- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2-833-994/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- G. V., I. P. V.
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius, Gediminas Juknevičius
dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui, įgaliotam atstovui Ž. J. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams I. P. V., G. V. bei atsakovės G. V. priešieškinį ieškovei R. M. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pradiniu ieškiniu ieškovė R. M. teikė prašymą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. P. parengtą 2021-01-21 planą. Teikiant patikslintą ieškinį reiškė alternatyvaus pobūdžio reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką arba pagal 2021-01-21 arba 2021-09-30 G. P. parengtus planus.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė R. M. nurodė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sklypas, kurio 3413/6670 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o 3257/6670 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams. Sklypo teritorijoje yra šie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei bei 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei G. V.; pastatas - garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei; pastatas - ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams; pastatas - garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. (duomenys neskelbtini) sprendimu Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismas nustatė Sklypo naudojimo tvarką, pagal į bylą pateiktą planą, kuria buvo nustatytos sklypo naudojimosi ribos tarp tuometinių bendrasavininkių O. M. (vėliau jos teises perėmė ieškovė) bei atsakovės G. V.. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, jog O. M. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane ABCDEFGHK raidėmis ir abcd raidėmis, t. y. šiaurine sklypo dalimi, o atsakovė G. V. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane LMNOPRSŠTU raidėmis ir mnol raidėmis, t. y. pietine sklypo dalimi. Sprendime teismas patvirtino tvoros sklype buvimą, kuri dalina sklypą į atsakovei G. V. priskirtą naudotis sklypo pietinę dalį, plane pažymėtą mėlyna spalva, ir į O. M. priskirtą naudotis sklypo šiaurinę dalį, plane pažymėtą žalia spalva. Likusi sklypo dalis, plane pažymėta geltona spalva, palikta bendram bendrasavininkių naudojimui: (duomenys neskelbtini) nutartimi Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas nurodytą sprendimą pakeitė, praplečiant iki 2,5 metrų sklypo plane numatytą 1 metro pločio bendro naudojimo taką iki ūkinio pastato, bei kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atitinkamai sklype esančio gyvenamojo namo šiaurinėje dalyje esantis priestatas yra O. M. (vėliau ieškovei) priskirtoje sklypo dalyje ir šiuo metu yra naudojamas ieškovės, o gyvenamojo namo vakarinėje dalyje esantis priestatas yra atsakovams priskirtoje sklypo dalyje bei šiuo metu yra naudojamas atsakovų. 1987 - 199l metais atsakovai gyvenamojo namo vakarinėje pusėje nelegaliai pasistatė naują priestatą, su gyvenamosiomis patalpomis, su kuriuo minėtas vakarinėje namo pusėje esantis priestatas buvo ir šiuo metu yra faktiškai sujungtas. Nors gyvenamojo namo bendrasavininkės O. M. ir ieškovė buvo davusios sutikimą tik remontuoti arba platinti jau esamą gyvenamojo namo vakarinėje dalyje priestatą, tačiau vietoje esamo priestato remontavimo / platinimo atsakovai pastatė naują priestatą su gyvenamosiomis patalpomis, kuris savo plotu viršija pagrindinį gyvenamojo namo plotą. Pažymėtina, kad nurodytas atsakovų naujas priestatas yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas savavališka statyba. Atsakovų naujo priestato savavališkos statybos faktas taip pat yra išviešintas „Infostatyba“ bei Nekilnojamojo turto registre. Šiai dienai nėra registruota jokia naudojimosi sklypu tvarka, nors nesutarimų tarp sklypo bendrasavininkių šiuo klausimu jau yra buvę anksčiau. Siekiant, kad būtų parengtas visų sklypo bendrasavininkių interesus atitinkantis naudojimosi sklypu tvarkos planas, ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) G. P., kuris yra į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas, turintis teisę duoti ekspertines išvadas žemėtvarkos darbų klausimais. 2020 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) G. P. atliko Sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, į kurį 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 24 d. pranešimais buvo kviečiami atvykti atsakovai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodytame Sklypo faktinių duomenų patikrinime vietoje dalyvavo taip pat atsakovas I. P. V.. 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovų atstovas advokatas Mantas Arasimavičius pateikė specialistui G. P. elektroninį laišką, kuriame išdėstė nepagrįstas pastabas dėl menamų sklypo plano projekto trūkumų. 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakydamas G. P. atsakovams ir jų atstovui išsiuntė išsamų atsakymą, kuriame pagrįstai paneigė kiekvieną pateiktą pastabą. Ieškovė taip pat kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centrą, kuriuo prašė įregistruoti juridinį faktą - apie nustatytą naudojimosi Sklypu tvarką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo sprendimu bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartimi. VĮ Registrų centras šio Ieškovės prašymo netenkino. 2021 m. vasario 15 d. ieškovė kreipėsi raštu į atsakovus bei jiems pasiūlė sutartu laiku atvykti pas notarą bei visiems sklypo bendrasavininkiams pasirašyti naudojimosi sklypu tvarką įteisinantį susitarimą pagal nurodytą specialisto G. P. parengtą sklypo planą. Ieškovė šiame rašte taip pat nurodė, jog bendrasavininkiams atsisakant sudaryti nurodytą susitarimą ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendru Sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovų atsisakymas sudaryti notarinį susitarimą su ieškove dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, grindžiant tokį atsisakymą nepagrįstais ir menamais parengto sklypo plano projekto trūkumais bei žadant grįžti prie derybų šiuo klausimu tik po karantino, vertintini kaip nesąžiningi atsakovų veiksmai / neveikimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė G. V. nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą net nepabandžiusi ieškinyje keliamo klausimo spręsti derybų būdu, gyvai susitikusi su atsakovais. Atsakovai gyvena pirmame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aukšte, o ieškovė gyvena antrame to paties namo aukšte. Šalys naudojasi tuo pačiu įėjimu/įvažiavimu į sklypą, tačiau nei ieškovė, nei jos atstovai su atsakovais niekada dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebendravo, niekada nebandė net susitikti ir aptarti žemės naudojimo klausimų. Buvo gauti tik ieškovės matininko G. P., o vėliau ieškovės atstovo advokato raštai dėl projekto rengimo ir siūlymo pasirašyti naudojimosi tvarkos sutartį pagal vienašališkai parengtus brėžinius. Jokių argumentų dėl brėžinių koregavimo ieškovės atstovai negirdėjo. Atsakovams pasiūlius po karantino susitikti ir vietoje suderinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos sprendinius be kreipimosi į teismą, ieškovei toks būdas pasirodė nepriimtinas. Ieškovei net nepabandžius aptarti savo siūlomų naudojimosi tvarkos žemės sklypu sprendinių ir rasti kompromisų, atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovė mano, jog ieškovės inicijuota byla turėtų būti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 3p. pagrindu, kadangi identiškas ginčas teisme yra sprendžiamas antrą kartą. Pati ieškovė su ieškiniu pateikė (duomenys neskelbtini) dienos LTSR liaudies teismo sprendimą c. b. Nr. (duomenys neskelbtini), bei LTSR Aukščiausiojo Teismo nutartį (duomenys neskelbtini), priimtus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė yra teismų sprendimuose minimos savo mamos O. M. teisių ir pareigų perėmėja (paveldėtoja). Nustačius ieškovės inicijuoto ginčo tapatumą su anksčiau išspręsta byla dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių (atsakovų ir ieškovės teisių pirmtako), byla turėtų būti nutraukta dėl jos tapatumo. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka ir dėl ieškovės siūlomų žemės naudojimosi tvarkos sprendinių nekorektiškumo, apie kuriuos buvo raštu informuotas ieškovės matininkas G. P., tačiau kuris akivaizdžių žemės naudojimosi tvarkos trūkumų taip ir nepašalino. Vienas iš netinkamų sprendinių - šiaurinio pastato apėjimo nebuvimas. 2020-09-21 dieną atsakovės atstovas adv. M. Arasimavičius ieškovės matininkui G. P. rašė: „8. Jūsų numatytas bendro naudojimo žemės koridorius (šiaurinėje namo dalyje pro R. M. priestatus a22/p ir 7a2/p bus neįmanomas dėl R. M. verandos, užtveriančios bendro naudojimo praėjimą (žr. nuotrauką Nr. 2)“ ir prašė atitinkamai pakoreguoti žemės naudojimosi tvarkos sprendinius. Visgi, prašomi sprendiniai pakoreguoti nebuvo. Tie patys sprendiniai šiuo metu yra likę ieškovės prašomoje nustatyti žemės naudojimosi tvarkoje. Sklypo šiaurinėje dalyje ieškovės matininkas G. P. buvo numatęs atsakovams reikalingą priėjimą prie atsakovams priklausančio priestato 8a 1/p užpakalinių durų (šiaurinį apėjimą aplink namą), tačiau plane matininkas nepavaizdavo ieškovės verandos, kurią žemės sklypo naudojimosi tvarkoje kerta plane nurodytas namo šiaurinio apėjimo takas, o tai pat bet kokius praėjimus užtveriančių ieškovės tvorų. Antras sprendinys - sėl plane numatyto įvažiavimo į sklypą neatitikimo realiai situacijai. 2020-09-21 dieną atsakovės atstovas adv. M. Arasimavičius ieškovės matininkui G. P. rašė: „6. Jūsų suprojektuotas privažiavimas neįtaiko į esamus įvažiavimo vartus, esančius prie pat sklypo kampo ir kampinio riboženklio (žr. nuotrauką Nr. 1). Suprojektuotas įvažiavimas yra numatytas tiesiai per esamų vartų koloną. Toks įvažiavimas negalės būtų eksploatuojamas, dėl to jūsų parinkti sprendiniai yra neteisingi“. Šie sprendiniai liko neištaisyti ir teismui ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte. Iš plano sprendinių matyti, jog tarp pietrytinio sklypo kampo ir bendro naudojimo įvažiavimo (taškų 1 ir 2) matininkas G. P. numatė 1m atstumą. Tarp taškų 2 ir 3 matininkas numatė dar 4 metrų atstumą, tačiau matininkas visiškai neatsižvelgė, jog pro tokį įvažiavimą niekas negalės važiuoti, nes jis neatitinka faktinio įvažiavimo į sklypą - neįtaiko į fasadinės mūro tvoros kolonas. Ginčo tvora nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius įvažiavimą į sklypą per atsakovų fasadinės tvoros koloną, kokį nori nustatyti ieškovė, tektų griauti atsakovų betoninę tvorą, kas būtų susiję su neproporcingomis išlaidomis, kurių kompensavimo ieškovė ieškinyje nenumato. Ieškovė nepateikia jokių argumentų, kodėl šiuo metu egzistuojantis 3 m. pločio įvažiavimas į sklypą yra netinkamas.
4. Atsakovas I. P. V. 2021-09-20 rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. popierinio priedo b. l. 11-12) nurodė, kad apėjimas šiaurinėje namo dalyje reikalingas atsakovų namo eksploatacijai, tačiau šiai dienai yra veranda ir varteliai, kurie trukdo apeiti aplink namą šiaurinėje dalyje ir naudotis išėjimu iš priestato.
5. Priešieškinyje atsakovė G. V. prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal J. K. parengtą planą. Nurodė, kad tvarkos projekte sąžiningai ir teisingai yra išsprendžiamos visos žemės sklypo naudojimosi tvarkos problemos, kurias ieškovė ignoravo ir kurias šalys bandė suderinti 2021-09-09 dienos išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Šiaurinėje plano dalyje iš šiaurinės gyvenamojo namo pusės yra numatytas bendro naudojimo takas (apėjimas aplink gyvenamąjį namą), kuriuo galės naudotis abi šalys. Atsakovei šis takas reikalingas tiek gyvenamojo namo aptarnavimui, tiek užtikrinti atsakovės galimybę naudotis užpakaliniu namo išėjimu. Šis takas buvo numatytas dar 1973 m. teismo sprendimais patvirtintuose planuose, tačiau dėl ieškovės pastatytos verandos (priestato), takas buvo užstatytas. Vienintelė racionali galimybė taką atkurti taip, kaip jis buvo numatytas 1973 m. naudojimosi tvarkos plane – yra jį numatyti aplink šiaurinę ieškovės verandą. Dėl bendro naudojimo tako numatymo ieškovės interesai nenukentės, kadangi takas yra numatytas ir pačios ieškovės pirminiame žemės naudojimosi projekte. Skirtingai nei ieškovės siūlomame variante, atsakovės siūlomas nustatyti bendro naudojimo taką bus galima naudoti pagal paskirtį ir jis nekerta plane nepavaizduotų statinių (priestato – verandos). Iš pietinės gyvenamojo namo pusės yra numatytas bendro naudojimo takas, skirtas gyvenamojo namo eksploatavimui, kuris taip pat buvo numatytas pačios ieškovės. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pirmame aukšte, ieškovei – antrame. Tiek vienai, tiek kitai šaliai yra reikalinga teisė ir priėjimas prižiūrėti pastatą iš išorės pusės, dažyti ir prižiūrėti sienas, valyti langus, dažyti langų rėmus ir pan. Nesant ginčo dėl pietinio namo aptarnavimo takelio nustatymo – jis turėtų būti paliktas. Kadangi ieškovės siūlymas numatyti įvažiavimą tiesiai per vieną iš vartų kolonų nebuvo racionalus, atsakovė priešieškiniu prašo teismo numatyti faktinę situaciją atitinkančius žemės naudojimo sprendinius ties įvažiavimu į sklypą. Atsakovės siūlomų sprendinių skirtumas nuo ieškovės sprendinių yra tas, kad įvažiavimas yra numatytas faktinėje vietoje- tarp šiuo metu egzistuojančių vartų kolonų. Teismui nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovės geodezininkės J. K. parengtą planą, nereikės griauti kapitalinių vartų kolonų, šalims nereikės patirti papildomų išlaidų ir nebus sukurti nauji ginčai dėl vartų įrengimo. Vartai bus toje vietoje, kur yra šiuo metu. 1m. pločio varteliai atsakovės siūlomame plane yra numatyti į kairę nuo kairiosios vartų kolonos - tvoros segmente, ką patvirtina J. K. plano sprendiniai: atstumas tarp taškų 1 ir 65 yra 0,3m. (tiek, kiek reikia dešinei kolonai); atstumas tarp taškų 65 ir 66 yra 3 m. (tiek, kiek šiuo metu yra tarpo tarp kolonų plotis); atstumas tarp taškų 66 ir 67 yra 0,3m (tiek, kiek reikia kairiajai vartų kolonai); atstumas tarp taškų 67 ir 3 yra 1m. (t. y. tiek, kiek reikia įėjimo varteliams). Kad dešinė vartų kolona būtų ne G. V. naudojamoje teritorijoje ir nemažintų R. V. individualiai naudojamo ploto, yra numatytas 1 m. pločio bendro naudojimo zona 1-55 įvažiavimo dešinėje. Kiti sprendiniai iš esmės nesiskiria nuo ieškovės pasiūlytųjų.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1973 metų sprendimu patvirtintas naudojimosi žemės sklypu planas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centras, nes tais laikais parengtas planas neatitinka šių dienų reikalavimų tokio pobūdžio planui (kaip tokių koordinačių buvimas ir pan.). Ieškovės tikslas, kreipiantis į matininką G. P. buvo parengti analogiškais sprendiniais pagrįstą naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovai išsipirko valstybinę žemę tik 2020-12-20. Rengiant pirmąjį ieškovės pateiktą planą, buvo siekiama maksimaliai vadovautis LAT 1973 m. sprendimu patvirtintu planu. Išvažiuojamojo posėdžio metu atsakovas I. P. V. išsakė priekaištą, kad nenori, jog ieškovė vaikščiotų po langais, todėl alternatyvų planą teikė be 1 m. bendro naudojimo takelio aplink namą. Tai, kad šiaurinėje dalyje bendro naudojimo takelio vietoje yra terasa, ieškovė galės užtikrinti praėjimą ir jai kyla pareiga užtikrinti tai. 1 metro žaliatvorė faktiškai egzistuoja ir dabar, šalys prižiūri šią zoną abi. Kiemo tvora (įvažiavimas) buvo pastatyta kartu su namo statyba 1953 m. ir tokiai tvorai buvus buvo priimtas ir 1973 metų LAT sprendimą. Antrajame alternatyviame naudojimosi plane nėra jokių metrų trūkumų atsakovams, nes plotai yra rašomi juo suapvalinus be kablelio, vadovaujantis tokio pobūdžio planų rengimo taisyklėmis. Priešieškiniu pateiktas planas yra parengtas šiurkščiai pažeidus teisės aktų reikalavimus: geodezininkė neturi teisės rengti, tik matininkas; privalo atvykti į vietą matavimui, kas nebuvo padaryta; nėra duomenų apie specialiąsias naudojimo sąlygas; nėra aiškinamojo rašto; ieškovei priskirta tik 334 kv. m., o turėtų būti 341 kv. m.; plane H (204), o sudėjus taškus gaunasi 246 kv. m.; nėra tam tikrų taškų matavimų; 28-30 tokios linijos nėra.
Atsiliepimas
7. Atsakovė R. M. 2021-12-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai priklauso antras namo aukštas ir du priestatai šiaurinėje dalyje. Visas namo pirmas aukštas priklauso atsakovams. Šiaurinėje pusėje prie namo yra jai priklausantys priestatai ir jų aptarnauti atsakovams nereikia. Tvora prie namo atsirado kartu su namo statyba 1953 metais. Durys prie kurių nori prieiti atsakovai yra savavališkos statybos pastate. Pietinio priėjimo jai prie namo nereikia. Pietinėje namo dalyje yra langas ir balkonas antrame namo aukšte, kuriuo ji disponuoja.
8. Atsakovės G. V. atstovas advokatas teismo posėdžių metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė užsideda 1 kv. m. sau ploto. Tvoros kolona taip pat stovi atsakovams priskirtoje žaliatvorės vietoje (30cm*30cm). Tvoros segmentas atsakovės pateiktame plane yra sužymėtas jau pagal esantį faktą. Nuo 1973 metų pasikeitė faktinė situacija, todėl prie jos reikia prisitaikyti Atsakovams priklausantis nelegalus priestatas stovi nuo 1989 metų ir ruošiami dokumentai jo įteisinimui. I. P. V. išvažiuojamojo posėdžio metu neišsakė apėjimo aplink namą nereikalingumo. Durys, esančios 8a1p priestate yra reikalingos atsakovams, nors turi galimybę išeiti per pagrindinį namą. Kitų durų priestate nėra. 10 cm nuo atsakovų priestato į pietus jau yra ieškovei priklausanti žemė. Nori vadovautis LAT 1973 m. sprendimu įtvirtintu apėjimu aplink namą. Atsakovės matininkė, rengdama bylai trečiąjį planą, vadovavosi G. P. viešais duomenimis. Vakarinės namo sienos aptarnauti negali, tik iš vidaus. Per vakarinę pusę apeiti namo neįmanoma.
9. Liudytojas G. P. 2021-09-09 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad neatstovauja nė vienai pusei, stengėsi objektyviai parengti naudojimosi tvarkos planą, atsižvelgiant į LAT 1973 m. sprendimu patvirtintą tvarką, ko prašė ir ieškovė bei atsakovas I. P. V., dalyvaujant matavimuose vietoje. Buvo stengtasi išlikti kiek įmanoma objektyviam, rengiant naudojimosi tvarkos planą. Įvažiavimo zoną projektavo analogiškai LAT 1973 metų sprendimu patvirtintai tvarkai. Kadangi buvo 1 m. pločio priėjimas aplink namą, tai ir šiame plane projektavo kiek įmanoma, nors kitas klausimas, ar toks bendro naudojimo takelis šiaurinėje dalyje yra reikalingas, kai durys uždarytos, o priestatas pastatytas nelegaliai. Taip projektavo, kad maksimaliai išliktų LAT 1973 m. sprendimu patvirtinta tvarka. Aplink visą namą nebėra galimybės apeiti, nes priestatas nelegalus pristatytas.
10. Pakartotinai į 2022-01-20 teismo posėdį iškviestas liudytojas G. P. paaiškino, kad nesutiko duoti J. K. parengto plano duomenų. Tai unikalus ir autorinis darbas. Jos parengtame plane yra grubių skaičiavimo, neatitikimo plotams klaidų, dėl ko toks planas negalėtų būti tvirtinamas teismo sprendimu. Kadangi plotai, remiantis Kadastro nuostatais yra skaičiuojami 1 kv. m. tikslumu, jo parengtuose planuose priskirtini plotai bendraturčiams atitinka VĮ Registrų centre įregistruotai nuosavybės teisės proporcijai.
11. Liudytoja J. K., rengusi atsakovės pateiktą 2021-11-10 planą, 2022-01-20 teismo paaiškino, kad turi tiek matininkės, tiek geodezininkės kvalifikaciją. Plano tinkamumo netikrina nei VĮ Registrų centras, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Negalėjo atsakyti, ar reikalingas plane fiksuoti darbo laikas, jungiantis prie LitPos sistemos ir nežino, kada buvo ir ar buvo prie tokios sistemos jungtasi, rengiant planą. Kadangi buvo paprašyta padaryti minimalius pakeitimus, lyginant G. P. parengtą planą, rankiniu būdu buvo perrašyti duomenys. Koordinačių žiniaraštį surašė programa. G. P. nedavė sutikimo naudotis plano duomenimis. 1973 m. teismų sprendimais patvirtinto naudojimosi plano ji nematė, rengiant savo planą. Negalėjo atsakyti, kodėl ieškovei trūksta 7 kv. m. sudėjus ABCD ir 97/iš H plotus. Negalėjo atsakyti 11-35, 29-30 taškų ilgių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.
12. Civilinė byla išnagrinėta atsakovui I. P. V. nedalyvaujant, teismo šaukimą į teismo posėdį įteikiant tinkamai, remiantis CPK nuostatomis. Atsakovas dalyvavo 2021-06-29 parengiamajame teismo posėdyje, 2021-09-09 išvažiuojamajame teismo posėdyje.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovei R. M. ir atsakovams I. P. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 3413/6670 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o 3257/6670 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams. Sklypo teritorijoje yra šie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai:(i) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei bei 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei G. V.; (ii) pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei; (iii) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams; (iv) pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei (ieškinio priedas -NTR išrašas). (duomenys neskelbtini) sprendimu Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismas nustatė šio sklypo naudojimo tvarką, pagal į bylą pateikiamą planą (planas - el. bylos popierinis priedas b. l. 77), kuria buvo nustatytos sklypo naudojimosi ribos tarp tuometinių bendrasavininkių O. M. (vėliau jos teises perėmė ieškovė) bei atsakovės G. V.. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, jog O. M. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane ABCDEFGHK raidėmis ir abcd raidėmis, t. y. šiaurine sklypo dalimi, o atsakovė G. V. naudosis sklypo dalimi pažymėta plane LMNOPRSŠTU raidėmis ir mnol raidėmis, t. y. pietine sklypo dalimi. Sprendime teismas patvirtino tvoros sklype buvimą, kuri dalina sklypą į atsakovei G. V. priskirtą naudotis sklypo pietinę dalį, plane pažymėtą mėlyna spalva, ir į O. M. priskirtą naudotis sklypo šiaurinę dalį, plane pažymėtą žalia spalva. Likusi Sklypo dalis, plane pažymėta geltona spalva, palikta bendram bendrasavininkių naudojimui. (duomenys neskelbtini) nutartimi Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas nurodytą sprendimą pakeitė, praplečiant iki 2,5 metrų sklypo plane numatytą 1 metro pločio bendro naudojimo taką iki ūkinio pastato, bei kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (ieškinio priedas Nr. 4). Atitinkamai žemės sklype esančio gyvenamojo namo šiaurinėje dalyje esantis priestatas yra O. M. priskirtoje sklypo dalyje ir šiuo metu yra naudojamas ieškovės, o gyvenamojo namo vakarinėje dalyje esantis priestatas yra atsakovams priskirtoje Sklypo dalyje bei šiuo metu yra naudojamas Atsakovų. 1987 – 1991 metais (kas nustatytina iš ieškinio priedų Nr. 5,15,16 – teismų sprendimų) atsakovai gyvenamojo namo vakarinėje pusėje nelegaliai pasistatė naują priestatą, su gyvenamosiomis patalpomis, su kuriuo minėtas vakarinėje namo pusėje esantis priestatas buvo ir šiuo metu yra faktiškai sujungtas. Priestatas yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas savavališka statyba. Atsakovų naujo priestato savavališkos statybos faktas taip pat yra išviešintas „Infostatyba“ bei Nekilnojamojo turto registre (ieškinio priedai- Nr. 1. 17 ). Šiai dienai nėra registruota jokia naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovė kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centrą, kuriuo prašė įregistruoti juridinį faktą – apie nustatytą naudojimosi sklypu tvarką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo sprendimu bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartimi. VĮ Registrų centras šio ieškovės prašymo netenkino (ieškinio priedas Nr. 12), kaip neatitinkančio teisės aktų reikalavimų. 2021 m. vasario 15 d. ieškovė kreipėsi raštu į atsakovus bei jiems pasiūlė sutartu laiku atvykti pas notarą bei visiems sklypo bendrasavininkiams pasirašyti naudojimosi sklypu tvarką įteisinantį susitarimą pagal nurodytą specialisto G. P. parengtą sklypo planą. Ieškovė šiame rašte taip pat nurodė, jog bendrasavininkiams atsisakant sudaryti nurodytą susitarimą Ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendru sklypu tvarkos nustatymo. 2020 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu atsakovai buvo kviečiami dalyvauti, specialistui G. P. atliekant sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Kaip matyti iš 2020-09-11 G. P. aiškinamojo rašto turinio (ieškinio priedai Nr. 6-8 ) dalyvavo ir atsakovas I. P. V..
14. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pridedant G. P. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, parengtą 2021-01-21 ir pasirašytą ieškovės (el. bylos popierinis priedas b. l. 77 (vokas)). Pradėjus ginčo nagrinėjimą teisme, nuvykus į išvažiuojamąjį teismo posėdį (duomenys neskelbtini), išklausius atsakovų pusės pastabų, komentarų ir replikų dėl galimos kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį su alternatyviu 2021-09-30 G. P. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu (el. bylos popierinis priedas b. l. 77 (vokas)). Po patikslinto ieškinio pateikimo, atsakovė G. V. taip pat pateikė į bylą su priešieškiniu 2021-11-10 J. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir prašė tvarkos nustatymo pagal jį (el. b. popierinio priedo b. l. 80).
15. Atsakovė savo atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad tapatus klausimas dėl sklypo naudojimosi tvarkos yra sprendžiamas antrą kartą ir galimai byla turėtų būti nutraukta. Tokiai atsakovės pozicijai teismas nepritaria.
16. Kaip nurodyta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad galutine ir neskundžiama Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią (1964 m. CPK 61 straipsnis, 2002 m. CPK 182 straipsnio 2 punktas). 1964 m. CK normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, tiesiogiai nenumatė privalomo naudojimosi tvarkos žemės sklypu įregistravimo viešame registre. 1964 m. CK 127 straipsnis reglamentavo gyvenamuoju namu (butais, kambariais) tvarkos nustatymą, o CK 255 straipsnyje buvo numatytas reikalavimas įregistruoti tik gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog 1964 m. CK 255 straipsnyje numatytos sandorio neįregistravimo pasekmės buvo taikomos turto pirkimo–pardavimo sutartims (manų, dovanojimo teisiniams santykiams). Ieškovė, siekdama pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką privalo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Kita vertus, keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Teismo vertinimu, būtinybė nustatyti naują naudojimosi tvarką iškilo tiek ir dėl naujų faktinių aplinkybių žemės sklype, taip pat pasikeitė ir dalis žemės sklypo savininkų, jų disponuojama žemės sklypo proporcija, tiek dėl VĮ Registrų centras atsisakymo registruoti dar 1973 metais patvirtintą teismų naudojimosi sklypu tvarką. Kita vertus, pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė savo pozicijos dėl tokio reikalingumo nebepalaikė ir priešieškiniu teikė savo naudojimosi sklypu planą, t y. trečiąjį planą byloje.
17. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
19. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
20. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos, sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų, teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
21. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
Dėl 2021 m. sausio 21 d. G. P. parengto naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano
22. Vertinant ieškovės pateiktą 2020-01-21 G. P. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir atsakovės G. V. dėstomus argumentus, nesutinkant su šiame plane numatytais kai kuriais sprendiniais, pažymėtina, kad vienas esminis prieštaravimas iš atsakovų pusės kyla dėl plane pažymėtų bendram naudojimui paskirtų šiaurinėje ir pietinėje namo dalyse numatytų praėjimų, skirtų namo aptarnavimui, kadangi šiaurinėje dalyje ieškovė prie namo priestato yra įsirengusi verandą, kuri yra būtent plane pavaizduotoje bendro naudojimo zonoje šiaurinėje namo dalyje. Atsakovės atstovo vertinimu, tokio plano parengimas neatitinka faktinės susiklosčiusios situacijos ir atsakovams suteikiamu apėjimu namo šiaurinėje dalyje jie naudotis dėl ieškovės pastatytos verandos niekaip negalės.
23. Teismas, vertindamas šio plano sprendinio racionalumą ir reikalingumą, pritaria tiek ieškovės, tiek atsakovo išsakytiems argumentams, kad toks sprendinys buvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1973 m. sprendimu patvirtintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (el. bylos popierinio priedo b. l. 77). Tačiau minėtame plane buvo nustatytas bendro naudojimo takelis aplink visą namą, esantį ginčo žemės sklype, kas tikėtina buvo nustatyta tikslu viso namo reikalingam aptarnavimui, priežiūrai ir pan. Tiek išvažiuojamojo posėdžio metu, tiek iš į bylą pateiktų foto nuotraukų (el. bylos popierinio priedo b. l. 83-86, 88) akivaizdu, kad šiai dienai namo faktinė situacija žemės sklype yra visiškai pasikeitusi. Viena vertus, prie namo vakarinės dalies atsakovai yra pristatę nelegalų statinį – priestatą, dėl ko apėjimas aplink namo perimetrą nebėra galimas, dėl ko ginčo nėra. Kita vertus, ieškovė yra įsirengusi vartelius ir verandą šiaurinėje namo dalyje bendro naudojimo zonoje, patvirtintoje 1973 m. teismų sprendimais naudojimosi tvarkoje, tad ir šiaurinėje namo dalyje bendro naudojimo praėjimas šiai dienai faktiškai negalimas. Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo matyti, kad ant vartelių užkabinta lentelė dėl pikto šuns galimo buvimo, ką patvirtino ir atsakovas, kad eiti į šiaurinės namo dalies bendro naudojimo zoną nėra faktinės galimybės.
24. Teismas sprendžia, kad vertinant šio sprendinio aktualumą ir būtinumą, tvirtinant naują, pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms (atsirado priestatas vakarinėje dalyje ir veranda šiaurinėje dalyje) taikytiną naudojimosi tvarką, ieškovė nenurodė svarių argumentų dėl ko jai būtina nustatytina bendro naudojimo zona šiaurinėje ir pietinėje namo dalyse, apart, jog tokia tvarka buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu 1973 metais. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiaurinėje namo pusėje prie namo yra pastatyti ieškovės priestatai (G. P. planuose - a2/2p ir 7a2/p - popierinio priedo b. l.77), kurio atsakovams aptarnauti nereikia, o namo antras aukštas priklauso ieškovei. Objektyvaus reikalingumo aptarnauti namą pietinėje dalyje ieškovei taip pat nėra, kadangi visas namo pirmas aukštas priklauso atsakovams.
25. Vertinant atsakovės dėstomą išsamią poziciją dėl bendro naudojimo zonos aplink namą šiaurinėje ir pietinėje dalyse reikalingumo, matyti, kad esminis argumentas dėl būtino realaus faktinio aplink namą apėjimo šiaurinėje dalyje yra tas, kad aktualus tampa ne namo aptarnavimo reikalingumo principas, bet priėjimas prie durų, esančių atsakovų pastatytame priestate (G. P. abiejuose planuose pavaizduotas 8a1/p- el. bylos popierinio priedo b. l. 77; foto nuotraukos -85-86,88), kuris šiai dienai teismų sprendimais yra pripažintas neteisėtu statiniu (ieškinio priedai - 5,15,16) ir yra suformuotas įpareigojimas atsakovams jį nugriauti (ieškinio priedas Nr. 1). Nors savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigia apie priėjimą prie statinio jo buitinių, ūkinių poreikių tenkinimui, tačiau įrodymų šiems savo argumentams pagrįsti į bylą neteikė. Kaip ir neteikė įrodymų, kokio pobūdžio namo aptarnavimas yra ir bus aktualus bei reikalingas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad iš atsakovams priklausančio neteisėtai pastatyto priestato pagrindinis išėjimas yra per atsakovams priklausančio namo dalį, o minimos priestato durys, kurias būtina, anot atsakovės, pasiekti bendro naudojimo taku šiaurinėje namo dalyje, iš vidinės priestato pusės yra užstatytos medicinine įranga ir šiai dienai nėra naudojamos kaip pagrindinės priestato durys, siekiant išeiti iš priestato į lauką.
26. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad bendro naudojimo 1 m. pločio priėjimų prie namo objektyvaus namo aptarnavimui reikalingumo nepagrindė nė viena ginčo šalis, svarių tam įrodymų ar paaiškinimų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovei teigiant, kad toks sprendinys buvo nustatytas 1973 metų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o atsakovei grindžiant priėjimo prie nelegaliame priestate įrengtų durų būtinumu, darytina išvada, kad tokio sprendinio nustatymas ir įtvirtinimas žemės sklypo naudojimosi tvarkoje neužtikrins šalių interesų pusiausvyros, racionalumo ir patogumo, atsakovams vaikštant palei ieškovei priklausančius namo priestatus (foto nuotraukos - b. l. 83-84) šiaurinėje dalyje, kai yra galimybė naudotis pagrindinio pastato išėjimu iš nelegaliu statiniu pripažinto priestato, o ir sukurs prielaidas naujiems bendraturčių ginčams, sprendžiant verandos, vartelių (foto nuotraukos b. l. - 83-84) šiaurinėje dalyje pašalinimo reikalingumą ar deramą elgesį naudojantis bendro naudojimosi priėjimu ieškovei priklausančioje sklypo dalyje. Bylos nagrinėjimo metu ir išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovės ir atsakovų bendravimo tonas, kompromisų nepripažinimas, nenoras pabandyti ginčą užbaigti taikiai, smulkmeniškas metrų, centimetrų skaičiavimas, teritorijos užsidarymas nuo atsakovų varteliais su ženklu, jog gali būti piktas šuo, leidžia teismui daryti išvadą, kad šių bendro naudojimo takelių aplink namą jo šiaurinėje ir pietinėje dalyse nustatymas gali lemti tolimesnę konfliktinę situaciją, teisminių ginčų nagrinėjimą. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
27. Dar daugiau, pritartina ir ieškovės pozicijai, kad atsakovės esminis argumentas, siekiant išlaikyti šiaurinį bendro naudojimo priėjimą prie namo, priėjimo prie atsakovams priklausančiame priestate įrengtų durų (foto nuotraukos – b. l. 83-86) būtinumui, negali būti laikytinas teisėtu, kadangi tokiu būdu atsakovai siekia ginti savo interesus, siejamus su nelegaliu pripažintu statiniu, jo naudojimu. Iš neteisės kilti teisė negali (lot. ex iniuria ius non oritur). Atsakovai objektyviai negali turėti teisėtų interesų į nurodytą nelegalų priestatą ir jo naudojimosi tinkamą užtikrinimą nustatant atitinkamą sklypo naudojimosi tvarką.
28. Remiantis kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad 2021-01-21 G. P. parengtas naudojimosi žemės sklypu planas, nors ir artimas 1973 m. teismų sprendimais patvirtintai tvarkai, tačiau šiai dienai nėra tinkamas ir atitinkantis teismų praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus.
29. Remiantis šiomis išvadomis, kritikuotinas ir atsakovės su priešieškiniu pateiktas 2021-11-10 J. K. parengtas žemės sklypo naudojimosi planas, kuris taip pat numato bendro naudojimosi priėjimą šiaurinėje dalyje prie atsakovams priklausančio priestato durų, tačiau ne pagal ieškovei priklausančius namo dalies priestatus, bet aplink pastatytą verandą, kai įsiteisėjusiais 1973 teismų sprendimais ši žemės sklypo dalis buvo priskirta asmeniniam tuomentinių žemės sklypo bendrasavininkų naudojimui.
30. Šiuo aspektu, teismo vertinimu, atsakovės teikiamas naudojimosi tvarkos planas (jo sprendinys dėl šiaurinio bendro naudojimo priėjimo prie namo) taip pat kritikuotinas ir pripažintinas netinkamu, siekiant išspręsti bendraturčių ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą.
Dėl 2021 m. rugsėjo 30 dienos G. P. parengto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano
31. Teismui padarius išvadas, kad 2021-01-21 G. P. parengtas planas nėra tinkamas žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti, siekiant bendratučių teisėtų interesų pusiausvyros, racionalaus naudojimo ir konfliktinės situacijos šalinimo šiai dienai ir ateityje, pasisako dėl 2021-09-30 antrojo alternatyvaus G. P. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano. Iš šio plano matyti, kad bendro naudojimo 1 m. pločio priėjimo prie namo šiaurinėje ir pietinėje dalyse nebelieka.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas pažymi, kad vertindamas teikiamo plano tvirtinimą, teismas pasisako dėl plano (ne)tinkamumo, vertindamas atsakovų ginčijamus sprendinius, kadangi nesutikimas ir nepritarimas abiem ieškovės teiktiems planams yra grindžiamas keletu esminių trūkumų, dėl kurių ir nėra pasiekiamas šalių konsensusas bei planams nepritarta ikiteisminėje stadijoje.
33. Kaip matyti iš atsakovės pozicijos, ginčijant alternatyvųjį planą, vienas iš argumentų dėl tokio plano netinkamumo yra tapatus teismo vertintam ir dėl jo pasisakytam, kad nėra galimybės patekti prie atsakovų priestato durų per šiaurinę namo dalyje. Dėl to teismas savo motyvų nekartoja, pasisakius šiuo aspektu aukščiau.
34. Atsakovei prieštaraujant ir alternatyviai 2021-09-30 paruoštam bei patikslintu ieškiniu pateiktam ieškovės planui, nurodoma, kad matininkas pažeidė nuosavybės proporciją ir neužtikrino bendraturčių lygiateisiškumo, ieškovei priskirdamas 1 kv. m. asmeninio naudojimo per daug, o atsakovams - 1 kv. m. priskyrė bendro naudojimo teritorijoje, vertinant NTR išrašą ir jame nustatytų žemės sklypo dalių proporciją. Iš atsiliepime į patikslintą ieškinį dėstomų skaičiavimų ir atsakovės atstovo teiktų argumentų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad tokios atsakovės atstovo išvados darytinos, išvedant proporcijų procentines išraiškas, vertinant individualiam naudojimui priskirtą žemės sklypo plotą, tačiau įvertinus procentines išraiškas ir proporcijas viso žemės sklypo ploto atžvilgiu (viso 667 kv. m.- NTR išrašas), jokių neatitikimų paskirstant žemės sklypą naudojimuisi, nėra nustatoma. Ieškovei viso priskirta 341 kv. m. (667 kv. m.*51,17 proc.=341,30 kv. m., suapvalinus – 341 kv. m.), o atsakovams 326 kv. m. (667 kv. m.*48,83 proc.=325,69 kv. m., suapvalinus – 326 kv. m.). Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, kad specialių žinių turinčio asmens parengtas planas, paskirstant bendro ir individualaus naudojimo žemės sklypo dalis būtų nukrypęs nuo teisės aktų reikalavimų, rengiant žemės sklypo naudojimosi planą, ir esminiai pažeistų teisės aktų reikalavimus ir tuo pačiu bendraturčių teises. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu akcentavo, kad visi teisės aktai, reglamentuojantys planų rengimo principus ir taisykles, vienareikšmiškai numato ploto išraišką sveikais skaičiais.
35. Remiantis išdėstytu, teigti, kad aptariamas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų rengiamų planų plotų išraiškoms, proporcijoms, ir tokiu būdu pažeidžia bendraturčių lygiateisiškumą bei nuosavybės teisę į jiems priklausančius žemės sklypo plotus nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
36. Dar vienas esminis atsakovės argumentas, kuriuo ginčija abiejų ieškovės teiktų planų ydingumą, yra įvažiavimo vietos (vartų) sprendinys, kuris neatitinka faktinės situacijos ir sukurs būsimus ginčus dėl naudojimosi įvažiavimu.
37. Kaip matyti iš vertinamo plano ir G. P. paaiškinimų, toks įvažiavimo sprendinys buvo parengtas, vadovaujantis sklypo naudojimosi projektu, kuris buvo patvirtintas įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Tapatus G. P. parengtam bendro naudojimo plotas ties įvažiavimu į ginčo sklypą buvo nustatytas 1973 metų teismų sprendimais, kai sklypo vartai, dėl kurių pobūdžio ir plano parengties kyla ginčas iš atsakovės pusės, jau buvo sklype. Šių ieškovės paaiškinimų, kad sklypo vartai buvo statomi kartu su namu dar iki teismų sprendimų 1973 metais priėmimo, kai buvo patvirtinta naudojosi sklypu tvarka, atsakovė neneigė byloje, o priešingai atsakovas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu šią faktinę aplinkybę patvirtino. Kita vertus, iš pateikto plano akivaizdu, kad jame yra numatytas 2,5 metro pločio įvažiavimas, kas atitinka faktinę kiemo situaciją tarp esamų vartų stulpų (foto nuotraukos - DOK-113650 priedas Nr. 21) bei 1,5 metro pločio pėsčiųjų įėjimas tarp faktiškai vietoje esančių vartelių stulpų su išlikusiais vartelių vyriais, tokiu būdu užtikrinant ilgametį įėjimo sklypą faktinį naudojimą. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio sprendinys niekaip nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, suteikiant pakankamą plotį transporto priemonės į bendro naudojimo kiemą įvažiavimui (foto nuotrauka - DOK-11895 priedas Nr. 1) ir pėsčiųjų įėjimui paliekant pakankamai bendro naudojimo ploto vartelių atidarymui. Atsakovės argumentai, kad tokiu sprendiniu yra norima pakeisti ne vieną dešimtmetį buvusio įvažiavimo vietą, nėra faktiškai pagrįsta. Matininkas G. P. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo parengtas planas tik atkartoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1973 metų sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką ir palieka tapačius atstumus, tačiau niekaip neįtakoja įvažiavimo vartų ir pėsčiųjų vartelių keitimo būtinybės, jų perstatymo vietos. Bendro naudojimosi plote ties įvažiavimu yra pakankamai vietos tiek įvažiuoti, tiek įeiti į bendram naudojimui priskirtą kiemą. Teismo vertinimu, naudojimosi tvarkos nustatymas numatant bendram naudojimui priskirtą plotą įvažiavimo į kiemą teritorijai, niekaip negali įtakoti būtinumo vartų rekonstrukcijai ir papildomų kaštų kilimui, ką ginčija ir įrodinėja atsakovė. Galimas būsimas kiemo vartų ir vartelių keitimas, jų rekonstravimas yra tik bendraturčių sutarimo reikalas, tačiau niekaip nepaneigiantis parengto plano ir jame numatyto įvažiavimo sprendinio tikslingumą, patogumą ir racionalumą.
38. Įvertinus esminius atsakovės teiktus argumentus ginčo nagrinėjimo metu, nepritariant nei vienam iš dviejų teiktų ieškovės planų patvirtinimui, teismas sprendžia, kad atsakovės nesutikimo argumentai nepaneigia 2021-09-30 G. P. parengto plano aktualumo bendraturčių ginčo išsprendimui. Teismo vertinimu, tokio plano patvirtinimas užtikrins faktinę nusistovėjusią šalių sklypo naudojimosi tvarką, kurią ieškovė perėmė iš buvusio savininko. iki šiol nuo 1973 metų dėl to nebuvo kilę ginčų. Kita vertus, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir sklype atsiradus naujų objektų – veranda šiaurinėje dalyje ir priestatas vakarinėje dalyje, šio plano patvirtinimas taip pat sąlygos prielaidą šalinti šalių konfliktinę situaciją, panaikinus buvusius nustatytus bendro naudojimo apėjimo aplink namą fragmentus šiaurinėje bei pietinėje dalyse, įvertinus iš to kylantį artimą kontaktą asmeninio naudojimo priskirtose žemės sklypo dalyse, kai bendraturčių teisminiai ginčai tęsiasi daug metų ir bendravimas yra riboto dialogo bei kompromisų paieškų.
39. Teismo vertinimu, G. P. 2021-09-30 plano patvirtinimas atitiks šalių interesų pusiausvyros principą, teiks prielaidas šalinti konfliktines situacijas, turint mažesnes galimybes naudotis bendru taku šalia bendraturčiams priklausančių namo dalių (šiaurinė ir pietinė namo pusės) bei maksimaliai išlaikys nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri buvo patvirtinta dar 1973 metais Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimu ir kurios bendraturčiai laikėsi iki šiol.
Dėl priešieškiniu teikto 2021 m. lapkričio 10 d. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarko plano
40. Atsakovė G. V., gindama savo teises, teikė priešieškinį, prašydama patvirtinti jos teikiamą, 2021-11-10 J. K. parengtą planą.
41. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus konkrečiam ginčui dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudotis spręsti. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
42. Atsakovė, teikdama savo siūlomą naudojimosi tvarkos planą, parengtą 2021-11-10 J. K., iš esmės keičia du sprendinius – įvažiavimo vietos ir šiaurinio namo apėjimo bendro naudojimo takelį, jį siūlant aplink ieškovei priklausančią verandą šiaurinėje namo dalyje. Kita naudojimosi tvarkos dalis iš esmės atitinka ieškovės teiktų planų sprendinius.
43. Teismas, vertindamas atsakovės poziciją, viena vertus, pažymi, kad bendro naudojimo apėjimo aktualumas namo šiaurinėje ir pietinėje dalyse byloje abiejų šalių nebuvo įrodytas ir pagrįstas svariais argumentais, atsakovei tokį poreikį įrodinėjant siekiu tinkamai naudotis nelegaliu statiniu, t. y. naudotis esančiomis jame durimis, ką teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.
44. Kita vertus, išklausius atsakovės kviestos specialistės J. K. paaiškinimų ir pripažinimo, kad teiktame teismui tvirtinti plane yra matavimo klaidų, neaiškumų dėl visų pažymėtų taškų ribų ir matmenų (negalėjo atsakyti kur dingo ieškovei priklausantys 7 kv. m. skaičiavimuose, sudėjus ABCD ir 97/H plotus; kur yra 11-35, 29-30, 46-47 taškų ilgių matmenys) taip pat ieškovės kviesto specialisto į teismo posėdį G. P. paaiškinimų, kad naudojimosi tvarkos planas J. K. yra parengtas, neišvengiant grubių skaičiavimo klaidų, plotų neatitikimų teisiškai registruoto bendro žemės sklypo plotui (667 kv. m.) bei kitų teisės aktų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) nustatytų reikalavimų, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal tokį siūlomą planą sąlygos tolimesnę šalių konfliktinę situaciją aiškinantis dėl trūkstamų naudotis kvadratinių metrų, pažeis proporcingumo principą ir bendraturčių teises, teisėtus interesus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas neturi teisėto ir objektyvaus pagrindo svarstyti ir vertinti šio plano aktualumo, kaip neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, kuriuos detaliai atskleidė ieškovės atstovas 2021-12-14 teismo posėdžio metu, tiek savo rašytinėje baigiamojoje kalboje.
45. Atsakovės atstovas, išklausęs 2021-12-14 teismo posėdyje ieškovės atstovo žodžiu pagarsintus plano trūkumus, kuriuos pakartotinai išsamiai išvardijo rašytinėje baigiamojoje kalboje, koreguoto plano varianto teismui neteikė, turint tam pakankamai laiko iki baigiamojo teismo posėdžio. O kviestos specialistės apklausa teismo posėdžio metu tik dar patvirtino, bet nepaneigė ieškovės atstovo atskleistus plane įtvirtintus plotų skaičiavimo, taškų žymėjimo ir aprašymo trūkumus. Atsakovės atstovo pozicija, kad naudojimosi tvarkos planas nėra revizuojamas ir vertinamas teisėtumo aspektu VĮ Registrų centro, o tik įregistruojamas pats naudojimosi tvarkos faktas, nepaneigia teismo vertinimo, kad planas turi atitikti esminius planui parengti reikalavimus kaip ploto santykis turimam nuosavybės teise, sklypo ribų ilgiai, ribos posūkio taškai, tinkamas koordinačių žiniaraštis ir pan.
46. Remiantis išdėstytu bei formuojama teismų praktika, kad teismui tvirtinti teikiamas naudojimosi tvarkos planas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, atsakovės prašymas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021-11-10 J. K. parengtą planą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
47. Kiti šalių argumentai teismo nelaikytini esminiais teisingam bylos išsprendimui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
48. Ieškinį tenkinus ir patvirtinus vieną iš alternatyvių ieškovės teiktų naudojimosi žemės sklypu planų, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis).
49. Ieškovė patyrė 3 717,40 Eur, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 3 242,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 200,00 Eur už G. P. atvykimą į išvažiuojamąjį teismo posėdį, 200,00 Eur išlaidų už plano parengimą (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str., 98 str.). Nurodytas išlaidas ir jų dydį pagrindžia į bylą pateikti dokumentai.
50. Ieškovės advokato išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.), surašius pradinį ieškinį bei patikslintą ieškinį, pateikus atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavus trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 7 val. 15 min. Teismo vertinimu, surašyti procesiniai dokumentai pareikalavo ieškovės atstovo laiko sąnaudų, byloje kilęs ginčas sudėtingas, bylos medžiaga didelės apimties, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis, sąžiningomis ir neviršijančiomis Rekomendacijų nustatytų dydžių. Kitos išlaidos, įvertinus jų turinį, atsiradimo priežastis, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas).
51. Ieškovės pateikta G. P. išrašyta 2022-01-20 PVM sąskaitą faktūra už dalyvavimą 2022-01-20 teismo posėdyje, ieškovės nėra apmokėta, todėl šios išlaidos nepriteistinos, įvertinus jų realumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai, sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
52. Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 28,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal G. P. parengtą 2021 m. rugsėjo 30 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
Priteisti ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų I. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3 717,40 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 858,70 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 70 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti iš atsakovų I. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei 28,84 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 14 eurų 42 ct (keturiolika eurų 42 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.