Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-07-18 nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2024-01-07, apie 02.23 val. padaryta veika) – 45 parų arešto bausme, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 02.23 val. padaryta veika) – 50 parų arešto bausme, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024-01-07, apie 04.10 val. padaryta veika) – 50 parų arešto bausme, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 04.10 val. padaryta veika) – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 02.23 val. padarytos veikos) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2024-01-07, apie 04.10 val. padarytos veikos) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės 50 parų arešto bausmės, ir M. A. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu M. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-01-07 05.10 val. iki 2024-01-07 14.15 val. (viena diena), šį laiką prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2024-01-07, apie 02.23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu, tyčia abiem rankomis suėmė ją už kaklo, jį spaudė, kai paleido, vienos rankos plaštaka sugriebė ją už plaukų ir tampė, rankoje laikydamas šlapią rankšluostį, nepaleisdamas jo, juo bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų smogė E. Z. į galvą, o šiai susigūžus ir abiem rankomis užsidengus galvą, – į galvą, rankas, kuriomis dengėsi, ir į nugarą, dėl to E. Z. iššoko iš buto pirmame aukšte pro langą, o jai grįžus į butą, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, vienos rankos plaštaka sugriebė E. Z. už rankos, tempė, kumščiu smogė į jos kairės kojos šlaunį, kairę jos kūno pusę. Taip mušdamas E. Z. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Be to, M. A. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų: jis 2024-01-07, apie 02.23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu jai sakė, kad „jeigu dar kartą bandysi pabėgti, nudursiu tave“, „jeigu policija atvyks, nužudysiu tave“, taip grasino E. Z. nužudyti ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir po to, kai pagrasino, jis ją mušė ir kitaip naudojo prieš ją fizinį smurtą, o grasinimo metu rankoje demonstratyviai laikė du peilius.

3. M. A. nuteistas ir už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2024-01-07, apie 04.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu, tyčia abiem rankomis vieną kartą stūmė ją, dėl to ji griuvo ant nugaros ant netoliese buvusios sofos, abiejų rankų plaštakomis suėmė už E. Z., gulinčios ant sofos, kaklo ir spaudė, o po to, kai ji, stengdamasi išsikviesti pagalbą, koja nuspyrė ant lango pritvirtintą roletą, paleidęs jos kaklą, ne mažiau kaip po kartą spyrė jai abiejų kojų pėdomis ir smogė abiejų rankų kumščiais, paskui ranka suėmė E. Z. už plaukų, juos laikydamas, iš kambario nuvilko prie buto durų, kumščiu smogė ir abiem kojomis spyrė jai ne mažiau kaip po vieną kartą. Taip mušdamas E. Z. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą.

4. M. A. nuteistas ir už tai, kad grasino nužudyti žmogų: jis 2024-01-07, apie 04.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine E. Z. metu jai sakė, kad „dabar tai jau tikrai tave užmušiu“, „aš tave nudursiu, papjausiu, po to pats nusižudysiu“, taip grasino E. Z. nužudyti ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iš karto po to, kai pagrasino užmušti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o tuo metu, kai grasino nudurti ir papjauti, laikydamas peilį brovėsi į kambarį, kuriame ji buvo, iš vidaus savo kūnu užrėmusi duris.

5.5. Apelianto teigimu, svarstytinas ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Praeityje jis teistas arešto bausme, kurią atliko, o teistumas už šią veiką išnykęs. Tad praeityje jam skirta bausmė, išnykus teistumui, nebeturi teisinės reikšmės. Priešingu atveju būtų bloginama jo padėtis dėl anksčiau padaryto nusikaltimo, už kurį paskirtą bausmę yra atlikęs, kas tuo pačiu reikštų ir dvigubo baudimo principo pažeidimą.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su jo veikos kvalifikavimu bei paskirta bausme. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, bylos medžiagą, nemato pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimindamas apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei esminius proceso pažeidimus, savo poziciją motyvuoja tuo, jog jo išsakytos frazės buvo pripažintos kaip grasinimas, tačiau jis jas išsakė būdamas labai stipriai apsvaigęs, nekontroliavo savo elgesio, neturėjo jokios tyčios sugyventinę įbauginti ir todėl jo veiksmuose nėra ir būtinojo požymio – tyčios, be to, jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti kaip 4 savarankiški nusikaltimai, nors veiksmus jungė vieninga tyčia, susiformavusi dėl kilusio žodinio konflikto, todėl veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip dvi tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio l dalyje. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti, apeliantas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad byloje nustatytu laiku ir vietoje prieš sugyventinę naudojo fizinį smurtą bei išsakė jai kaltinime nurodytas frazes, tačiau teisinasi neblaivumu ir tyčios įbauginti nebuvimu. Visgi apsvaigimas nuo alkoholio asmenų nuo atsakomybės neatleidžia ir nepaneigia atliktų veiksmų. Nukentėjusioji E. Z. apklausiama procese parodė, jog pirmojo konflikto su sugyventiniu metu, šiam panaudojus fizinį smurtą, jis atsinešė iš virtuvės du peilius, kuriuos demonstravo bei pasakė, jog, jei bėgs, nudurs, jei atvyks policija, ją nužudys, o vėliau, kilus antrajam konfliktui, naudojo fizinį smurtą ir grasino užmušti, nudurti, papjauti ir vėliau nusižudyti. Nėra abejonės, jog dėl M. A. elgesio, peilių demonstravimo, grasinimų nužudyti, kai prieš E. Z. buvo naudotas ir fizinis smurtas, nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, jog grasinimai gali būti įgyvendinti. Apklausiamas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, M. A., patvirtindamas ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino savo kaltę, nurodė, jog konfliktas kilo dėl sugyventinės susirašinėjimo su buvusiu vaikinu, jis, M. A., vartojo alkoholio, buvo piktas, tęsiantis konfliktui, naudojo prieš E. Z. fizinį smurtą, paskui atsinešė peilius norėdamas įbauginti, tikslių išsakytų žodžių neatsimena, tačiau grasino, po to, kai atvyko pareigūnai, jam buvo išduotas orderis, tačiau vėliau slapčia grįžo į butą, kilo naujas konfliktas, prieš E. Z. naudojo fizinį smurtą, pasiėmė peilį, šaukė, jog papjaus, o paskui nusižudys. Nėra pagrindo abejoti tuo, jog M. A. suvokė, kas vyko konflikto metu, jis suprato, dėl ko konfliktas kilo, pyko ant sugyventinės, todėl prieš ją smurtavo ir ją baugino grasindamas nužudyti, suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti. Aplinkybė, jog M. A. nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu yra pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo neblaivumas yra užfiksuotas, jis ir pats pripažino vartojęs alkoholio ir kad nesusitvardė ir dėl apsvaigimo nusikalto, ir tai tik patvirtina, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Taigi nėra jokio pagrindo vertinti, jog apelianto veiksmuose nebuvo būtinojo inkriminuotų nusikalstamų veikų požymio – tyčios.

9. Atmestini ir apelianto argumentai apie jo nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip tęstinių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė šią gynybinę poziciją, aptarė teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei sprendė, jog M. A. veiksmai nekvalifikuotini kaip tęstinė nusikalstama veika, o kaip paprasti pavieniai nusikaltimai, kadangi jo įvykdytų nusikalstamų veikų (smurto panaudojimo ir grasinimų nužudyti) priežastys buvo skirtingos (vienu atveju dėl sugyventinės bendravimo su buvusiu draugu, kitu, jog apeliantui buvo iškviesti pareigūnai), smurtas ir grasinimai pavartoti skirtingų konfliktų metu, kai jau vienas buvo pasibaigęs, praėjus kuriam laikui, pradėtas kitas, todėl kaltininko tyčia formavosi iš naujo. Kolegija sutinka su nuosprendžio argumentais, priešingai nei teigia apeliantas, jo visų nusikalstamų veiksmų nejungė bendras nusikalstamas sumanymas ar vieninga tyčia. Pirmasis konfliktas su nukentėjusiąja baigėsi atvykus pareigūnams, išdavus apeliantui smurto orderį, kaip nurodė pats nuteistasis, jis buvo išėjęs iš buto, suprato draudimą būti bute, lauke laukė mamos, kuri atvykusi nuėjo pasikalbėti su nukentėjusiąja, ir tada paslapčia į butą grįžo ir pats apeliantas, kuris, jo mamai išėjus, pasirodė nukentėjusiajai ir kilo naujas konfliktas. Taigi bylos duomenimis nustatytų įvykių eiga, M. A. elgesys bei priežastys leidžia spręsti, jog jo veikos visiškai pagrįstai nebuvo pripažintos tęstinėmis.

10. Dalis nuteistojo apeliacinio skundo argumentų susiję su bausme, vertinant, jog ši per griežta, teigiama, kad neatsižvelgta, jog jis dirbantis, išlaiko šeimą, gydosi turimas priklausomybes nuo narkotinių medžiagų, sugyventinės atsiprašė, su ja susitaikė. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas M. A. yra motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog M. A. padarė 4 nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, vykdo individualią veiklą, yra priklausomas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, atsakomybę lengvina jo prisipažinimas ir gailėjimasis, o sunkina, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus areštą, kurio dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui.

13. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. bausmę, tinkamai atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Be to, kadangi apeliantas kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu. M. A. nusikalto nebe pirmą kartą, naujos smurtinės veikos padarytos neišnykus teistumui. Tokiu savo elgesiu apeliantas rodo, jog išvadų nedaro, nesitaiso. Daug kartų baustas ir administracine tvarka, taigi teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Apygardos teismas nemato jokio pagrindo abejoti bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Laikyti bausmę aiškiai per griežta, keisti ją kita bausmės rūšimi, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo. M. A. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bei galutinė subendrinta bausmė, atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą, yra teisinga bei proporcinga.

14. Apeliantas teigia, jog neatsižvelgta, kad jis dirbantis, išlaiko šeimą, gydosi priklausomybes, susitaikė su nukentėjusiąja, be to, kaip teigė apeliacinės instancijos teisme pradėjo nuomotis kitą būstą. Tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmę individualizuoti kitaip. Apelianto nurodomos pozityvios aplinkybės buvo nepakankamos, jog sulaikytų nuo nusikaltimų padarymo, jis netgi nusikalto prieš savo šeimos narį. Padaręs neteisėtas veikas, apeliantas dabar turi prisiimti ir savo nusikalstamo elgesio pasekmes.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde mano, jog jam galėjo būti atidėtas arešto bausmės vykdymas. BK 75 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Be to, BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė arešto bausmės atidėjimą bei sprendė, jog nėra būtinos sąlygos, nes arešto bausme M. A. teisiamas nebe pirmą kartą. Bylos duomenys tokią pirmos instancijos teismo išvadą patvirtina. Apeliantas, teigdamas, jog praeityje skirtą arešto bausmę atliko, teistumas dėl ankstesnės veikos išnyko ir nebeturi teisinės reikšmės, savaip interpretuoja bylos duomenis. Iš asmens teistumo pažymos matyti, jog M. A. Kauno apylinkės teismo 2018-12-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirta arešto bausmė, kurią jis atliko 2019-03-04.

16. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, o teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo; asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Iš pažymos apie asmens teistumą matyti, jog M. A. 2020-08-21 Kauno apylinkės teismo priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, iš probuojamųjų asmenų registro M. A. išregistruotas 2022-01-13. Taigi nauji nusikaltimai, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, padaryti neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, o apeliantas neteisus teigdamas, jog teistumas dėl ankstesnės nusikalstamos veikos išnyko.

17. Be to, kolegija nebeturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. A. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirta tiek arešto bausmė, tiek ir švelnesnė bausmės rūšis (laisvės apribojimas), tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo, apeliantas net neišnykus teistumui, ir vėl nusikalto, todėl nebegalima daryti išvados, jog bausmės tikslai M. A. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

19. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. A., kurias sudaro 143,75 Eur. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos šiame apeliaciniame procese iš nuteistojo neišieškotinos. Atsižvelgiama į tai, kad apeliacinis skundas paduotas paties nuteistojo pasitelkiant kitą gynėją, yra atmetamas, pagal įstatymo reguliavimą gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnis) ir nepriklausė nuo nuteistojo valios, M. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė. Be to, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko trumpai, apie 20 minučių, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo M. A. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.