-03 siųstos pretenzijos matyti, kad ieškovė nustatė šiuos automobilio trūkumus: greičių dėžės defektą, autonominio šildymo defektą, galinio lango šildymo defektą, elektros sistemos gedimą, nenurodyta, kokias konkrečiai reikia keisti detales, kokie reikalingi remonto darbai, nors ši pretenzija išsiųsta po neva 2019-01-28 UAB „Auto Lainas“ darbuotojo (profesionalo) atliktos automobilio apžiūros. Pažymėtina, kad liudytojas M. P., 2019-01-28 galimai atlikęs automobilio apžiūrą, nurodė, jog galėjo būti hidraulinio bloko defektas ir diskų nusidėvėjimas, tačiau šie defektai nenurodyta 2019-02-03 siųstoje pretenzijoje. Taipogi iš 2019-02-03 pretenzijoje nurodytų trūkumų 2019-02-11 sąmatoje nurodytas tik autonominio šildymo defektas, 2019-02-20 automobilio defektavimo akte nurodytas autonominio šildymo ir galinio lango šildymo defektas, 2019-02-25 automobilio defektacijos akte nurodytas galinio lango šildymo defektas ir kad neveikia vebastos siurbliukas. Taigi greičių dėžės ir elektros sistemos gedimo nepatvirtino nei vienas po 2019-02-03 pretenzijos pateiktas defektavimo aktas, nurodytos atskiros keistinos ar remontuotinos detalės.

Pažymėtina, kad nors liudytojas M. P. UAB „Auto Lainas“ direktorius nurodė, kad jis 2019-01-28 atliko automobilio apžiūrą autoservise bei nustatė automobilio defektus, kad automobilis važiuojant vibruoja ir perjungiant pavaras jaučiamas smūgiavimas, todėl galėjo būti hidraulinio bloko defektas, diskų nusidėvėjimas, tačiau šią automobilio apžiūrą ir nustatytus defektus patvirtinančio akto byloje nėra. Be to, kaip nurodė liudytojas 2019-02-20 atliko pakartotinę automobilio apžiūrą ir rado dar daugiau defektų.

Iš 2019-02-11, 2019-02-20 ir 2019-02-25 parengtų defektavimo aktų matyti, kad reikia keisti šias automobilio detales: variklio pagalvę, priekinę variklio pagalvę, dešinės pusės variklio pagalvę (t. y. variklio defektai, dėl kurių, pasak liudytojo A. T., sumažėja automobilio „trauka“, jaučiama vibracija, smūgiavimas, jie nepriklauso nuo to, ar variklis šaltas ar pašilęs, jie nėra vizualiai matomi, norint juos nustatyti būtina ardyti automobilį; anot liudytojo M. P., atsiranda dėl greičių dėžės gedimo ar dėl smūgio į automobilį, automobilis nebuvo ardytas), stabdžių diskus ir kaladėles (t.y., stabdžių sistemos defektai, kurie atsiranda dėl kasdienio automobilio naudojimo, ir dėl kurių, pasak liudytojo A. T., galima automobilio vibracija jam važiuojant, jiems nustatyti nereikalinga ardyti automobilį, jie vizualiai pastebimi), siurblį (tačiau, pasak liudytojo A. T., sugedus kuro bako siurbliui, automobilis nebeužsiveda, o ieškovės atstovo teigimu, automobilis buvo važiuojantis, juo važiavo į servisus), maišytuvą, hidraulinį vožtuvų bloką, riebokšlį kampinei pavarai (pasak liudytojo A. T., hidraulinio vožtuvų bloko, riebokšlio kampinei pavarai ir konverterio būklės neišardžius greičių dėžės neįmanoma įvertinti, tačiau anot ieškovės ir liudytojo M. P. automobilis nebuvo ardomas), kad reikalingas konverterio remontas nurodyta 2019-02-11 sąmatoje ir 2019-02-20 defektavimo akte, 2019-02-25 defektacijos akte nurodyta, kad reikalingas gidro transformatoriaus remontas, o kituose aktuose šis defektas nenurodytas. Todėl įvertinus, kad atsakovas periodiškai atliko automobilio techninę priežiūrą, ir įvertinus iki Sutarties sudarymo atliktus remonto darbus, matyti, kad nebuvo keičiamos automobilio greičio dėžės, variklio detalės, jis nebuvo remontuojamas, taigi buvo geros būklės, įvertinus defektacijos aktuose nurodytus defektus, kad jie didžiąją dalimi nesutampa su 2019-02-03 siųstoje pretenzijoje nurodytais defektais, taip pat kad kai kurie defektai turėjo būti matomi ar jaučiami iki sudarant Sutartį, nes ieškovės atstovas pats vairavo automobilį, kad 2019-02-11 sąmatoje ir Sutartyje nurodyta automobilio rida skiriasi 1000 km, t. y., automobilis nuo Sutarties sudarymo iki 2019-02-11 buvo nuvažiavęs ne mažiau nei 1000 km, įvertinus tai, kad ieškovė verčiasi automobilių nuoma, todėl tikėtina, kad ginčo automobilis buvo perduotas naudotis ieškovės klientams nuomos sutarčių pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2019-02-03 buvo patalpinusi skelbimą, kad parduoda ginčo automobilį už didesnę kainą, nei pirko, bei nenurodė jokių automobilio defektų, kad ieškovė teikia automobilių įvertinimo iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo paslaugas, t. y., yra šios srities profesionalė ir jos darbuotojai geba nustatyti daugiau nei vizualiai vidutiniam pirkėjui matomus automobilių defektus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovui pasiūlius iki Sutarties sudarymo patikrinti automobilį servise, jis atsisakė tai padaryti, todėl labiau tikėtina, kad defektacijos aktuose nurodyti automobilio defektai, dėl kurių būtina keisti ar remontuoti variklio pagalvę, priekinę variklio pagalvę, dešinės pusės variklio pagalvę, stabdžių diskus ir kaladėles, siurblį, maišytuvą, hidraulinį vožtuvų bloką, riebokšlį kampinei pavarai, konverterį, gidro transformatorių, nebuvo paslėpti daikto trūkumai, jie atsirado gerokai vėliau, nei buvo sudaryta Sutartis, dėl netinkamo ir/ar intensyvaus automobilio naudojimo. Pažymėtina taip pat tai, kad ieškovė, intensyviai naudodama automobilį, turėjo įvertinti tai, kad automobilis nebuvo naujas, atsakovas iki pardavimo ieškovei jį naudojo 2 metus, taigi intensyvus automobilio naudojimas galėjo paskatinti automobilio nusidėvėjimą ir/ar atitinkamų automobilio dalių gedimą.