Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

7. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. M. yra J. M. dukra (b. l. 8,10). J. M. turėjo du vaikus J. M. ir D. M. (b. l. 10). J. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle (b. l. 6, 10). Po jos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 13), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 15). D. M. faktiniu valdymu perėmė motinai J. M. priklausiusį turtą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Liudijime nurodyta, kad J. M. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pateiktos atsiskaitymo knygelės AB „Lesto“ ir atsiskaitymo knygelė už vandenį ir nuotekas bei jose esantys mokėjimo kvitai, patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio už suvartotą elektros energiją mokėjo D. M., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio už vandenį ir nuotekas taip pat mokėjo pareiškėja ( b. l. 38). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po motinos J. M. mirties priėmė jos turtą pradėdama faktiškai jį valdyti.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

4. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

5. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

6. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po J. M. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra J. M. dukra. J. M. turi dar vieną vaiką – sūnų J. M.. Abu vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai J. M. įpėdiniai, kurie per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys –pareiškėjos pareiškime, suinteresuoto asmens J. M. atsiliepime į pareiškimą nuodytos aplinkybių ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po motinos mirties pradėjo turtą valdyti. Aplinkybė, jog pareiškėja iki motinos mirties gyveno kartu su ja, įrodo, kad po mirties ji toliau liko gyventi toje pačioje vietoje kaip ir jos motina, naudojosi tais pačiais daiktais, savo gyvenamąją vietą deklaruoja motinai priklausančiame bute, kuriame gyveno kartu ir iki motinos mirties, adresu (duomenys neskelbtini), ji ir toliau po motinos mirties mokėjo mokesčius už elektros energiją ir teikiamą vandenį bei nuotekų šalinimą, t. y. save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog J. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 13), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), medicininis mirties išrašas, iš kurio matyti, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis iš kurios matyti, kad J. M. mirė būdama našle, turėjo du vaikus – D. M. ir J. M. (b. l. 10), atsiskaitymo knygelės už vandenį ir elektrą, iš kurių matyti, jog už adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją mokėjo D. M. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio, už teikiamą vandenį minėtu adresu taip pat mokėjo pareiškėja laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio (b. l. 38). Birštono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Šeimos sudėtis pažyma patvirtina, kad D. M. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimu su pareiškimu sutiko, nurodė, jog atsisako jam priklausančios paveldėti motinos turto dalies (b. l. 40). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos paaiškinimus dėl mirusiosios J. M. palikimo priėmimo.

8. Taigi, nors D. M. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (nesant testamentinių įpėdinių, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus) laikoma, kad D. M. po motinos J. M. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

9. Iš pareiškėjos D. M. priteisiamos 6,90 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,90 Eur (šešių eurų devyniasdešimt centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.