- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- A-1616-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00282-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizacijos), Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizacijos)
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. jam pablogėjo sveikata (duomenys neskelbtini), dėl ko jis tą dieną ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į šeimos gydytoją. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) administracija, vykdydama paskirtą nuobaudą, perkėlė jį 10 parų laikotarpiui bausmę atlikti į kameros tipo patalpą. Pareiškėjas nurodė, kad jį sergantį perkėlė atlikti bausmę kankinančiomis sąlygomis. Kameroje nebuvo elektros, jam nebuvo suteikta galimybė išsivirti karštos arbatos. Pareiškėjas sąmoningai buvo kankinamas, buvo bandoma pakenkti jo sveikatai. Tokį elgesį pareiškėjas vertino kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, nes perkelti jį atlikti bausmę galėjo tik gydytojui nustačius, kad jis visiškai pasveikęs.
Atsiliepimas
3. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 27 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-594 (toliau – 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas) buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Lukiškių TI-K paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo taisyklės) nenumato karšto vandens tiekimo į kamerų tipo patalpas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) neleidžia nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad nebuvo pareigos administracijai užtikrinti pareiškėjui galimybę turėti nuosavų maisto produktų. Lukiškių TI-K nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų, po pirmos apžiūros pareiškėjui buvo duotos 2 tabletės Ibumax 400 mg. Daugiau pareiškėjas dėl sveikatos į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus nesikreipė. Lukiškių TI-K teigė, kad pareiškėjo partirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, o neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų patirta tam tikra žala, tenka pareiškėjui. Lukiškių TI-K teigė, kad konkrečiu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. pateikė papildomą informaciją, kurioje nurodė, kad paskirtos nuobaudos vykdymas jam turėjo būti atidėtas iki tol, kol pasveiks arba paskirta nuobauda turėjo būti sušvelninta. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovo atsiliepime neteisingai nurodomas laikas, kada buvo matuota temperatūra, bei, kad perkeliant į kamerų tipo patalpas nebuvo temperatūros. Gydytojas yra įrašęs, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. ryto buvo 37,1°C temperatūra. Perkeltas į kamerų tipo patalpas sergantis pareiškėjas negalėjo susišildyti, išsivirti arbatos, turėti karšto vandens kojoms mirkyti. Tokiu būdu jis patyrė kalinimą žeminančiomis sąlygos, negalėjo turėti savo maisto, vaistų (duomenys neskelbtini) gerti po valgio, dėl ko prasidėjo skrandžio problemos. Pareiškėjas tokius atsakovo atstovo veiksmus vertino kaip bandymą pakenkti jo sveikatai.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą 2018 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val. ir išleistas 2018 m. rugsėjo 7 d. 14.00 val. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. pablogėjo jo sveikata, (duomenys neskelbtini), todėl kreipėsi į gydytoją. 2018 m. rugpjūčio 28 d. dėl sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) vėl kreipėsi į gydytoją. Pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, nes sergantis buvo perkeltas atlikti bausmės į kamerų tipo patalpą ir ten buvo laikomas 10 parų, negalėjo išsivirti karštos arbatos, nes nebuvo elektros.
8. Teismas nurodė, kad Įrengimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas elektros lizdas, todėl teismas nusprendė, jog neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neįrengus kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, elektros lizdo.
9. Teismas analizavo Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą ir darė išvadą, kad ši teisės norma neįpareigoja užtikrinti nuteistajam galimybę, perkeliamam atlikti nuobaudą į kamerų tipo patalpas, išsivirti arbatos.
10. Teismas analizavo byloje pateiktus pareiškėjo medicininius duomenis ir pažymėjo, kad juose nenurodyta jokia diagnozė, nėra jokių įrašų, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali būti perkeltas atlikti bausmės į kamerų tipo patalpas. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas skundėsi sveikatos sutrikimais, ar buvo nustatyta, kad jis serga (diagnozuota kokia nors liga), 2018 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val., – perkėlimo į kamerų tipo patalpas metu, t. y. nenurodyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti jam paskirtos nuobaudos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d., 18.00 val. buvo atvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą pas budinčią slaugytoją dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo duotos dvi tabletės Ibumax 400 mg. 2018 m. rugpjūčio 29 d., 19.00 val. pareiškėjas buvo atvestas pas budinčią slaugytoją dėl karščiavimo, nustatyta, kad kraujospūdis yra 130/80 mm Hg, kūno temperatūra 36,7°C, todėl medikamentai nebuvo skirti. Daugiau į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus pareiškėjas nesikreipė. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas prašė iškviesti jį pas gydytoją, nurodydamas, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. jis geria jam gydytojo (duomenys neskelbtini) paskirtus vaistus, tačiau dėl maisto davinio trūkumo juos turi gerti tuščiu skrandžiu, todėl atsiranda skrandžio skausmai, taip pat nurodė, kad dantis valo šaltu vandeniu, o tai kenkia dantims. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 21 d. buvo suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, tačiau nei asmens sveikatos istorijoje, nei gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos išraše nėra nurodyta konkreti valanda, kada gerti vaistus. Teismas nurodė, kad nėra duomenų ir įrodymų, jog pareiškėjas privalėjo gerti (duomenys neskelbtini) jam paskirtus vaistus nustatytu laiku ir, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos (jei gertų paskirtus vaistus), medikamentus vartoti kamerų tipo patalpoje. Teismas darė išvadą, kad perkėlimo atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas momentu, pareiškėjas sveikatos sutrikimais nesiskundė. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas jo prašymu buvo apžiūrėtas dėl skrandžio skausmų, tačiau apžiūrėjus buvo nustatyta, kad bendra būklė patenkinama, gydymui skirtas medikamentas.
11. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K atsakė pareiškėjui į jo 2018 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 4 d. prašymus raštais, kurie pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį nebuvo apskųsti. Lukiškių TI-K neturėjo pareigos užtikrinti pareiškėjui galimybės kamerų tipo patalpose turėti nuosavą maistą, konkrečiai galimybę išsivirti arbatos. Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 17 rašte Nr. 96-3441 „Dėl karšto vandens ir nuosavo maisto turėjimo kamerų tipo patalpose“ į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą dėl pasinaudojimo šiltu vandeniu nurodė ir tai, kad pareiškėjui tris kartus per dieną yra išduodamas karštas maistas, taigi, vaistus galima vartoti su maistu. Lukiškių TI-K išaiškino pareiškėjui, jog siekiant įgyvendinti pareiškėjui paskirtos bausmės tikslus bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jam yra apribota dalis nuteistojo teisių.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo stebima 2018 m. rugpjūčio 27– 29 dienomis, jis buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojų, atsižvelgus į jo nusiskundimus, buvo reaguojama ir teikiama medicininė pagalba. Teismas nenustatė, kad buvo ribojamos pareiškėjo galimybės vartoti paskirtus vaistus. Teismas sutiko su Lukiškių TI-K argumentais, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie kankinimo veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti, konkrečiai kada ir kas juos atliko, kaip jie pasireiškė. Teismas nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, todėl nusprendė, kad yra negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas.
III.
13. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, ir savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia netinkamai atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – atsakovo atstovas) atsiliepime į pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos faktines aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovo atsiliepimo argumentai grindžiami abstrakčiais samprotavimais ir atkreipia dėmesį, jog nors šiuo metu ir nėra kilusių neigiamų sveikatos pasekmių dėl jo sergančio perkėlimo atlikti bausmės į kamerų tipo patalpą, tačiau tai nereiškia, jog jų neatsiras ateityje. Pareiškėjas teigia, jog ateityje neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų įtakos jo sveikatos būklei tik didės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, kai neatsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę, jis buvo perkeltas atlikti bausmę į kamerų tipo patalpą 10 parų, kurioje nebuvo elektros lizdo, dėl ko pareiškėjas negalėjo išsivirti arbatos.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2475-662/2019).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę ištirtų įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės aktų normomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
25. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018).
26. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įrengimo bei Vidaus tvarkos taisyklės. Įrengimo taisyklių 16.8 punkte (2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-557 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 20 d. nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą, taigi galiojančioje teisės normoje nėra nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas elektros lizdas. Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas (2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 19 d.), be kita ko, nustatė, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog Lukiškių TI-K neturėjo pareigos užtikrinti pareiškėjui galimybės kamerų tipo patalpose turėti nuosavą maistą, o nagrinėjamu atveju – suteikti galimybę išsivirti arbatos.
27. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Tą pačią dieną pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl 2018 m. rugpjūčio 28–29 d. jis buvo konsultuotas Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų, jam paskirti medikamentai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų diagnozuota kokia nors liga ar sveikatos sutrikimai, dėl kurių pasireiškimo jis negalėtų atlikti jam paskirtos nuobaudos. Lukiškių TI-K reagavo į pareiškėjo prašymus dėl medicininės apžiūros, jo sveikatos būklė buvo stebima, taigi nėra pagrindo teigti, kad bausmės atlikimo vietoje (kameros tipo patalpoje) sveikatai ar gyvybei būtų grėsęs pavojus.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti. Ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, todėl kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nevertintinos, kaip teisiškai nereikšmingos.
29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.