Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, susijusią su statybomis, anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnį, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei jam uždrausta bendrauti su A. R., 2022 m. sausio 13 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2024-01-07, apie 02.23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu tyčia abiem rankomis suėmė ją už kaklo, jį spaudė, kai paleido, vienos rankos plaštaka sugriebė ją už plaukų ir tampė, rankoje laikydamas šlapią rankšluostį, nepaleisdamas jo, juo bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų smogė E. Z. į galvą, o šiai susigūžus ir abiem rankomis užsidengus galvą, – į galvą, rankas, kuriomis dengėsi, ir į nugarą, dėl to E. Z. iššoko iš buto pirmame aukšte pro langą, o jai grįžus į butą, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, vienos rankos plaštaka sugriebė E. Z. už rankos, tempė, kumščiu smogė į jos kairės kojos šlaunį, kairę jos kūno pusę. Taip mušdamas E. Z. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, M. A. grasino nužudyti žmogų: jis 2024-01-07, apie 02.23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu jai sakė, kad „jeigu dar kartą bandysi pabėgti, nudursiu tave“, „jeigu policija atvyks, nužudysiu tave“, taip grasino E. Z. nužudyti ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir po to, kai pagrasino, jis ją mušė ir kitaip naudojo prieš ją fizinį smurtą, o grasinimo metu rankoje demonstratyviai laikė du peilius.

Be to, M. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2024-01-07, apie 04.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu tyčia abiem rankomis vieną kartą stūmė ją, dėl to ji griuvo ant nugaros ant netoliese buvusios sofos, abiejų rankų plaštakomis suėmė už E. Z., gulinčios ant sofos, kaklo ir spaudė, o po to, kai ji, stengdamasi išsikviesti pagalbą, koja nuspyrė ant lango pritvirtintą roletą, paleidęs jos kaklą, ne mažiau kaip po kartą spyrė jai abiejų kojų pėdomis ir smogė abiejų rankų kumščiais, paskui ranka suėmė E. Z. už plaukų, juos laikydamas, iš kambario nuvilko prie buto durų, kumščiu smogė ir abiem kojomis spyrė jai ne mažiau kaip po vieną kartą. Taip mušdamas E. Z. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.?

Be to, M. A. grasino nužudyti žmogų: jis 2024-01-07, apie 04.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu jai sakė, kad „dabar tai jau tikrai tave užmušiu“, „aš tave nudursiu, papjausiu, po to pats nusižudysiu“, taip grasino E. Z. nužudyti ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iš karto po to, kai pagrasino užmušti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o tuo metu, kai grasino nudurti ir papjauti, laikydamas peilį brovėsi į kambarį, kuriame ji buvo, iš vidaus savo kūnu užrėmusi duris.

Kaltinamasis M. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimus įvykdė, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų, tiksliai visko nepamena, bet sutinka, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus savo sugyventinės atžvilgiu. Po įvykių su nukentėjusiąja susitaikė, kelis mėnesius dar gyveno kartu, tačiau dabar jie yra išsiskyrę, visai nebebendrauja ir tuo pačiu nekonfliktuoja. Dėl savo elgesio gailisi, pripažįsta, kad jo veiksmai buvo neadekvatūs, todėl lankėsi pas psichologą, taip pat dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, dabar gydosi priklausomybę Respublikiniame priklausomybės ligų centre, jaučia tam tikrą pažangą. Pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi nesutinka su veikų kvalifikacija ir jam paskirta bausme, mano, kad buvo padaryta tęstinė veika ir paskirta bausmė yra per griežta. Jei teismas skirtų areštą, prašo jo vykdymą atidėti ar skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Jau tris savaites dirba – vykdo individualią veiklą, teikia išlaikymą vaikui, kurį turi su nukentėjusiąja, gydosi priklausomybę, o realiai atlikdamas arešto bausmę to negalėtų daryti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-01-07 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

2024-01-07 nukentėjusiosios E. Z. apklausos protokolu;

2024-01-07 įvykio vietos apžiūros protokolu;

2024-01-07 asmens apžiūros protokolu ir jo priedais;

2024-01-07 tarnybiniu pranešimu dėl asmens sulaikymo;

2024-01-07 tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo;

2024-01-07 tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų aplinkybių;

2024-01-07 patikros alkotesteriu rezultatais;

2024-01-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu;

2024-01-08 tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo;

2024-01-10 tarnybiniu pranešimu dėl telefoninių pokalbių;

2024-01-10 tarnybiniu pranešimu dėl E. Z. apklausos;

2024-01-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 241/2024 (02);

2024-01-30 daiktų apžiūros protokolu;

2024-01-31 kitų objektų apžiūros protokolais;

2024-02-01 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

2024-02-01 nukentėjusiosios E. Z. apklausos protokolu;

2024-02-07 liudytojos G. K. apklausos protokolu;

2024-03-06 nukentėjusiosios E. Z. apklausos protokolu.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis M. A. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokios kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis M. A. suprato, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, kad tokiais veiksmais jai sukelia fizinį skausmą, kad grasinimą nužudyti išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, jog tokie veiksmai gali būti realiai atlikti, ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme nurodė nesutinkantis su jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad jo atlikti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika, o ne keturios atskiros nusikalstamos veikos, tačiau, teismo vertinimu, tokiam jo veiksmų kvalifikavimui nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022). Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmas konfliktas, kurio metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei grasinta ją nužudyti (2024-01-07, apie 02.23 val.), įvyko kaltinamajam M. A. sužinojus, jog nukentėjusioji bendrauja su buvusiu draugu. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. A. išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamasis buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiąja. Tačiau kaltinamasis nesilaikė jam išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, 2024-01-07, apie 04.10 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei konflikto su nukentėjusiąja metu, jau priekaištaudamas dėl to, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, vėl grasino ją nužudyti bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad M. A. įvykdytų nusikalstamų veikų (smurto panaudojimo ir grasinimų nužudyti) priežastys buvo skirtingos, smurtas ir grasinimai pavartoti skirtingų konfliktų metu, kai jau vienas buvo pasibaigęs, praėjus kuriam laikui, pradėtas kitas, kaltinamojo tyčia formavosi iš naujo, todėl kaltinamojo veiksmai nekvalifikuotini kaip tęstinė nusikalstama veika, o kaip paprasti pavieniai nusikaltimai. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad nors 2024-01-07, apie 02.23 val. ir 2024-01-07, apie 04.10 val. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip keturi atskiri nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, tačiau tiek 2024-01-07, apie 02.23 val., tiek 2024-01-07, apie 04.10 val. veikos vertintinos kaip padarytos idealia sutaptimi ir už jas paskirtos bausmės bendrintinos kaltinamajam palankesniu apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. A. padarė iš viso keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, jie nukreipti į šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis anksčiau teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, vykdo individualią veiklą, yra priklausomas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad M. A. dalyvavo smurtinio elgesio pataisos programoje, nurodė, kad gydosi priklausomybę nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydžius nustatant artimus apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 02.23 val. padarytos veikos) subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Tokiu pat būdu subendrintinos ir bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 04.10 val. padarytos veikos), ir M. A. skirtinos subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintinos iš dalies jas sudedant ir M. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. A. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. A. laikinajame sulaikyme nuo 2024-01-07 05.10 val. iki 2024-01-07 14.15 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Nors kaltinamasis prašo paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, tačiau tam nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju kaltinamasis nuteisiamas arešto bausme jau nebe pirmą kartą.

M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – peilis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024-01-07, apie 02.23 val. padaryta veika) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 02.23 val. padaryta veika) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024-01-07, apie 04.10 val. padaryta veika) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 04.10 val. padaryta veika) – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 02.23 val. padarytos veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 04.10 val. padarytos veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės 50 parų arešto bausmės, ir M. A. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 7 d. 05.10 val. iki 2024 m. sausio 7 d. 14.15 val. (vieną dieną), šį laiką prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Išaiškinti M. A., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.