- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-610-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01665-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serkerus“
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Serkerus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4437-251/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serkerus“ ieškinį atsakovui R. N. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Serkerus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. N. (toliau – ir atsakovas), prašydama nutraukti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis) dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti šios sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti atsakovui transporto priemonę Volvo XC90, buvęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dabartinis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė; automobilis), o ieškovei grąžinti sumokėtą 11 800 Eur kainą už šią transporto priemonę, priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė UAB „Serkerus“ nurodė, kad atsakovas R. N. pagal minėtą sutartį už 11 800 Eur pardavė transporto priemonę, kuri yra visiškai netinkamos kokybės. Atsakovas viešame skelbime nurodė, jog transporto priemonė buvo pradėta eksploatuoti 2012 m. kovo mėn.; pažymėjo daug parduodamos transporto priemonės privalumų; pristatė transporto priemonę kaip geros techninės būklės; nurodė, kad transporto priemonė nereikalauja papildomų išlaidų. Tačiau kitą dieną po sutarties sudarymo paaiškėjo transporto priemonės techniniai trūkumai. Ieškovė 2019 m. vasario 3 d. el. laišku pateikė atsakovui 2019 m. sausio 31 d. pretenziją. 2019 m. kovo 11 d. ieškovė el. laišku pateikė atsakovui antrą pretenziją. Atsakovo pateiktuose atsakymuose į pretenzijas nurodoma, jog transporto priemonė pardavimo metu buvo be gedimų ir/ar trūkumų. Pasak ieškovės, atsakovas pardavė nekokybišką ir eksploatuoti pagal paskirtį negalimą ir netinkamą transporto priemonę, kurios gedimų šalinimo kaštai sudaro 32 proc. įsigijimo kainos. Transporto priemonės trūkumai laikytini esminiais – ieškovė nuo transporto priemonės įsigijimo momento negali naudoti transporto priemonės, ieškovė negavo ko tikėjosi ir/ar galėjo pagrįstai tikėtis, t. y. kokybiškos ir papildomų išlaidų nereikalaujančios transporto priemonės už 11 800 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. N. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pardavus transporto priemonę ieškovei, transporto priemonė įsigijimo metu tiesiogines savo funkcijas atliko (važiavo); esminių gedimų, neleidžiančių transporto priemonės eksploatuoti nebuvo. Įsigyjant naudotą transporto priemonę, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas. Ieškovė turėjo įvertinti transporto priemonės techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui bei 3,52 Eur pašto išlaidas valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė įsigijo naudotą automobilį ir 2019 m. sausio 26 d. prieš pasirašant sutartį automobilį išbandė bei automobilį atsisakė vežti į autoservisą patikrinti. 2019 m. sausio 27 d. užvedus automobilį pradėjo eiti dūmai, pradėjus automobiliu važiuoti blogai veikė greičių dėžė ir buvo jaučiamas smūgiavimas. 2019 m. sausio 28 d. ieškovė automobilį pristatė į autoservisą, kuriame buvo nustatyti automobilio trūkumai. Taip pat, ieškovė siuntė atsakovui pretenzijas (2019 m. vasario 3 d.; 2019 m. vasario 11 d.), nes ieškovė nustatė automobilio trūkumus, t. y. greičių dėžės defektą, autonominio šildymo defektą, galinio lango šildymo defektą, elektros sistemos gedimą. Tačiau pretenzijose nenurodyta, kokias konkrečiai reikia keisti detales, kokie reikalingi remonto darbai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pretenzijos išsiųstos po 2019 m. sausio 28 d. UAB „A. L.“ darbuotojo (profesionalo) atliktos automobilio apžiūros.
6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovas periodiškai atlikinėjo automobilio techninę priežiūrą, kad nebuvo keičiamos automobilio greičio dėžės, variklio detalės, įvertinęs, kad defektacijos aktuose nurodyti defektai didžiąja dalimi nesutampa su 2019-02-03 pretenzijoje nurodytais defektais, taip pat tai, kad kai kurie defektai turėjo būti matomi ar jaučiami iki sudarant Sutartį, kad automobilis nuo Sutarties sudarymo iki 2019-02-11 buvo nuvažiavęs ne mažiau nei 1000 km, įvertinęs tai, kad ieškovė verčiasi automobilių nuoma, todėl tikėtina, kad ginčo automobilis buvo perduotas naudotis ieškovės klientams nuomos sutarčių pagrindu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė 2019-02-03 buvo patalpinusi skelbimą, jog parduoda ginčo automobilį už didesnę kainą, nei pirko, bei nenurodė jokių automobilio defektų, kad ieškovė teikia automobilių įvertinimo iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo paslaugas, t. y., yra šios srities profesionalė ir jos darbuotojai geba nustatyti daugiau nei vizualiai vidutiniam pirkėjui matomus automobilių defektus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovui pasiūlius iki Sutarties sudarymo patikrinti automobilį servise, buvo atsisakyta tai padaryti, sprendė, kad labiau tikėtina, jog defektacijos aktuose nurodyti automobilio defektai, dėl kurių būtina keisti ar remontuoti variklio pagalvę, priekinę variklio pagalvę, dešinės pusės variklio pagalvę, stabdžių diskus ir kaladėles, siurblį, maišytuvą, hidraulinį vožtuvų bloką, riebokšlį kampinei pavarai, konverterį, hidro transformatorių, nebuvo paslėpti daikto trūkumai, jie atsirado gerokai vėliau, nei buvo sudaryta Sutartis, dėl netinkamo ir/ar intensyvaus automobilio naudojimo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, intensyviai naudodama automobilį, turėjo įvertinti tai, kad automobilis nebuvo naujas, atsakovas iki pardavimo ieškovei jį naudojo 2 metus, taigi intensyvus automobilio naudojimas galėjo paskatinti automobilio nusidėvėjimą ir/ar atitinkamų automobilio dalių gedimą.
8. Teismo vertinimu, net ir esant minėtiems defektams ginčo automobilį galima būtų naudoti pagal automobilio tiesioginę paskirtį, t. y. tai nėra esminiai daikto trūkumai. Be to, defektų remontas nereikalauja didelių išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes sprendė, kad ginčijami automobilio defektai – mažareikšmiai, kurie nesutrukdė ieškovei (savo srities profesionalei, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai) sudaryti sutartį su atsakovu.
9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos šalių pateiktus įrodymus konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos pirkėjo gynybos priemonės, nes ieškovė neįrodė, jog sudarant sutartį automobilis buvo netinkamos kokybės ir/ar turėjo paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių būtų galima konstatuoti esant esminį sutarties pažeidimą (CPK 178 straipsnis); atsižvelgiant į tai ieškinį atmetė (CPK 270 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantė UAB „Serkerus“ (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas prieštarauja naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-345-248/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 307- 1075/2018).
10.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas viešame skelbime ir sandorio sudarymo metu nurodė, jog automobilis yra labai geros techninės būklės ir nereikalauja jokių papildomų išlaidų, kad ieškovas už ginčo automobilį sumokėjo kainą, artimą didžiausiai rinkos kainai.
10.3. Teismo argumentas, kad ieškovė iki ginčo sutarties sudarymo atsisakė patikrinti automobilį servise, todėl šiuo pagrindu turėtų prisiimti atsakomybę už automobilio trūkumus, nepagrįstas, nes nei įstatymas, nei pirkimo –pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę.
10.4. Teismas darydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sudarant sutartį ginčo automobilis buvo netinkamos kokybės ir/ar turėjo paslėptų trūkumų, dėl kurių būtų galima konstatuoti esant esminį sutarties pažeidimą – nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškintos bylos šalių įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018), kadangi pirkėjas tokio pobūdžio bylose turi pagrįsti automobilio trūkumus, nes pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, t. y., kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus.
10.5. Ieškovo atstovas R. B. teismui davė nuoseklius paaiškinimus apie pastebėtus automobilio trūkumus, aiškiai ir konkrečiai paaiškino, jog automobilio esminis automatinės greičių dėžės gedimas neišryškėjo esant šiltam automobiliui pardavimo dieną, tačiau iš karto buvo pastebėtas kitą dieną užvedus ir pradėjus važiuoti šaltu automobiliu. Ieškovo atstovo paaiškinimus patvirtino ir liudytojo M. P. parodymai bei defektiniai aktai.
10.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktinę situaciją, sprendime nenurodė reikšmingų teismo posėdžio metu paaiškėjusių faktinių aplinkybių, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą, atmesdamas ieškovės ieškinį ir neapgindamas ieškovės pažeistų teisių.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. N. prašo ieškovės UAB „Serkerus“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliaciniame skunde perrašyti ieškinyje nurodyti argumentai, niekuo nepagrindžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra visiškai nepagrįsti; teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.
11.3. Apeliantė yra savo srities profesionalė, teikia automobilių įvertinimo iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paslaugas ir jos darbuotojai geba nustatyti daugiau, nei vizualiai vidutiniam pirkėjui matomus automobilių defektus, todėl apeliantė turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus.
11.4. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo automobilio techninė apžiūra atlikta nekokybiškai ir neobjektyviai; apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog techninė apžiūra galiojo dar 2 mėnesius; teisės aktai nedraudžia automobilio techninės apžiūros atlikti anksčiau laiko; galiojanti techninė apžiūra patvirtina, kad atsakovas automobilį pardavė be esminių ar užslėptų defektų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Byloje sprendžiamas ginčas dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo dėl įsigytos naudotos transporto priemonės kokybės trūkumų esmingumo, kai tuo remiasi ieškovas, ir restitucijos taikymo, t. y. automobilio grąžinimo pardavėjui, o už jį sumokėtos kainos – pirkėjui.
Dėl įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
14. Apeliantė (ieškovė) UAB „Serkerus“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė foto nuotrauką, kurioje užfiksuota automobilio rida -166 369 km. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius; be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
15. Bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Foto nuotrauka buvo teikiama ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė ją pridėti prie bylos. Kadangi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas fakto klausimas, siekiant teisingo sprendimo, tikslinga priimti apelianto pateiktą foto nuotrauką, nes šio įrodymo priėmimas neužvilkins proceso byloje: atsakovas yra su juo susipažinęs ir teikdamas atsiliepimą į skundą išdėstė savo poziciją dėl pateiktos foto nuotraukos įrodomosios vertės ir reikšmės nagrinėjamai bylai.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas R. N. pardavė apeliantei UAB „Serkerus“ (ieškovei) transporto priemonę Volvo XC90; ieškovė sumokėjo atsakovui 11 800,00 Eur. Sudarydamos Sutartį šalys nurodė, jog automobilio rida yra 166000 km, automobilio trūkumai nenurodyti. Ieškovė 2019-01-31 pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė šiuos automobilio trūkumus: automatinės greičių dėžės defektas, autonominio šildymo defektas, elektros sistemos gedimas. UAB „DP Servisas“ atlikęs ginčo automobilio, kurio rida buvo 167022 km, patikrinimą, nustatė, kad reikia keisti šias automobilio detales: variklio pagalvę, variklio priekinę pagalvę, variklio dešinės pusės pagalvę, priekinį stabdžių diską, priekines stabdžių kaladėles, siurblį, PH maišytuvą, automatinei transmisijai alyvą, valiklį, hidraulinį vožtuvų bloką, kampinės pavaros riebokšlį bei reikia remontuoti konverterį, detalių ir remonto darbų kaina 2947,05 Eur (2019-02-11 sąmata). UAB „A. L.“ automobilio defektavimo akte nurodė, kad automobilio rida yra 167054 km, reikia keisti variklio pagalvę, priekinę variklio pagalvę, dešinės pusės variklio pagalvę, priekinius stabdžių diskus ir kaladėles, siurblį, maišytuvą, hidraulinį vožtuvų bloką, riebokšlį kampinei pavarai, remontuoti konverterį, autonominį šildytuvą, lango pakėlėją, keisti priekinių durų langų gumas, galinį langą. UAB „V.“ automobilio defektacijos akte nurodė, kad būtina keisti priekinius ir galinius stabdžių diskus su kaladėlėmis, vebastos siurbliuką, maišytuvą, remontuoti hidro transformatorių, blogai veikia hidraulinis vožtuvų blokas, praleidžia kampinės pavaros riebokšlis, reikia keisti variklio pagalvę, susidėvėjusios priekinė variklio pagalvė ir dešinės pusės variklio pagalvė, nešildo galinis langas, reikia keisti priekinių durų langų gumas, be to, reikalinga alyva automatinei transmisijai bei valiklis nuplauti tepalus remonto metu, automobilio detalių ir remonto darbų kaina 4231,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį dėl 2019 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ir restitucijos taikymo atmetė.
17. Apeliantė UAB „Serkerus“ (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog pirkta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad pirkta naudota transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų ir kad atsakovas R. N. galėjo žinoti apie parduodamos naudotos transporto priemonės trūkumus. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos ieškovės nurodomos aplinkybės dėl minėtos transporto priemonės techninės būklės. Nurodė, kad iš atsakovo įsigijus transporto priemonę, kitą dieną po pirkimo momento pastebėjo transporto priemonės trūkumus– greičių dėžės gedimus, nors važiuoti galėjo. Ieškovė negalėdama tinkamai naudotis įsigyta naudota transporto priemone kreipėsi į autoservisus, norėdama nustatyti automobilio trūkumus.
18. CK 6.317 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. CK 6.327 str. 1 d. numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 str. 4 d. yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Taigi darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
21. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams ir pan. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad naudotą transporto priemonę pirko įmonė, kuri teikia transporto priemonių nuomos paslaugas. Ieškovė, sudarydama transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, dėl automobilio būklės įvertinimo į servisą nesikreipė. 2019 m. birželio 17 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas R. B. paaiškino, kad prieš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą transporto priemonė buvo išbandyta; tą pačią dieną transporto priemone važiuota iki Valstybinės įmonės „Regitra“, iki autobusų stoties, iki aikštelės. Apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo dieną kilo klausimai dėl greičių dėžės bėgių perjunginėjimo, tačiau atsakovas patvirtino, kad parduodama transporto priemonė yra be trūkumų ir tinkama naudoti pagal paskirtį. Atsakovas R. N. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad sutarties sudarymo dieną po Vilnių važinėjo tiek, kiek pageidavo pirkėjas, jokių defektų nebuvo. Pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta jokia informacija apie transporto priemonės trūkumus.
23. Byloje taip pat nustatyta, kad kitą dieną po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovės atstovas susisiekė su transporto priemonės atsakovu (pardavėju) ir informavo jį apie transporto priemonės gedimą, o 2019-01-31 ieškovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė šiuos automobilio trūkumus: automatinės greičių dėžės defektas, autonominio šildymo defektas, elektros sistemos gedimas.
24. Tai, kad automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas, patvirtina aplinkybė, jog 2019-01-26 Lietuvos ir Vokietijos UAB „T.“ atliko atsakovui priklausiusios transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą ir nustačiusi, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, išdavė Techninės apžiūros rezultatų kortelę, galiojančią iki 2021-01-14. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu patikrinama, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus (Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 21.5 p.). Jeigu techninės apžiūros metu būtų buvęs greičių dėžės defektas, automobilio prietaisų skydelyje būtų degęs avarinis greičių dėžės režimas, dėl ko automobilis techninės apžiūros nebūtų praėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad ginčo automobilis pirkimo metu buvo techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad neva ginčo automobilio techninė apžiūra atlikta nekokybiškai ir neobjektyviai, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad techninė apžiūra galiojo dar 2 mėnesius, o atsakovas suskubo ją atlikti anksčiau, kad įtikinti pirkėją gera automobilio technine būkle ir kad galiojanti techninė apžiūra (atlikta vos prieš 2 savaites iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo), patvirtina, kad atsakovas automobilį pardavė be jokių esminių ar užslėptų defektų.
25. Tai, kad atsakovas galėjo ir nežinoti apie parduodamo automobilio greičių dėžės defektą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad greičių dėžės defektas nebuvo akivaizdus, kadangi tokiam trūkumui nustatyti reikalingos specialios žinios arba reikalinga atlikti kompiuterinę diagnostiką, juolab, kad šio defekto nepastebėjo ir pats ieškovas perkant automobilį. Byloje pateikta ginčo automobilio serviso aptarnavimo knygelė, iš kurios matyti, kad automobilis buvo nuolat prižiūrimas ir prireikus remontuojamas. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui iki automobilio perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti ir atsakovo atsakomybė dėl greičių dėžės gedimo.
26. Automobilio rida pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 166 000 km, t,y, tokia pati, kaip ir skelbime apie transporto priemonės pardavimą. Apeliantas teigia, kad pirkimo metu automobilio rida buvo 166 369 km, ir pateikia tai patvirtinančią foto nuotrauką. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo dieną ginčo automobiliu buvo važiuota iš Šiaulių į Vilnių, po to važinėta Vilniuje, pripažintina, kad sutarties sudarymo momentu automobilio rida galėjo būti artima 166 300 km. Apeliantės žinioje buvusiu automobiliu buvo naudotasi ir nuo automobilio įsigijimo 2019-01-26 iki 2019-02-20 nuvažiuotas mažiausiai 700 km atstumas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismas išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog transporto priemone nebuvo galima naudotis iš karto po jos įsigijimo (su transporto priemone po pirkimo momento buvo galima važiuoti, nors ji ir turi greičių dėžės gedimų).
27. Apeliantas pripažįsta, kad automobiliu buvo galima važiuoti, tačiau jis nebuvo tokios kokybės, kokia buvo nurodyta skelbime; akcentuoja, kad automobilį jis pirko artima rinkos kaina, tikėdamasis jį tuoj pat išnuomoti klientui. Pažymėtina, kad ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad naudotą automobilį perka iš neprofesionalaus pardavėjo. Galimybe įvertinti automobilio techninę būklę specializuotame autoservise ieškovas nepasinaudojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis buvo nupirktas per dvi dienas nuo viešo paskelbimo apie jo pardavimą už mažesnę kainą negu nurodyta skelbime.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės veiksmai po 2019-01-28, kai, ieškovės teigimu, buvo nustatyti esminiai automobilio trūkumai, nepatvirtina, kad ieškovė siekė nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją grąžinant automobilį pardavėjui: ieškovė turėjo 2019-01-28, automobilį patikrinus autoservise, surašyti defektinį aktą ir automobiliu daugiau nevažinėti, o nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, automobilį buvo siekiama perparduoti už didesnę kainą ir nuvažiuota maždaug 700 km.
29. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po transporto priemonės įsigijimo apeliantė turėjo galimybę ja naudotis pagal paskirtį. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis yra 2011 m. gamybos, todėl nėra pagrįsta tikėtis, kad 6 metų senumo transporto priemonė neturės jokių trūkumų.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sudarant Sutartį automobilis buvo netinkamos kokybės ir/ar turėjo paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių būtų galima konstatuoti esant esminį sutarties pažeidimą. Apeliantė, nesutikdama su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė, kaip teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, bet pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos jai palankios aplinkybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. N. patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovui iš apeliantės (ieškovės) priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Serkerus“ (j. a. k. 126102440) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.