Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 96-3565; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2S-703; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) įpareigoti Lukiškių TI-K perkelti pareiškėją į lengvąją grupę. Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Pareiškėjas nurodė, kad buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, kuriai buvo taikytos BVK 85 straipsnyje nustatytos laikymo sąlygos. Pažymėjo, kad jam nesudaryta galimybė būti perkeltam į lengvąją grupę, todėl jo teisės buvo varžomos. Dėl žmogaus teisių suvaržymo, žiauraus elgesio ir orumo pažeminimo susidarė prielaidos patirti neigiamus išgyvenimus, tai sukėlė pareiškėjui dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Pabrėžė, kad teko kreiptis į psichologus ir psichiatrą.Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Lukiškių TI-K nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant kalėjime, skaičiuojant bausmės pradžią nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmės laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. BVK 84 straipsnis nustato nuteistųjų kalėjimuose suskirstymą į paprastąją ir drausmės grupes. Lengvosios grupės kalėjime laikomiems nuteistiesiems ši teisės norma nenumato, todėl Lukiškių TI-K administracija neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir perkeli jį iš paprastosios į lengvąją grupę. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. 1. 23–26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Departamento manymu, pareiškėjo skundžiamas Lukiškių TI-K 2015 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 96-3665 nėra individualus administracinis teisės aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, tai tėra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta atsakovo pozicija dėl pateiktų užklausimų ir pats savaime teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia, todėl nėra pagrindo naikinti šio rašto. Be to, Departamento teigimu, jo 2016 m. vasario 9 d. atsakymas Nr. 2S-703 yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą.