Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Transjonas“ (buvęs pavadinimas mažoji bendrija „Transjonas“) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų „Seesam Insurance AS“ veikianti per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą ir uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Edrauda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš bendraatsakovių J. K. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transjonas“ (buvęs pavadinimas mažoji bendrija „Transjonas“) 2917,67 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos mieste, dėl atsakovo J. K., vairavusio mažajai bendrijai (toliau – MB) „Transjonas“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes B. A. 816 L“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „Mercedes B. A. 816 L“ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu pagal tarp šalių sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12 1.1 punktą bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nukentėjusiojo prašymu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino nukentėjusiam, išmokėdamas 2917,67 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialui išmokėtą 2917,67 Eur draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti išmokėtos sumos už žalos padarymą iš atsakingo asmens. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 21 d. ir pakartotinai 2017 m. lapkričio 6 d. išsiuntė atsakovams pretenzijas dėl nuostolių sumokėjimo, tačiau atsakovai nuostolių neatlygino ir liko skolingi ieškovui 2917,67 Eur.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Atsakovo UAB „Transjonas“ ir trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai, gauti jų prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Teismas protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti ieškovo, atsakovo UAB „Transjonas“ ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo J. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdoje dėl atsakovo J. K., vairavusio atsakovei MB „Transjonas“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes B. A. 816 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5) kaltės įvyko eismo įvykis (b. l. 4, 6-7), kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-37). Ieškovas nukentėjusiam asmeniui 2017 m. liepos 11 d. išmokėjo 2917,67 Eur draudimo išmoką (b. l. 38) pagal pateiktas sąmatas 17-0070 (b. l. 30-36). Byloje esančios pretenzijos patvirtina, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 21 d. ir pakartotinai 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į atsakovus dėl žalos atlyginimo (b. l. 40-43). 2016 m. rugsėjo 19 d. vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad atsakovas J. K. eismo įvykio metu buvo MB steigėjas ir vadovas (b. l. 56-59,106-107). 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „Transjonas“ ir J. K. sudarė darbo sutartį, kuria J. K. (UAB savininkas) nuo 2017 m. lapkričio 10 d. priimamas dirbti bendrovės direktoriumi. UAB „Transjonas“ įregistruota 2017 m. spalio 17 d. (b. l. 60-61, 87-88, 108-109). Byloje esantis J. K. paaiškinimas (b. l. 63), mokėjimo sąskaitos (b. l. 64-65) patvirtina, kad atsakovas J. K., atstovaudamas MB „Transjonas“, kreipėsi per interneto tinklapį į UADBB „Edrauda“ dėl transporto priemonės „Mercedes B. A. 816 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties sudarymo. 2017 m. gegužės 23 d. jam elektroniniu paštu buvo atsiųsta mokėjimo sąskaita D-2017-293837 dėl 32,00 Eur apmokėjimo už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) draudimo polisą (draudėjas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas). Tai, kad atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2017 m. gegužės 23 d. 10:13:10 val. patvirtina byloje esantis pavedimo Nr. 5 patvirtinimas (b. l. 63-66). Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. 11:42 val. atsakovas J. K. elektroniniu paštu (jduomenys neskelbtini) iš UADBB „Edrauda” gavo pranešimą, kad draudimo bendrovė negali drausti prašomos transporto priemonės dėl jiems nežinomų priežasčių, ir draudimo bendrovė atsisako drausti automobilį (b. l. 68).

Dėl atsakovo J. K. atsakomybės ir žalos atlyginimo.

Pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ).

Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (to paties straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos m. dėl atsakovo J. K., vairavusio atsakovei MB „Transjonas“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes B. A. 816 L“, kaltės įvyko eismo įvykis. Taip pat nėra ginčo ir dėl paskaičiuoto žalos dydžio. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykio metu buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę ir dėl pareigos atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje registruota ir eismo įvykio metu MB „Transjonas“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Mercedes B. A. 816 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginęs ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Draudikų biuras) (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Draudikų biuras – teigia, kad, TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytu pagrindu išmokėjęs išmoką, pagal 23 straipsnio 1 dalį jis įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų solidariai atsakingas už žalos padarymą asmuo ir automobilio savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Ieškovas mano, kad transporto priemonės savininkas UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) turėtų atlyginti žalą solidariai su ją padariusiu asmeniu J. K..

Atsakovas J. K. savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad jis kaip UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) darbuotojas yra nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu, nes jis, vairuodamas transporto priemonę, atliko darbines pareigas, transporto priemonė buvo registruota MB „Transjonas“ vardu, todėl jo procesinė padėtis byloje turėtų būti – trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o ne atsakovas. Be to, jis, būdamas vienintelis UAB „Transjonas“ akcininkas nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindžia ir tuo, kad jis eismo įvykio dieną, ryte internetu per tarpininkę UADBB „Edrauda“ sudarė draudimo sutartį, sumokėjo draudimo įmoką, bendrovė patvirtino, kad įmoką gavo, todėl jis manė, jog yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę.

Teismas su tokiais atsakovo J. K. teiginiais sutinka tik iš dalies. Teismas sutinka, kad jis kaip UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) darbuotojas yra nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu. Eismo įvykio metu transporto priemonė „Mercedes B. A. 816 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota MB „Transjonas“ vardu. Byloje pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai, t. y. MB „Transjonas“ steigimo aktas ir nuostatai bei tarp UAB „Transjonas“ ir atsakovo J. K. sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad J. K. ir atsakovą UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) 2017 m. gegužės 23 d. eismo įvykio metu siejo darbiniai santykiai, J. K. dirbo bendrijoje ir vykdė savo darbines pareigas.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą sąvoką transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Tai, kad darbdavys turi atgręžtinę reikalavimo teisę į darbuotoją, nesudaro pagrindo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiesiogiai reikalauti išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Kauno stiklas“, bylos Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006).

Pirmiau nurodytose nutartyse, inter alia, buvo sprendžiama dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios draudiko, kuris draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisę, tačiau ir sprendžiant dėl draudikų biuro sumokėtų išmokų grąžinimo pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į minėtą praktiką, spręstina, kad, esant darbo santykiams ar jiems prilyginamiems teisiniams santykiams, transporto priemonės valdytoju (už žalos padarymą atsakingu asmeniu) laikytinas darbdavys. Tokiu atveju transporto priemonės valdytojas (atsakingas už žalos padarymą asmuo) ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, sutampa – juo pripažintinas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-55-378/2016).

Dėl to nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovą J. K. ir UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) siejo teisiniai darbiniai santykiai, darbdavė nebuvo apdraudusi automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikų biuras sumokėtas dėl tokiu automobiliu padarytos žalos atlyginimo išmokas turi teisę reikalauti tik iš darbdavės, kuri pripažintina tiek asmeniu, atsakingu už žalos padarymą, tiek asmeniu, pažeidusiu pareigą sudaryti draudimo sutartį.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad darbdavys solidariai atsako su darbuotoju tik tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. ir kt. v. UAB „Evera“, bylos Nr. 3K-3-79/2008). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

Tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad eismo įvykio metu transporto priemonė „Mercedes B. A. 816 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojo civiline atsakomybe.

CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrąją draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje (CK 6.996 straipsnio 1 dalyje) paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu. Dėl to, sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties galiojimo, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas priklauso nuo draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo.

Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis.

Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateiktas draudimo liudijimas (polisas), patvirtinantis transporto priemonės „Mercedes B. A. 816 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę. Byloje nustatyta, kad nors atsakovas per tarpininką ir atliko įmoką už transporto priemonės draudimą, tačiau draudimo sutarties (poliso), eismo įvykio dieną, tai yra 2017 m. gegužės 23 d. negavo. Atsakovui J. K. kitą dieną buvo pranešta, kad draudimo sutartis su juo nebus sudaryta nes dėl nežinomų priežasčių draudikas atsisako drausti transporto priemonę, o įmokėta įmoka bus grąžinta. Šį faktą patvirtino ir byloje atsakovu patrauktas J. K.. Jis patvirtino tą aplinkybę, kad per tarpininkę UADBB „Edrauda“ susirado draudiką Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pasirinkus šį draudiką jam buvo paskaičiuota draudimo įmoka, jis ją sumokėjo, gavo patvirtinimą, tačiau nesulaukęs draudimo poliso išvyko transporto priemone į viešą eismą, nes manė, jog sutartis po apmokėjimo yra įsigaliojusi.

Trečiasis asmuo UADBB „Edrauda“ savo atsiliepime patvirtino, kad ji yra tik draudimo brokerių įmonė, vykdanti draudimo tarpininkavimo veiklą. Šiuo atveju ieškovas per jų internetinę svetainę pasirinko draudiko Seesam Insurance AS Lietuvos filialo pateiktą pasiūlymą, todėl turėjo galimybę susipažinti su viešai jo internetiniame tinklapyje skelbiamomis taisyklėmis. Seesam Insurance AS valdybos 2017 m. vasario 15 d. patvirtintų Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 12.2 punkte yra numatyta, kad draudėjui sumokėjus visą ar pirmą įmoką vėliau nei numatyta įsigaliojusioje draudimo sutartyje, draudimo apsauga įsigalioja po 48 valandų nuo draudimo įmokos sumokėjimo. Todėl darytina išvada, kad jeigu atsakovas ir būtų sudaręs draudimo sutartį (polisą) su minėta draudimo įmone, draudimo apsauga būtų įsigaliojusi tik po 48 val.

Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas palaikydamas ieškovo pusę, savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad draudimo sutartis tarp jo ir atsakovo nebuvo sudaryta, atsakovui nebuvo išduotas draudimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas (polisas), todėl atsakovas naudodamas transporto priemonę negavus draudimo poliso vertinamas kaip didelis neatsargumas ir nerūpestingumas, o už atsiradusias pasekmes, pats turi prisiimti atsakomybę.

Apibendrinus paminėtą, darytina išvada, kad ieškovas byloje įrodė, o atsakovas UAB „Transjonas“ leistinais įrodymais nepaneigė, kad draudimo sutartis tarp Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir UAB „Transjonas“ (buvęs pavadinimas MB „Transjonas“) nebuvo sudaryta. Be to, atsakovas, nesulaukęs, kol jam bus atsiųsta draudimo sutartis (polisas) pradėjo eksploatuoti transporto priemonę viešajame eisme, tokiu elgesiu nesilaikydamas TPVCAPDĮ reikalavimų, ir todėl turi prisiimti visišką atsakomybę už atsiradusias pasekmes.

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kurį neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovas neturi tiesioginio reikalavimo teisės J. K. atžvilgiu, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini tik UAB „Transjonas“ atžvilgiu, ir iš atsakovės UAB „Transjonas“ ieškovui priteistina 2917,67 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.

Atsakovo UAB „Transjonas“ atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad šiam ginčui spręsti reiktų vadovautis Vartotojų teisių gynimo įstatymu, nes vienas iš bendraatsakovių yra fizinis asmuo, kuris sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įvertinus tai, kad transporto priemonė „Mercedes B. A. 816 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo įregistruota MB „Transjonas“ vardu, kad atsakovas J. K. transporto priemonę vairavo atlikdamas UAB „Transjonas“ darbines pareigas, laikytina nepagrįsta.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovo J. K. atžvilgiu, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos tik iš atsakovo UAB „Transjonas“ (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (tik atsakovo UAB „Transjonas“ atžvilgiu), todėl tik iš atsakovo UAB „Transjonas“ priteistinos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 88 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 10,64 Eur (dešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transjonas“, įmonės kodas 304400870, 2917,67 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų 67 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. balandžio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transjonas“, įmonės kodas 304400870, 10,64 Eur (dešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ieškinį dalyje dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo J. K. atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.