Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L. B.“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniam kreditoriui iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), be kita ko, į atsakovę. Ieškovas 2021 m. birželio 16 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorius ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovui, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovė nėra atlikusi nei vieno tiesioginio mokėjimo ieškovui.

4. Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno. Atsakovei pažeidus sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, bei negrąžinus nuomojamo daikto, ieškovas patiria nuostolius. Delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę, t. y. 271,92 Eur (nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų suma pagal Sutartį) x 0,5 proc. (Sutarties bendrosiose sąlygose įtvirtintas delspinigių dydis) / 100 x 180 dienų. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. kovo 29 d. ir sudaro 244,80 Eur.

5. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos asmeniškai. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismas konstatuo j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl skolos priteisimo

6. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „B“ ir atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024827, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – T. S., 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė sutartimi įsipareigojo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti visus iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Per 12 mėnesių laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti 359,88 Eur nuomos mokesčio (29,99 Eur (nuomos mėnesinis mokestis) x 12 (mokėjimų skaičius)). Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, pervedė 87,96 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė liko skolinga 271,92 Eur (359,88 Eur – 87,96 Eur), nuo 2020 m. gruodžio 10 d. (sutarties sudarymo dienos) iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. gruodžio 10 d. 2021 m. balandžio 29 d. atsakovei buvo siųsta pretenzija, kurioje nurodyta skolos suma. 2021 m. gegužės 8 d. sutartis su atsakove buvo vienašališkai nutraukta. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teises, be kita ko, į atsakovės skolą. Ieškovas 2021 m. birželio 16 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorius ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovui, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovė neatliko mokėjimų ieškovui.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

8. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 271,92 Eur dydžio skolą ieškovui, nuo 2020 m. gruodžio 10 d. (sutarties sudarymo dienos) iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. gruodžio 10 d. yra tenkintinas.

Dėl delspinigių

9. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 244,80 Eur delspinigių už 180 d., nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. kovo 29 d., taikant 0,5 proc. delspinigių normą.

10. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos (CK 6. 72 straipsnis).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl netesybų priteisimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Šį klausimą teismas turi išspręsti tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-81-790/2021).

12. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

13. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje (reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą) nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-266-330/2021).

14. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

15. Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,50 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėto numos mokesčio sumos.

16. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos matyti, kad nustatytos netesybos neprotingai didelės. Pavyzdžiui Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažintini neproporcingais ir per dideliais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-212-516/2021).

17. Šiuo atveju išnuomoto daikto kaina Sutarties sudarymo momentu buvo 259 Eur, ieškovui iš atsakovės priteista 271,92 Eur skolos, kas labai tikėtina su amortizacija padengia mobilaus telefono S.G. likutinę vertę ir iki Sutarties termino pabaigos paskaičiuotą nuomos mokestį. Ieškovo tinklapyje nurodyta, kad jis verčiasi skolų išieškojimu, skolų pirkimu Lietuvoje bei užsienyje, įmokų administravimu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad verčiasi naudotų ar naujų daiktų nuoma ar pardavimu, todėl nėra aišku kokius (išskyrus minimalius) nuostolius ieškovas turi omenyje dėl prievolės nevykdymo laiku. Be to, didesnius nei minimalius nuostolius ieškovas privalo įrodyti, o šiuo atveju ieškovas nepateikė tokių įrodymų. Ieškovas nurodė, kad „patiria nuostolius“ tačiau apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei ieškovas pranešė 2021 m. birželio 16 d., byla teisme iškelta 2022 m. kovo 30 d. Byla nėra sudėtinga, tačiau ieškovas nurodantis, kad patiria nuostolius, į teismą po reikalavimo teisės įgijimo, kreipėsi tik po 9 mėn. laikotarpio.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką konstatuotina, kad ieškovo prašomi priteisti 244,80 Eur delspinigiai (netesybos) yra baudinio pobūdžio, neprotingo dydžio, neatitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, užtikrinantys ne minimalių ieškovo nuostolių atlyginimą, o yra baudinio pobūdžio sankcija.

19. Atsižvelgiant į tai, protingo dydžio delspinigių norma, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra 0,05 proc. dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteistina 25,20 Eur delspinigių už 180 d. laikotarpį, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. kovo 29 d., taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą (271,92 Eur x 0,05 proc. x 180 d.)

Dėl procesinių palūkanų

20. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 297,12 Eur (271,92 Eur + 25,20 Eur) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 18 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, kt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (58 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 58 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų – 150,80 Eur (260 Eur x 58 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

22. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 8,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (58 proc.), valstybei iš atsakovės priteistina 58 proc. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų – 5,20 Eur (8,96 Eur x 58 proc.), o iš ieškovo nepriteistinos, nes ieškovui tenkanti dalis (3,76 Eur (8,96 x 42 proc.)) neviršija 5 Eur sumos, nepriteistinos vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 271,92 Eur skolos, nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d.; 25,20 Eur delspinigių, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. kovo 29 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą (297,12 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. T. į valstybės biudžetą 5,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.