- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2YT-2176-750/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00747-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. B., D. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z., notarė A, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Audrius Saulėnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir D. Z. pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje D. Z., notarė A. R., Lietuvos valstybę, atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti jai terminą palikimui, likusiam po jos tėvo V. Z. mirties, priėmimui pagal įstatymą.
Pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui, likusiam po V. Z. mirties, pagal testamentą, priimti.
Pareiškėja I. B. pareiškime nurodė, kad ji yra V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tėvas (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs oficialų testamentą, kuris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas testamentų registre. Tačiau pagal minėtą testamentą niekas palikimo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste- Valstybinė mokesčių inspekcija) prašymą dėl informacijos suteikimo ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 57 924 Eur (200 000 Lt) į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo V. Z. ir nutarė juos grąžinti jam (jo turto paveldėtojams). (duomenys neskelbtini) V. Z. mirė, o (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir baigusia veiklą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančius 57 924 eurus (200 000 Lt) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo būtent V. Z., kadangi jis buvo vienintelis minėtos bendrovės akcininkas ir nėra duomenų, kad minėtą sumą jis būtų sumokėjęs ne iš savo, o iš įmonės lėšų. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, vėliau byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai. Nustačius, kad minėta bendrovė privalomai registruoto turto neturi, o kitokio turėto turto administratorius taip pat nenustatė, kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir baigusia veiklą. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta suma buvo sumokėta ne iš įmonės lėšų. Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. balandžio mėnesį raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Z. turto paveldėjimo“ informavo pareiškėją I. B., jog Inspekcija gavo Klaipėdos apygardos teismo pranešimą dėl galimo V. Z. turto paveldėjimo valstybės vardu. Kadangi pareiškėja yra įstatyminė V. Z. įpėdinė, buvo prašoma susisiekti su Inspekcijos atstovais, Šilutės rajono 1-uoju notaro biuru bei pranešti savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. I. B. informavo Inspekciją bei Šilutės rajono 1 -ąjį notaro biurą apie tai, jog sieks priimti palikimą pagal įstatymą, kuris liko po jos tėvo V. Z. mirties. Antstolis A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, todėl palikimo priėmimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą ir nusprendus, ar Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos yra (buvo) asmeninė V. Z. nuosavybė, ar BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atmetė minėto antstolio atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėja I. B. nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo šioje byloje, ji neturėjo informacijos apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Nagrinėjamu atveju pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą V. Z. testamentą įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikimą (pagal šį testamentą pareiškėjai jokių turtinių teisių nebuvo palikta). Apie tai, jog Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje banko sąskaitoje yra tėvo V. Z. lėšos, pareiškėja sužinojo 2020 m. balandžio mėnesį, kai gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą apie galimą turto paveldėjimą. Pareiškėja nedelsdama pateikė atsakymą, jog sieks priimti palikimą pagal įstatymą, kuris liko po jos tėvo mirties. Tačiau paaiškėjus, kad antstolis A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, reikėjo laukti galutinio šio ginčo išsprendimo. Pareiškėja I. B., nebūdama dalyvaujančiu byloje asmeniu toje byloje, apie Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) procesinį sprendimą, kuriuo galutinai buvo pripažinta, kad Klaipėdos apygardos teismo sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninė V. Z. nuosavybė, sužinojo tik tada, kai jos atstovams pagal jų (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo, antstolis A. S. (duomenys neskelbtini) pateikė Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Tokiu būdu galima teigti, jog pareiškėja I. B. sąžiningai, rūpestingai ir operatyviai naudojasi jai priklausančiomis teisėmis, todėl jos nuomone yra teisminis pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, pateikiant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja I. B. pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo D. Z. pareiškimą, prašo pareiškėjo D. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal testamentą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą jam priimti palikimą pagal testamentą. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad tik įteikus jam teismo procesinius dokumentus sužinojo, kad „egzistuoja (duomenys neskelbtini) V. Z. sudarytas testamentas“, kad šį testamentą namuose rado (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo šioje byloje notarė A. R. atsiliepime į pareiškėjos I. B. pareiškimą be kita ko nurodė, jog paskelbiant mirusiojo V. Z. testamentą dalyvavo ir pareiškėjas D. Z., kuris prašymo palikimui priimti nepateikė. Nors D. Z. nurodo, kad jis „visą laiką po tėvo mirties dirbo užsienyje“, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime pažymėjo, kad turimais duomenimis D. Z. nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), išvykimai į užsienio valstybes nėra deklaruoti. Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvoje ir gavo darbo užmokestį. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti tiek notarės, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytomis faktinėmis aplinkybės, kurios patvirtina priešingas aplinkybes, nei nurodo pareiškėjas D. Z.. Nors pareiškėjas D. Z. teigia, kad jis kartu su mama buvo priėmę mirusiojo V. Z. ginklus ir jais disponavo, tačiau byloje esančiame (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens D. Z. pasirašytame pareiškime nurodoma, kad „mirusiojo V. Z. palikimo niekas nėra priėmęs“. Atkreiptinas dėmesys, kad D. Z. prašo atnaujinti terminą priimti palikimą ne pagal įstatymą, o pagal testamentą Tačiau pareiškėjo D. Z. galimybės per įstatymo numatytą terminą priimti palikimą pagal testamentą nebuvo suvaržytos, jis pats asmeniškai dalyvavo notarei skelbiant testamentą, žinojo visas reikšmingas aplinkybes ir sąmoningai nusprendė palikimo nepriimti. Tokiu būdu tenkinti pareiškėjo D. Z. pareiškimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos I. B. atstovas advokatas Audrius Saulėnas teismo posėdžio metu prašė jo atstovaujamos pareiškėjos pareiškimą patenkinti, o D. Z. pareiškimą atmesti. Nurodė, kad abu pareiškėjai yra palikėjo V. Z. pirmos eilės įpėdiniai – vaikai. Nėra ginčo, kad vyko teisiniai procesai dėl piniginių lėšų priklausomybės. V. Z. buvo palikęs testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjui. Byloje yra duomenys priešingi negu, kad teigia D. Z.. Teigia, kad nežinojo apie palikimą ir testamentą, kad testamentą rado (duomenys neskelbtini). Notarės išsakyta pozicija, kad ji skelbė testamentą ir ten dalyvavo pareiškėjas pats asmeniškai ir jisai žinojo visas aplinkybes ir sąmoningai atsisakė jį priimti. I. B. priešingai, ji žinojo, kad pagal testamentą jai nieko nepalieka ir jokių veiksmų atlikti nereikia. Tik po to kai gavo duomenis apie pinigus ji kreipėsi teisinės pagalbos, kreipėsi į antstolį. Ji rūpestingai ir sąžiningai naudodamosi savo teisėmis pateikė pareiškimą atnaujinti terminą. Ir tik kai buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, D. Z. pateikė pareiškimą teismui. Tos lėšos apie kurias nieko nežinojo, sąžininga būtų, kad jos būtų po lygiai paskirstytos pirmosios eilės įpėdiniams. Pareiškėjas anksčiau galėjo priimti palikimą pagal testamentą. Mano, kad netinkamai yra aiškinama, kad D. Z. lygtai priėmė palikimą. Jisai prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kas reiškia, kad palikimo jisai nepriėmė. D. Z. atiduodama ginklus nurodė, kad palikimo niekas nepriėmė. V. Z. turėjo du vaikus. Nežino ar pareiškėjai buvo žinoma V. Z. mirimo data. Kai ji sužinojo, kad yra testamentas pagal kurį jai nieko nebuvo palikta, ji į notarę nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Ji iš mokesčių inspekcijos sužinojo, kad teismo depozitinėje sąskaitoje yra asmeninės palikėjo lėšos.
Pareiškėjas D. Z. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. Z.. Po jo mirties buvo likęs turtas – ginklai, kuriuos pareiškėjo mama, suinteresuotas asmuo – D. Z. pridavė į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Liko jo asmeniniai daiktai, kuriuos atidavė „Caritas“ organizacijai. Jokio kito turto nebeliko, todėl nesikreipė į notarą priimti palikimo, nes jo ir nebuvo. Liko tėvui priklausęs laikrodis „(duomenys neskelbtini)“, kurį pareiškėjas yra išsaugojęs ir iki šiol jį nešioja. Be to, liko auksinė apyrankė ir auksinė grandinėlė.
Pareiškėjas po tėvo mirties niekada nesidomėjo apie kokį nors palikimą, nes žinojo, kad jokio palikimo nėra, po tėvo mirties jokio turto neliko. Iš pareiškėjos I. B. pareiškimo teismui suprato, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismas tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 57 924 Eur į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo V. Z. ir nurodė juos grąžinti V. Z. (jo turto paveldėtojams). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taipogi sužinojo, kad egzistuoja (duomenys neskelbtini) V. Z. sudarytas testamentas.
Pradėjęs domėtis apie testamentą iš suinteresuoto asmens D. Z. sužinojo, kad tėvas visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur turtas bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui Z. D., t.y. pareiškėjui.
Sužinojęs tokį faktą, pradėjo versti visus namuose esančius dokumentus. Dokumentų yra daug ir paieška užtruko. Dokumentą rado (duomenys neskelbtini), tarp daugybės kitų dokumentų. Tikrai tėvas yra surašęs testamentą ir išreiškęs savo valią dėl palikimo po jo mirties. Pareiškėjas yra vienintelis savo tėvo turto paveldėtojas.
Pareiškėjas visą laiką po tėvo mirties dirbo užsienyje. Į Lietuvą grįžta kiekvienais metais, darbas yra pamaininis, todėl kas keletą mėnesių grįžta pas mamą ir su ja praleidžia didelę laiko dalį. Apie kokius nors teismo procesus jam mama niekada nėra pasakojusi ir jis nieko nežinojo. Bet kokias negatyvias žinias, susijusias su tėvu, po jo mirties stengėsi niekada neparodyti ir bandė jį nuo to apsaugoti. Jis buvo labai artimas su tėvu ir jo mirtis pareiškėją labai stipriai paveikė, todėl po jo mirties visada visus klausimus leido spręsti mamai, suprasdamas, kad jam bet kokios papildomos žinios yra sunkus smūgis.
Apie tai, kad yra palikimas ir jis priklausytų pareiškėjui, o apie palikimą sužinojo tik jam įteikus teismo procesinius dokumentus, mano, kad siekiant įgyvendinti savo tėvo valią, privalo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti, priimti palikimą, kaip to norėjo tėvas. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes niekas nežinojo, kad egzistuoja toks palikimas, o jis ir nebuvo žinomas iki (duomenys neskelbtini) Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties paskelbimo. Tokios nutarties niekada nematė, ji tik paminėta pareiškėjos I. B. pareiškime teismui.
Kaip pareiškėjai ir nurodo, palikimo negalima priimti dalimis, o jis su mama yra priėmę ginklus ir juos perdavę Ginklų fondui, tai yra disponavo jais kaip savo nuosavybe, nes juos perdavė realizavimui, be to disponavo asmeniniais daiktais bei auksiniais papuošalais, t.y. faktiškai palikimą priėmė ir jį valdo, todėl atsiradus kitam turtui, turi teisę į jį, o suradus testamentą yra pagrindas jį laikyti paveldėtoju, atnaujinus terminą palikimui priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo D. Z. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas teismo posėdžio metu prašė jo atstovaujamo pareiškėjo pareiškimą patenkinti ir atnaujinti D. Z. terminą palikimui, likusiam po V. Z. mirties, pagal testamentą priimti. Taip pat neprieštaravo pareiškėjos I. B. pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad pareiškėjas D. Z. buvo (duomenys neskelbtini) metų kai mirė tėvas. Tėvas mirė staiga – nuėjo miegoti ir neatsikėlė. Jam susigaudyti ar yra testamentas ar jį vedėsi išklausyti šio dokumento paskelbimo buvo tolima ir nesuprantama. Jis neneigia, kad buvo pas notarę keletą kartų, bet ką ten darė negali paaiškinti, nes tuo metu jis buvo sukrėstas dėl tėvo mirties. Būdamas jauno amžiaus neturėjo supratimo apie palikimo priėmimą. Tėvo testamentą jis rado grįžęs iš užsienio. Dabar jam yra (duomenys neskelbtini) metai ir tik dabar jisai pradėjo domėtis tėvo palikimu. Jis po tėvo mirties turi jo laikrodį, apyrankę, grandinėlę. Po tėvo mirties jo ginklus mama perdavė ginklų fondui. Bendraudavo su tėvu, važinėdavo kartu su juo motociklu. Jis su tėvu, iki jo mirties, bei D. Z. gyveno (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tėvas sesei prieš mirtį padovanojo butą. Pardavė žemę ir tos žemės pinigų dalį davė seseriai. Iš esmės atstovaujamasis kas liko po tėvo mirties tą jis pasiėmė. Kai gavo sesers pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir tada pradėjo domėtis ir suprasti kas vyksta. Mamai nebuvo žinoma apie tėvo pinigus. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas yra pamaininis, nėra deklaravęs išvykimo į užsienį. Nors įmonė yra Lietuvoje, tačiau jis nuolat komandiruojamas dirbti užsienyje.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens D. Z. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos I. B. pareiškimą atmesti, o pareiškėjo D. Z. pareiškimą patenkinti. Atsiliepime į pareiškimą yra išdėstyti motyvai. Pripažįsta, kad ji testamento sūnui nerodė, jis buvo tarp kitų dokumentų. Ji nepamena ko važiavo pas notarę. Žino, kad testamento rankose ji neturėjo.
Suinteresuotas asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo D. Z. pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad ji žino, kad yra buvę keletas civilinių bylų dėl V. Z., bet ji po vyro mirties tapo neatpažįstama. Vaikšto, su visais bendrauja, tačiau tuoj pat užmiršta su kuo ir apie ką kalbėjosi. Mano, kad yra dalyvavusi teismuose, buvusi pas notarę, bet ką ten veikė nepamena. Pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Ar tai buvo atsisakymo nuo palikimo dokumentai, ar kad priima palikimą ji nežino. Ji jokio palikimo nėra priėmusi, jo negavusi ir niekaip kitaip nedisponuoja. Pareiškėjas sūnus D. Z. turi paveldėjęs tėvo daiktus. Jo vardu ji niekada nesikreipė į notarą ir jo vardu palikimo nepriiminėjo, nes kai mirė tėvas jis jau buvo pilnametis, tačiau palikimo nepriiminėjo. Jis elgėsi visada taip kaip ir ji. Gavęs iš teismo dokumentus, kad yra likęs tėvo turtas – pinigai – pradėjo jos klausinėti apie kokį testamentą kalbama I. B. pareiškime teismui. Ji pasakė, kad tėvas galbūt buvo surašęs testamentą būdamas gyvas ir galbūt dalis pinigų priklauso sūnui. Apie testamentą ji visiškai buvo užmiršusi, todėl nežinojo nei kam lieka turtas po vyro mirties. Tą aplinkybę visiškai užmiršo, nes po vyro mirties praėjo daugiau kaip 10 metų. Sūnus ėmė ieškoti ir senuose dokumentuose surado (duomenys neskelbtini) V. Z. sudarytą testamentą, iš kurio tapo aišku, kad visas turtas, likęs po V. Z. mirties atiteko sūnui D. Z.. Sūnus yra priėmęs ir disponuoja palikėjo asmeniniais daiktais bei auksiniais papuošalais, t.y. faktiškai palikimą priėmė ir jį valdo, todėl atsiradus kitam turtui turi teisę į šį turtą, o suradus testamentą yra papildomas pagrindas laikyti paveldėtoju pareiškėją, atnaujinus terminą palikimui priimti. Suprasdama, kad testamentu visas turtas yra palikęs sūnui, žinodama, kad jis tą palikimo dalį, kuri liko mirus vyrui, t.y. asmeninius daiktus ir papuošalus, yra priėmęs ir juos valdo, laiko, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybę, atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos I. B. pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo būtų patenkintas ir teismo prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėja nėra vienintelė palikėjo įpėdinė pagal įstatymą. Teisę paveldėti palikėjo palikimą turi ir kiti du tos pačios eilės paveldint pagal įstatymą įpėdiniai – palikėjo sūnus D. Z. ir palikėjo sutuoktinė D. Z..
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybę, atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo D. Z. pareiškimą ir prašė sprendimą šioje byloje priimti įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, termino praleidimo priežastis svarbiomis. Nurodė, kad pareiškėjas, kaip vieną termino praleidimo priežasčių nurodė, jog visą laiką, po tėvo mirties dirbo užsienyje, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių jog dirbo užsienyje nepateikė. Nenurodė kurioje šalyje dirbo ir nepateikė faktinę aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, jog visą laiką, po tėvo mirties dirbo užsienyje. D. Z. nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išvykimai į užsienio valstybę(es) nėra deklaruoti. Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvoje ir gavo darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) pranešimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pradėjo paveldėjimo procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo galimo turto paveldėjimo valstybės vardu, tačiau iki šios dienos paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą prašymą, (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta nutartimi prašymą dėl informacijos suteikimo tenkino bei nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 57 924 Eur (200 000 Lt) į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo V. Z. ir jie grąžinti V. Z. (jo turto paveldėtojams). Gavus (duomenys neskelbtini) teismo nutartį, Valstybinė mokesčių inspekcija V. Z. sutuoktinei D. Z. (duomenys neskelbtini) išsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), D. Z. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. B. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ketinimų paveldėti palikėjo turtą. Pažymi, jog į aukščiau minėtus raštus atsakymai iš V. Z. įstatyminių įpėdinių Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo (nėra) gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė A. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 1-ame notaro biure buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas paskelbti (duomenys neskelbtini) mirusio V. Z. testamentą, kuris (duomenys neskelbtini) tvirtintas Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro.
Suinteresuoti asmenys: I. B., D. Z., Aldona M. Z., D. Z. ir Valstybinė mokesčių inspekcija buvo informuoti apie testamento paskelbimo vietą ir laiką. Paskelbiant testamentą dalyvavo: A. M. Z., D. Z. ir D. Z.. Mirusysis V. Z. testamentu visą turtą paliko sūnui D. Z..
Nei testamentinis įpėdinis, nei įstatyminiai įpėdiniai prašymo palikimui priimti nepateikė.
(duomenys neskelbtini) buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas išduoti palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimą (duomenys neskelbtini) mirus V. Z.. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. Iškilo klausimas dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies išskyrimo. Mirusiojo sutuoktinė nesikreipė dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį išdavimo.
Pareiškėjai I. B. ir D. Z., suinteresuoti asmenys, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems tinkamai pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų I. B. ir D. Z. pareiškimai tenkintini iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Minėto asmens gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota(duomenys neskelbtini). V. Z. turėjo du vaikus, t.y. pareiškėją I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją D. Z., gim. (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Centrinės hipotekos duomenų testamentų registro išrašo palikėjas V. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuris testamentų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) testamento, V. Z. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieka sūnui Z. D.. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. informavo D. Z., I. B., A. M. Z., D. Z. apie tai, kad (duomenys neskelbtini) 11 val. Šilutės 1-ojo notaro biure bus skelbiamas mirusiojo V. Z. testamentas. (duomenys neskelbtini) testamento paskelbimo protokole užfiksuota, kad paskelbiant testamentą dalyvavo A. – M. Z., D. Z., D. Z..
Pareiškėjos I. B. atstovai (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolių A. S. ir S. S. kontorą prašydami pateikti Lietuvos apeliacinio teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens antstolio A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) minėta antstolių kontora pateikė pareiškėjai I. B. minėtas Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių kopijas.
Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 57 924 Eur (200 000 Lt) į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo V. Z. ir juos nuspręsta grąžinti V. Z. (jo turto paveldėtojams).
Suinteresuotas asmuo D. Z. (duomenys neskelbtini) pareiškimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui perdavė (duomenys neskelbtini) ginklų. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) panaikintas leidimas V. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus. Mirusiojo V. Z. palikimo niekas nėra priėmęs nei kaip faktinį turto valdymą, nei kitokiais įstatyminiais pagrindais, ir niekas jokių turtinių teisių į nurodomą aukščiau turtą (ginklus) nereiškia. (duomenys neskelbtini) ratu Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyris informavo D. Z. apie tai, kad V. Z. priklausę ginklai (duomenys neskelbtini) priduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Minėtas fondas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į D. Z. prašydami pateikti paveldėjimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimų kopijas.
Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti jai terminą palikimui, likusiam po jos tėvo V. Z. mirties, priėmimui pagal įstatymą. Pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui, likusiam po V. Z. mirties, pagal testamentą, priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui V. Z., palikimo likusio po jo mirties niekas nepriėmė.
Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 57 924 Eur (200 000 Lt) į minėto apygardos teismo depozitinę sąskaitą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo V. Z. ir juos nuspręsta grąžinti V. Z. (jo turto paveldėtojams). Remiantis bylos medžiaga darytina išvada, kad pareiškėja I. B. apie tai, jog yra turto po palikėjo V. Z. mirties sužinojo (duomenys neskelbtini), gavusi informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie galimą turto paveldėjimą. Šiuo atveju ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei realizuoti, t.y. iš elektroninio susirašinėjimo laikotarpiu 2020 m. gegužės -2021 m. kovo mėnesiais matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją pateikti papildomos informacijos susijusios su paveldėjimu, (duomenys neskelbtini) sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į antstolių A. S. ir S. S. kontorą dėl informacijos/dokumentų, reikalingų sprendžiant dėl palikimo priėmimo klausimą. Minėtai antstolių kontorai (duomenys neskelbtini) pateikus Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, kuriose konstatuota, kad V. Z. sumokėti pinigai į depozitinę sąskaitą yra jo asmeniniai, pareiškėja realiai sužinojus apie likusį turtą po tėvo V. Z. mirties, ji (duomenys neskelbtini) pareiškimu kreipėsi į teismą dėl terminui palikimui likusiam po tėvo mirties atnaujinimo.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas D. Z. mirus palikėjui V. Z. buvo jauno amžiaus, tik sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų. Nors jis (duomenys neskelbtini) dalyvavo notarei paskelbiant tėvo V. Z. sudarytą (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas teisinių žinių galėjo tinkamai nesuprasti apie savo teisę paveldėti turtą po tėvo mirties. Iš jo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad su minėtu testamentu realiai susipažino (duomenys neskelbtini), radęs jį tarp kitų dokumentų. Po to pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. nedelsiant kreipėsi su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas D. Z. rūpestingai ir sąžiningai naudojasi jam priklausančiomis teisėmis paveldėjimo santykiuose po tėvo mirties.
Teismas daro išvadą, kad abu pareiškėjai nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jie laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl I. B. ir D. Z. pareiškimai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintini, nenurodant kokiu konkrečiu būdu palikimas turi būti priimamas (pagal testamentą ar pagal įstatymą). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, palikimo priėmimo būdas neturi esminės reikšmės. Pareiškėjams terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjų I. B. ir D. Z. pareiškimus tenkinti iš dalies.
Atnaujinti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Atnaujinti D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per septynias (7) dienas nuo nutarties priėmimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.