- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- e2-93-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04146-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- T. U.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. U., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3269,89 Eur žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad 2015-12-09 apie 10 val. Klaipėdoje įvažiuojant iš Plieno gatvės į Šilutės pl., sankryžoje važiuojant tiesiai į Smiltelės gatvę, priešais važiavusi transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama T. U., sankryžoje suko į kairę, nepraleido priešais tiesiai važiavusio ieškovo, dėl ko ieškovo vairuojama Transporto priemonė priekine dalimi atsitrenkė į VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną. Kelių eismo taisyklės numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Eismo įvykis įvyko dėl T. U. kaltės, kuris sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam Ieškovui. Ieškovas po įvykusio eismo įvykio nedelsiant kreipėsi į transporto priemonių vertinimą atliekančią bendrovę UAB „Klasera“, kuri 2015 m. gruodžio 28 d. atliko Transporto priemonės vertinimą ir nustatė, kad Ieškovui buvo padaryta 3 956,57 Eur žala. Transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovas 2016-01-28 ekspertine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Ieškovą, kad atlikus užregistruoto įvykio, kuriuo metu buvo apgadinta Transporto priemonė, aplinkybių tyrimą, padarė išvadą, kad Transporto priemonė buvo sugadinta ne vairuotojų T. U. ir T. U. nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, todėl atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad kai kurios ieškovo nurodytos įvykio aplinkybės paskatino AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojus ypač kruopščiai atlikti to pranešimo tyrimą. Tyrimo metu buvo apžiūrėtos autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės, nurodoma įvykio vieta ir apklausti asmenys. AB „Lietuvos draudimas“ pagal „autoįvykio“ dalyvių parodymus ir kitą turimą medžiagą, siekdama nustatyti „autoįvykio“ mechanizmą, atliko „autoįvykio“ autotechninį tyrimą. „Autoįvykio“ autotechninio tyrimo (Ekspertinės pažymos) išvados parodė, kad “... automobilis MB SL 500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne T. U. ir T. U. nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Techniniu požiūriu patvirtinti, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo T. U. veiksmai negalima“. Atsižvelgdama į tai, kad automobilio MB SL 500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patirti sugadinimai nėra aukščiau minėto įvykio pasekmė, negali teigti, kad automobilio VW GOLF (v/n (duomenys neskelbtini) valdytojui kyla civilinė atsakomybė dėl automobilio MB SL 500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimo. Dėl tos pačios priežasties, negalima teigti, kad egzistuoja automobilio VW GOLF (v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudiko (AB „Lietuvos draudimas“) pareiga mokėti draudimo išmoką.
Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo T. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2015-12-09 apie 10 val. Klaipėdoje įvažiuojant iš Plieno gatvės į Šilutės pl. ir sankryžoje važiuojant tiesiai į Smiltelės gatvę, priešais važiavusi transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama T. U., sankryžoje suko į kairę, jo nepraleido, dėl ko ieškovo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną. Mano, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl T. U. kaltės, nes tai nustatė ir į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai, be to, priešingai nei nurodo atsakovės atstovas, jis T. U. nepažinojo ir neturėjo tikslo su juo tartis ar inscenizuoti eismo įvykį. Papildomai paaiškino, kad automobilis buvo suremontuotas jo paties lėšomis, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. V. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas pateko į eismo įvykį, dėl kurio kaltas buvo trečiasis asmuo T. U.. Ieškovas patyrė turtinę žalą, nes buvo apgadintas jo automobilis, kuris buvo sutvarkytas ieškovo lėšomis, todėl eismo įvykis turi būti pripažintas draudiminiu ir ieškovui turi būti išmokėta draudimo išmoka.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas G. Tunkevičius prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad draudimo ekspertai pagrįstai padarė išvadą, jog eismo įvykis negali būti pripažintas draudiminiu, be to, tokią pat išvadą pateikė ir byloje ekspertizę atlikęs ekspertas, kuris nurodė, jog ieškovas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, tačiau to nepadarė. Be to, prašė atsižvelgti į tai, kad būtų nelogiška, jog ieškovas, vairuodamas transporto priemonę vienoje iš didžiausių Klaipėdos miesto gatvių, galėjo nepastebėti trečiojo asmens vairuojamo automobilio ir nespėti sustabdyti, nes turėjo tam pakankamai laiko, įvertinus jo važiavimo greitį ir atstumą iki susidūrimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių – ieškovo, apgadinto transporto priemonės savininko ir atsakovės – draudimo bendrovės, iš esmės kilo dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu, žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudžiamuoju įvykiu laikomas draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
Draudžiamasis įvykis – tai juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis; įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2012 m. sausio 1 d.). Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 11 dalis). Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).
Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas draudikas neturi teisės sumokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Šiame įstatyme įtvirtinta prievolė draudikui tuo atveju, jei jis atsisako mokėti draudimo išmoką ar ją sumažina, pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (82 straipsnio 8 dalis).
TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį atsakingas draudikas turi pateikti motyvuotą siūlymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo arba suteikiančius teisę sumažinti išmoką, o 5 dalyje įtvirtinta, kad išmoka mokama, inter alia, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 17 punkte draudžiamojo įvykio fakto egzistavimas taip pat įvardijamas kaip viena iš būtinųjų sąlygų, įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką. Pagal šių taisyklių 38 punktą atsakingas draudikas priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas, inter alia, į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą; 47 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (nesant TPVCAPDĮ nurodytų išimčių), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis.
Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-32/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 2015 m. birželio 17 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė (draudikas) atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, tokį sprendimą motyvuodama tuo, jog eismo įvykis įvyko ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, taip pat savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grįsdama aplinkybe, jog techniniu požiūriu patvirtinti, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo T. U. veiksmai negalima.
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad
2015-12-09 apie 10 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas, vairuodamas automobilį „MB SL 500“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Plieno gatve tiesiai per Šilutės plento – Smiltelės – Plieno gatvių sankryžą link Smiltelės gatvės. Minėtoje sankryžoje kairio posūkio kreive iš Smiltelės gatvės į Šilutės plentą važiavo T. U. vairuojamas automobilis „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) Sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtime T. U. vairuojamo automobilio „MB SL 500“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešine puse susidūrė su T. U. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini)
Byloje esančia rašytine medžiaga, ieškovo ir jo atstovo A. V. paaiškinimais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ne dėl ieškovo, o dėl trečiojo asmens T. U. kaltės. Nustatyta, kad T. U. įvykio vietoje nesutikus pildyti deklaracijos ir pripažinti kaltės, buvo iškviesta policija. Nustatyta ir tai, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai paaiškino, kad eismo įvykį sukėlė būtent T. U., po ko, buvo sudaryta 2015-12-09 eismo įvykio deklaracija, kurios 14 punkte T. U. patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis MB SL 500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovas į bylą pateikė UAB „Klasera“ 2015 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės vertinimą, kuriame nurodyta, kad ieškovo transporto priemonei buvo padaryta 3 956,57 Eur žala.
Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens T. U. eismo įvykio metu vairuojama transporto priemonė privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas T. U. pateikė teismui duomenis, kad už automobilio MB, v/n (duomenys neskelbtini), remontą UAB „Potestas“ jis sumokėjo pagal sąskaitą faktūrą 2985,00 Eur.
Byloje kilus ginčui dėl eismo įvykio mechanizmo ir atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodžius, jog automobilis MB SL 500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne T. U. ir T. U. nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Techniniu požiūriu negalint patvirtinti, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo T. U. veiksmai, byloje 2016-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius pateikė teismui 2017-06-07 Ekspertizės aktą Nr. 11Š-5 (17), kuriame nurodyta, kad „apibendrinant tyrimo rezultatus, nurodytoje eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą, tikėtina, sąlygojo automobilio „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. U. veiksmai - sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „MB SL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė.
Jeigu nurodytoje eismo situacijoje, iškilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „VW Golf⁴, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam kairio posūkio kreive, įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, T. U. vairuojamas automobilis „MB SL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vairuotojo nurodytu 40 km/h greičiu, buvo nuo susidūrimo vietos didesniu nei 23,4+25,5 m atstumu (atitinkamai kelio dangos būklei), tokiu atveju automobilio „MB SL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. U., iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę sustoti iki transporto priemonių susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf⁴, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovės draudimo atsikirtimas į ieškinį ir atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, nurodant, kad eismo įvykis, įvykęs 2015-12-09 apie 10 val. Klaipėdoje, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis „MB SL 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens T. U. vairuojamas automobilis „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. U., įvyko ne T. U. ir T. U. nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis bei tai, kad techniniu požiūriu patvirtinti, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo T. U. veiksmai negalima, yra paneigtas ne tik rašytine bylos medžiaga, ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais, bet ir byloje esančiu ekspertizės aktu.
Analizuojant ekspertizės išvadoje nurodytas aplinkybes ir jas vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste matyti, jog ekspertizės akte pateiktos išvados nepaneigė aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl trečiojo asmens T. U. kaltės. Tai, kad ekspertizės akte nurodoma, jog ieškovas turėjo techninę galimybę išvengti automobilių susidūrimo nepaneigia paties fakto dėl eismo įvykio buvimo bei nepaneigia eismo įvykio kilimą sąlygojusių T. U. veiksmų bei deklaracijoje trečiojo asmens patvirtinimo, jog jis yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą.
Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. N. v. I. N., bylos Nr. 3K-3-353/2014).
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
Analizuojant byloje esančią rašytinę bylos medžiagą, ieškovo, jo atstovo, atsakovės atstovo paaiškinimus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų įsitikinti fakto dėl eismo įvykio buvimo tikrumu, todėl konstatuoja, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra Nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). Nagrinėjamu atveju teismas eismo įvykio metu ieškovo turtui padarytos žalos dydį vertina pagal ieškovo į bylą pateiktą jo mokėjimą remontą atlikusiai bendrovei patvirtinantį įrodymą, iš kurio matyt, jog ieškovas už automobilio remonto paslaugas sumokėjo 2985,00 Eur.
Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies, priteisiant ieškovui jo faktiškai turėtų transporto priemonės remonto išlaidų sumą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Teismas laiko, jog sprendimu buvo patenkinta 91 procentas ieškinio reikalavimų.
Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 300 Eur išlaidų advokatės K. Pralgauskaitės pagalbai apmokėti ir 728,88 Eur už ekspertizės atlikimą.
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 936,28 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (273 Eur +663,28 Eur) (CPK 80,88,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 80, 88, 93, 177-185, 259-260, 263-264 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2985,00 Eur žalos atlyginimo ieškovo T. U. naudai.
Priteisti iš atsakovės 936,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.