Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Baldeta“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Darius Bliznikas 2025 m. vasario 14 d. Patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą skundą Nr. S-25-35-6936 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolis nurodė, kad nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, teismo įsakymo Nr. eL2-18805-892/2024 pagrindu 2025 m. sausio 5 d. užvedė vykdomąja bylą Nr. 0035/25/00059. Pažymi, kad įvykdė įstatyme nustatytą pareigą, t. y. siuntė procesinius dokumentus skolininkės oficialiu buveinės registracijos adresu, o korespondencijai nepasiekus adresato įteikė raginimą įvykdyti sprendimą viešo paskelbimo būdu. Neįvykdžius 2025 m. sausio 13 d. raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, antstolis ėmėsi CPK 624 straipsnyje nurodytų priverstinio vykdymo priemonių, t. y. pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą, bei 2025 m. sausio 24 d. priėmė skundžiamus patvarkymus. Atsižvelgiant į išieškotojos pranešimą apie skolininkės atliktą įmoką, antstolis 2025 m. sausio 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-35-3281 atšaukė ir priėmė 2025 m. sausio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (pakeitimas) Nr. S-25-35-3791. LR nekilnojamojo turto registro, LR kelių transporto priemonių registro bei kitų registrų duomenimis, skolininkė jokio turto neturi. Skolininkės banko sąskaitos areštuotos, nurašytų lėšų iki šios dienos nėra. Pastebi, kad antstolis savo iniciatyva turi imtis visu teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CPK 645 straipsniu, antstolis priėmė 2025 m. sausio 24 d. patvarkymą dėl informacijos suteikimo apie turimą turtą Nr. S-25-35-3281, kuriame nurodė antstoliui raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito ištaigose, kasos knygą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. kovo 13 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2025 m. vasario 17 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Juris LT“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

8. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Iš į bylą pateiktų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo skolininkės MB „Baldeta“ atžvilgiu vykdomąją bylą Nr. 0035/25/00059 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-18805-892/2024 dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Juris LT“ naudai.

10. Antstolis vertino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl 2025 m. sausio 5 d. patvarkymu Nr. S-25-35-631 priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą jam vykdyti dokumentą, bei 2025 m. sausio 5 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-25-35-638 ir 2025 m. sausio 13 d. raginimu Nr. S-25-35-1680 paragino pareiškėją per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą.

11. Pareiškėjos vertinimu, antstolis nedėjo pastangų tinkamai informuoti skolininkę apie pradėtą išieškojimo vykdymą, nebuvo gautas raginimas įvykdyti sprendimą, dėl ko skolininkė prarado galimybę ginti savo interesus, pasinaudoti raginime įtvirtintomis skolininkės teisėmis.

12. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.

13. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

14. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal CPK 604 straipsnį, CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus. CPK 605 straipsnis įtvirtina nuostatas dėl antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdų. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

16. CPK 657 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, t. y. nustatyta speciali raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimo tvarka, jis negali būti įteiktas CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal bendrąją taisyklę juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis), juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, jis slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Raginimo paskelbimo diena laikoma jo įteikimo diena (CPK 660 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis procesinius dokumentus (raginimą įvykdyti sprendimą kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu) siuntė oficialiu skolininkės buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu Juridinių asmenų registre, ir neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 657 straipsnio 1 dalies normos ir raginimą siųsti, kaip nurodo pareiškėja, oficialiu pareiškėjos el. paštu, arba susisiekti VĮ Registrų centras nurodytu kontaktiniu tel. numeriu. Pašto siunta pareiškėjai neįteikta neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Pareiškėja nenurodo svarbių priežasčių, sutrukdžiusių priimti pašto siuntą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog antstolis procesinius dokumentus pareiškėjai siuntė netinkamai. Pažymėtina, kad už teisingų duomenų pateikimą/atnaujinimą Juridinių asmenų registrui yra atsakinga pati skolininkė (jos vadovė). Dėl to spręstina, kad viešai deklaravusi savo buveinės adresą pareiškėja turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Taigi, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas skolininkei buvo siunčiamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, o to nepavykus padaryti, antstolis, neturėdamas kitų duomenų apie skolininkės buvimo vietą, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 660 straipsniu, 2025 m. sausio 13 d. priimtą raginimą Nr. S-25-35-1680 paskelbė viešai.

18. Teismas papildomai pažymi, jog pareigos, nepavykus įteikti dokumentų CPK 657 straipsnyje nustatytu būdu, ieškoti skolininko duomenų kitose valstybės institucijose, viešojoje erdvėje prieinamomis ryšio priemonėmis, telefonu, elektroniniu paštu nei procesiniai įstatymai, nei Sprendimų vykdymo instrukcija antstoliui nenumato, o viešas paskelbimas laikomas tinkamu skolininko informavimu apie raginimą įvykdyti sprendimą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1038-864/2024). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėja tinkamai informuota apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Dėl to, neįvykdžius 2025 m. sausio 13 d. raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, antstolis pagrįstai ėmėsi CPK 624 straipsnyje nurodytu priverstinio vykdymo priemonių, t. y. pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą. Pradėjus priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolis priėmė procesinius dokumentus: 2025 m. sausio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-35-3239 ir skundžiamus 2025 m. sausio 24 d. patvarkymą dėl informacijos suteikimo Nr. S-25-35-3281 bei 2025 m. sausio 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-35-3283, kurie, vadovaujantis CPK 605 straipsnio 2 dalimi, buvo išsiųsti MB „Baldeta“, Juridiniu asmenų registro išraše, nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes; teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju CPK nėra numatyta, kad raginimą įvykdyti sprendimą galima būtų siųsti el. paštu, todėl antstolis, siekdama informuoti skolininkę (pareiškėją) apie raginimą įvykdyti sprendimą ir išsiųsdamas procesinius dokumentus skolininkės registruotu buveinės adresu, o nepavykus jų įteikti, paskelbė viešai, civilinio proceso normų nepažeidė. Neįvykdžius 2025 m. sausio 13 d. raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, antstolis pagrįstai ėmėsi CPK 624 straipsnyje nurodytų priverstinio vykdymo priemonių, t. y. pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą, bei 2025 m. sausio 24 d. priėmė skundžiamus patvarkymus, todėl pagrindo naikinti šiuos patvarkymus nėra. Juolab, kad 2025 m. sausio 24 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-35-3283, kurį skolininkė prašo panaikinti yra atšauktas (negaliojantis) ir pakeistas į 2025 m. sausio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (pakeitimas) Nr. S-25-35-3791.

20. Taip pat pažymėtina, kad pagrindo atnaujinti terminą raginimo įvykdymui nėra ir dėl to, kad LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-3076-1141/2025) buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eL2-18805-892/2024, priimti skolininkės prieštaravimai, bei panaikinta 2024 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymo, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, įsiteisėjimo žyma. Taigi, teismo įsakymas prarado vykdomojo dokumento galią.

21. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Darius Bliznikas laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pagrįstai ir teisėtai priverstinius vykdymo veiksmus atliko 2025 m. sausio 24 d. priėmęs nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-35-3283, 2025 m. sausio 24 d. patvarkymą dėl informacijos suteikimo apie turimą turtą Nr. S-25-35-3281, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos mažosios bendrijos „Baldeta“ skundo dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.