- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-714-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00117-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Skolininkas
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iš skolininkės priteisti 38 479,75 Eur skolos, 295,19 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų: 240 Eur žyminio mokesčio, 329,73 Eur už teisines paslaugas.
2. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turtą ir turtines teises neperžengiant ieškinio sumos ribų. Nurodė, kad prašoma priteisti suma, įvertinus, kad skolininkas yra fizinis asmuo, yra laikytina didele, o tai savaime suponuoja riziką, kad teismo įsakymas gali likti neįvykdytas. Nesąžiningą skolininkės elgesį patvirtina teismui pateikiama susirašinėjimo medžiaga, joje skolininkė kreditorei ne kartą žadėjo atsiskaityti, pasiimti banko paskolą, tačiau iki šiol to nepadarė ir neketina to daryti ateityje. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja grėsmė, jog, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo įsakymo realus įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turto arešto reikalavimo sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2020 m. kovo 17 d. nutartimi prašymą patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo R. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar neužtenkant, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, neviršijant bendros arešto sumos – 39 344,67 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore civilinėje byloje Nr. eL2-1351-761/2020.
4. 2020 m. kovo 25 d. skolininkė pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad jokių civilinių teisinių santykių su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, sutarčių su minėtu juridiniu asmeniu nėra sudariusi. Taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime minimus statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), vykdė ne UAB (duomenys neskelbtini) o UAB (duomenys neskelbtini) su kuria buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad R. B. su UAB (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi statybos rangos sutarties, patvirtina ir tai, kad minėta sutartis kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nėra pateikta teismui.
Šalies argumentai
5. Skolininkė R. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, juo prašė Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi statybos rangos sutarties, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas yra nepagrįstas. Kartu su prieštaravimais R. B. teismui pateikė 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. B.. Teigė, kad statybos rangos teisiniai santykiai buvo susiklostę su UAB (duomenys neskelbtini) bet ne su UAB (duomenys neskelbtini) Skolininkė nurodė, kad jos šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, jie patiria didžiulius neigiamus išgyvenimus bei finansinius sunkumus. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji netenka galimybės kreiptis į banką dėl vartojamojo kredito suteikimo bei tęsti pradėto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų. Prašė panaikinti 2020 m. kovo 17 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1351-761/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones po jos priėmimo pasikeitusiomis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi prašymą tenkino. Minėta nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, jog turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytas, o ieškinys – atmestas. Taip pat nurodė, jog nagrinėjimo atveju pažeidžiamas proporcingumo principas daugiau, nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
8. Teismas pabrėžė, jog iš naujo vertinant preliminarų pareiškimo pagrįstumą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikšminga tai, kad kreditorė nėra pateikusi ginčijamos Statybos rangos sutarties, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo preliminarų pareiškimo pagrįstumą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinti tokiu būdu, kuris būtų pakankamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pradinio pareiškimo faktinį pagrindą, spręstina, jog kreditorė neįrodė esant realų ir pagrįstą pagrindą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir skolininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Nusprendė, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl 2020 m. kovo 17 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 149 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių objektyvių priežasčių klausimą dėl kreditoriaus pareiškimo prima facie pagrįstumo vertinti kitaip nei tai buvo padaryta priimant 2020 m. kovo 17 d. nutartį. Teismas, pasisakydamas dėl bylos esmės, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą.
10.2. Skolininkei teko pareiga įrodyti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus kreditoriui palankų teismo sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės. Tik byloje esant įrodymams ar duomenims, paneigiantiems grėsmę kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, bet tokių duomenų ir įrodymų byloje nebuvo ir nėra pateikta. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad teismo įsakymu iš jos priteista suma skolininkei nėra didelė. Skundžiamoje nutartyje nėra paneigta teismo, priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padaryta išvada, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių galbūt kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
10.3. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra įrodytas ir kreditoriaus reikalavimų skolininkei (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) prima facie pagrįstumas. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
10.4. Teismas, nesivadovaudamas suformuota teismo praktika, pažeisdamas įrodymų vertinimo reikalavimus, padarė klaidingą išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Byloje nėra įrodymų, kurie teismui būtų galėję sudaryti pagrindą padaryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, riboja skolininkės teises daugiau, nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė R. B. prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismui pateikta 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartis neginčytinai patvirtina, kad skolininkė nurodė esmines pasikeitusias aplinkybes, kurios nebuvo teismui žinomos.
11.2. Teismas, įvertinęs ne tik kreditorės pareiškimą, bet ir išdėstytą skolininkės poziciją, kuri teismui nebuvo žinoma priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarė, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikomumas nėra būtinas, kadangi nėra įrodytas realus ir pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas.
11.3. Prašant panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodytas išsamus turimo turto sąrašas, kuris patvirtina, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandoris net nebūtų įmanomas, kadangi gyvenamasis namas dėl neatliktų rekonstrukcijos darbų šią dieną nėra tinkamas gyventi. Be to, esant trims nepilnamečiams vaikams, vienintelio turimo būsto pardavimas galėtų būti atliekamas tik gavus teismo leidimą. Kreditorės motyvas, kad ieškiniu keliamas didelio dydžio piniginis reikalavimas, negali būti laikomas esminiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek skolininkė, tiek jos sutuoktinis yra dirbantys ir reguliarias pajamas gaunantys asmenys, turintys tris nepilnamečius vaikus, neturintys kitų kreditinių įsipareigojimų, dėl jų nėra inicijuotų civilinių bylų, susijusių su netinkamu prievolių vykdymų ar vengimu jas vykdyti. Kreditorė tvirtindama, jog išlieka reali grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turėtų nurodyti konkrečius argumentus ir pateikti įrodymus, kuriais būtų patvirtinama reikalavimo teisė R. B. atžvilgiu, ir tuomet įrodyti, kad skolininkė gali imtis tokio pobūdžio veiksmų, kaip turto iššvaistymas ar jo perleidimas.
11.4. Kreditorė, tvirtindama, jog yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, šią aplinkybę turi įrodyti. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta negali būti perkeliama skolininkei.
11.5. Kreditorė nenurodė jokių duomenų apie skolininkės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pasunkinti savo turtinę padėtį siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vien deklaratyvūs teiginiai apie tariamą skolininkės nesąžiningumą, vengimą atsiskaityti už atliktus rekonstrukcijos darbus su UAB (duomenys neskelbtini) nepaisant to, kad minėta įmonė jokių rekonstrukcijos darbų neatliko, negali būti laikoma tinkamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11.6. R. B. su UAB (duomenys neskelbtini) nėra pasirašiusi sutarties. UAB (duomenys neskelbtini) nėra pareiškusi pretenzijų R. B. dėl tariamai netinkamo atsiskaitymo. Kreditorei negalint pateikti UAB (duomenys neskelbtini) ir R. B. pasirašytos statybos rangos sutarties bei reikalaujant sumokėti už rekonstrukcijos darbus, kuriuos atliko ir sąskaitą pateikė UAB (duomenys neskelbtini) teigtina, kad ieškinio (reikalavimo) dydis yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria tenkintas skolininkės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
16. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė R. B. pateikė 2020 m. balandžio 14 d. „Swedbank“, AB, rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo suteikti kreditą“ kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkės teikiamas „Swedbank“, AB, raštas jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje (pateiktas su R. B. atsiliepimu į ieškinį), todėl remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu šis įrodymas, kaip teikiamas pakartotinai, nepriimamas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019).
18. Byloje nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi. Jas taikydamas pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų sąlygų – tiek ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tiek grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą. Atsakovė šios nutarties neskundė. 2020 m. kovo 25 d. skolininkė R. B. pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. kovo 17 d. priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-1351-761/2020, kuriuose, be kita ko, prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtuose prieštaravimuose nurodė, kad R. B. su UAB (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi statybos rangos sutarties ir jokių civilinių teisinių santykių su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime minimus statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), vykdė ne UAB (duomenys neskelbtini) o UAB (duomenys neskelbtini) su kuria buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 31 d. R. B. teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė, kad prieštaravimuose nurodyti motyvai bei kartu su prieštaravimais pateikti įrodymai sudaro pagrindą peržiūrėti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
20. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kito asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-370/2019).
21. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018; 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020 ir kt.). Taigi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog iš naujo vertinant preliminarų pareiškimo pagrįstumą dėl taikymo laikinųjų apsaugos priemonių, reikšminga tai, kad kreditorė nėra pateikusi ginčijamos Statybos rangos sutarties, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo preliminarų pareiškimo pagrįstumą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinti tokiu būdu, kuris būtų pakankamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pažeidžiamas proporcingumo principas daugiau, nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
23. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra įrodytas kreditorės reikalavimų skolininkei (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) prima facie pagrįstumas. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Byloje nėra įrodymų, kurie teismui būtų galėję sudaryti pagrindą padaryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, riboja skolininkės teises daugiau, nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui gali būti ne tik faktinių aplinkybių, lėmusių jų taikymą, pasikeitimas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ir įrodžius jų neatitiktį proporcingumo ar ekonomiškumo principams, šalių interesų derinimo taisyklės pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020). Kartu pažymėtina ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės atitikties ekonomiškumo ar proporcingumo principų reikalavimams vertinimas nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis) nereiškia teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo revizavimo, o yra tik įvertinimas (nustatymas), ar egzistuoja viena iš teismų praktikoje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sąlygų (pagrindų).
25. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės R. B. 38 479,00 Eur skolą, 295,19 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. kovo 25 d. skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų, kuriuos teismas 2020 m. kovo 25 d. rezoliucija priėmė ir pasiūlė kreditorei pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus. 2020 m. balandžio 9 d. teisme gautas kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei R. B., trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas nutarė priimti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo, panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. kovo 17 d. teismo įsakymą. 2020 m. gegužės 4 d. R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. R. B. nuosekliai tvirtina, kad su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi statybos rangos sutarties. 2019 m. birželio 17 d. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta su visai kitu juridiniu asmeniu, t. y. su UAB (duomenys neskelbtini) būtent UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir atliko dalį statybos darbų, kiti statybos darbai, kuriuos buvo numatyta atlikti pagal minėtą sutartį, ir šią dieną nėra atlikti.
26. Iš bylos duomenų matyti, jog kartu su ieškiniu ieškovė pateikė nepasirašytą Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad šios sutarties originalas yra pateiktas bankui AB „Swedbank“, nes atsakovė siekė gauti paskolą iš minėto banko. Iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktame 2020 m. balandžio 14 d. „Swedbank“, AB, R. B. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo suteikti kreditą“ nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 30 d. pateikta Swedbank“, AB, bankui (toliau –bankas) paraiška pirmojo nuosavojo būsto įsigijimui adresu (duomenys neskelbtini). Bankas atliko mokumo bei kredito rizikos vertinimą pagal paraiškoje nurodytą bei kitą bankui pateiktą bei prieinamą informaciją ir nustatė, jog pateikta informacija ir dokumentai nėra išsamūs. 2020 m. vasario 6 d. bankas paprašė pateikti papildomus dokumentus, t. y. galiojančią rangos sutartį ir sąmatą prie rangos sutarties su abiejų šalių parašais; atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame įvardyta, kurie darbai atlikti ir už juos neatsiskaityta, taip pat įvardyta, kurie darbai atlikti ir už kuriuos jau atsiskaityta nurodant atsiskaitymo būdą su abiejų šalių parašais; taip pat sąskaitą faktūrą likusiai neatsiskaitytai atliktų darbų sumai, kuriai pritaria abi šalys. Iki 2020 m. balandžio 14 d. bankui šie duomenys nepateikti, todėl prašymas suteikti kreditą liko neapsvarstytas.
27. Anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei pateikus naujus duomenis apie faktines aplinkybes bei įrodžius, kad 2020 m. kovo 17 d. teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
28. Pažymėtina, jog pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.