Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo (suimtųjų asmenų) poskyrio 6-oje palatoje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio bylose (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą nurodė, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-995-624/2018).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatyta, kad tualetai pacientams ir personalui turi būti įrengti kiekviename įstaigos aukšte. Įstaigoje turi būti įrengti atskiri tualetai pacientams ir personalui; ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje tualetai pacientams ir personalui gali būti bendri. Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Tarnybos Utenos ekspertinis skyrius yra specifinė įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis yra teisės aktų nustatyta tvarka atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teikti specialisto išvadas pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis. Utenos ekspertiniame skyriuje pirmajame poskyryje tiriami suimti asmenys. Teismas pažymi, kad Tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 1-jame poskyryje laikomiems suimtiesiems negali būti užtikrintos blogesnės laikymo sąlygos nei tardymo izoliatoriuose arba teritorinių policijos įstaigų areštinėse.

Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, jų 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimams.

Teismas pažymi, jog, pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.3 punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktas; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

Į šią EŽTT praktiką nuosekliai atsižvelgia ir LVAT analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas įrengiant duris arba kitu būdu (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Šiuo atveju iš bylos duomenų, t. y. pateiktų sanitarinio mazgo nuotraukų, matoma, jog tualetas nuo gyvenamosios patalpos yra atitvertas neaukšta sienele, tačiau nuo įėjimo durų atitvertas nėra, taip pat įėjimo duryse yra įmontuotas stebėjimo langas.

Teismas atmeta Tarnybos argumentus, kad jų įstaigoje visiems asmenims turi būti taikomas nuolatinis stebėjimas, įskaitant naudojimąsi tualetu. Byloje nėra duomenų, kad buvo poreikis būtent individualiai pareiškėją stebėti net ir tada, kai jis naudojasi tualetu. Teismo psichiatrijos ekspertizė – teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Svarbiausi ekspertizės uždaviniai yra: įvertinti įtariamųjų, kaltinamųjų, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų psichikos būklę ir nustatyti jų sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, taip pat įvertinti asmenų, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika, psichikos būklę; nustatyti, ar įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar kitas asmuo, kuriam paskirta ekspertizė, dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas sau ir (ar) kitiems asmenims; rekomenduoti taikyti atitinkamas priverčiamąsias medicinos priemones asmenims, pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais (LR sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. V-616 „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ginčo laikotarpiu buvo pažeistas, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas ir pareiškėją galėjo stebėti pareigūnai ir kitas Tarnybos personalas, todėl darytina išvada, jog Tarnybos Utenos ekspertinis skyrius neužtikrino visiško asmens privatumo.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje Tarnybos atstovas patvirtino, kad šiuo metu jau visi sanitariniai mazgai yra atitverti tinkamo aukščio pertvaromis, kurios užtikrina asmenų privatumą. Analogiškai nurodyta ir į bylą pateiktame Tarnybos 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 1S-158 „Dėl skundo“.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas palatoje, kurioje nebuvo įrengta ventiliacija, patalpa prastai vėdinama, tvyrojo blogas kvapas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema.

Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta 2009 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081, nurodyta, kad mikroklimato parametrų ribinės vertės – optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Minėtos higienos normos 1 lentelėje nurodytos gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės.

Teismas pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos ir blogo oro palatoje atmeta, nes jie paneigti į bylą pateiktais įrodymais. Tarnyba pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento 2021 m. gegužės 7 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (9-12 4.80 Mr)2-74975, kuriame cituojamas 2021 m. balandžio 28 d. protokolas Nr. F-M-132/2021, kad išmatuotas oro judėjimo greitis atitiko Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelėje nustatytas ribines vertes.

Tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo (suimtųjų asmenų) poskyrio 6-oje palata turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011). Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.

Kadangi stalo buvimas palatoje nėra privalomas pagal teisės aktus, pareiškėjo argumentai atmetami. Be to, byloje nėra ginčo, kad palatoje buvo spintelė. Analogiškos praktikos laikosi ir Regionų apygardos administracinis teismas (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartis administracinėje byloje Nr. 1-228-505/2018).

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo palatos įrengimo t. y. elektros lizdų ir stalo nebuvimo, kadangi Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 nėra nurodyta, jog rozetės palatoje yra būtini. Taip pat sutiktina su atsakovo atsiliepime aptartais argumentais, jog pareiškėjas tinkamai galėjo realizuoti savo teisę gauti informaciją iš kitų, alternatyvių žiniasklaidos priemonių. Teismo posėdyje Tarnybos atstovas patvirtino, kad įstaigoje prenumeruojama spauda. Pagal Tarnybos Utenos ekspertinio skyrius l-ojo poskyrio Vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas VTPT direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 12P-44, nėra numatyta tiriamųjų teisė naudotis buitiniais ar elektros prietaisais.

LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad teisės normos nenustato, kad kamerose turi būti įrengtas elektros lizdas (LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1616-629/2020).

Pareiškėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalą, nes negalėjo paskambinti. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip paneigtus byloje esančiais įrodymais.

Tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo (suimtųjų) poskyrio vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2015 m. liepos 23 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. I2P-44 (su pakeitimais), 34.3 papunktis nustato, kad tiriamasis, turint tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla, leidimą paskambinti, turi teisę prašyti administracijos leisti nemokamai pasinaudoti poskyrio laidiniu telefonu (Lietuvos Respublikoje) iki 5 min., ne dažniau kaip kartą per savaitę. Esant būtinybei, galimybė tiriamajam asmeniui paskambinti gali būti suteikta ir dažniau. Tiriamajam asmeniui skambinant jo pageidaujamam artimam asmeniui, telefono numerį privalo surinkti medicinos personalo darbuotojas.

Į bylą Tarnyba pateikė įrodymus, kad pareiškėjo prašymai paskambinti buvo tenkinti, todėl šia teise pareiškėjas pasinaudojo ir jam buvo suteikta galimybė paskambinti taip ir tiek kartų, kiek leidžia teisės aktai (2020 m. rugsėjo 23,24 ir 28 dienomis). Teismui pareikalavus, Tarnyba pateikė pareiškėjo skundus ir kreipimusis bei atsakymus į juos, kurie įrodo, kad į pareiškėjo prašymus buvo reaguojama ir jie buvo sprendžiami. Pareiškėjo teiginiai, kad administracija su pareiškėju kontaktuoti atsisakė, paneigti byloje esančiais įrodymais.

Pareiškėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemelis netinkamas sportui ar mankštai.

Ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.) „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo taisyklės), kuris nustatė kamerų bei pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus. Pataisos įstaigų įrengimo taisyklių III skyrius reglamentavo pasivaikščiojimo kiemus. Pataisos įstaigų įrengimo taisyklių 20 punktas nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, hospitalizuotiems psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, draudžiamų turėti daiktų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino draudžiamų turėti daiktų sąrašą. Tarp draudžiamų turėti daiktų paminėti ir ūkinės ir buitinės paskirties daiktai bei sporto inventorius, kuriais galima smogti ir (ar) triuškinti ar smaugti (plaktukai, kūjai, svarmenys, pasipriešinimo gumos ir kt. (1.12 papunktis).

Teismas pritaria Tarnybos pozicijai, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti sporto inventorių ir net nustato ribojimus saugumo sumetimais.

Vidaus tvarkos taisyklių 34.14 papunktis nustato, jog tiriamasis turi teisę tris kartus per dieną po 20 minučių pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinta dėl nepalankių pasivaikščiojimui oro sąlygų, taip pat ypatingų įvykių (pabėgimo, savižudybės, stichinės nelaimės, gaisro ir 1.1.). Asmenys pažeidžiantys elgesio taisykles pasivaikščiojimo metu, policijos pareigūno nurodymu grąžinami į palatas. Tiriamajam asmeniui neišnaudojus pasivaikščiojimui skirto laiko, jis nekompensuojamas papildomu išleidimu.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad buvo apribota jo judėjimo laisvė, nes vadovaujasi į bylą pareiškėjo pateiktais įrodymais, kad pareiškėjas galėjo naudoti teise pasivaikščioti, 2020 m. rugsėjo 28, 29 ir 30 dienomis ryte pats atsisakė eiti pasivaikščioti arba neišbūdavo leistino 20 min. laiko (Tarnybos 2021 m. gegužės 11 d. raštas „Dėl skundo“ Nr. 1S-158).

Taigi apibendrinant teismas nustatė Tarnybos neteisėtus veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 1 d.

Neteisėtumo LR CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Teismo vertinimu, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas truko iš viso 10 parų. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir mastą, į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo kalinamas vienas, vadovaujantis LVAT praktika nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjui priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis dydis adekvatus pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas. Teismo vertinimu, vien pažeidimo konstatavimas nebūtų adekvati pareiškėjo pažeistų teisių gynimo priemonė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P.V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 1 d.

Likusią pareiškėjo P. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.