- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-388-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07887-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Jevgenija Savčenkas
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, V. L. bei jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Laiduotoja paskirta L. G., nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. L. taip pat paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. V. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. baudžiamąją bylą išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teisme, nustatyta, kad, jis, 2020 m. vasario 23 d. apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu V. L. prašo: 1) panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą sumažinant iki 1 metų; 2) skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nustatant minimalų jos dydį, t. y. 5 MGL (past. – 250 Eur), išdėstant jos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui; 3) likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3. Pasak V. L., pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad jam ypač reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat ir į jo sunkią finansinę padėtį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė per didelę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai motyvavo ir nepilnai atsižvelgė į skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių tikslingumą nagrinėjamu atveju, dėl ko liko neatskleista bei neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, kiekvienu atveju svarsto teismas, individualiai įvertindamas asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas ne iš savanaudiškų paskatų. V. L. nurodo, kad jis iki nagrinėjamo įvykio dirbo, buvo neteistas (past. – teistumas išnykęs), per paskutinius vienerius metus nebaustas administracine tvarka, padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo atskleisti nusikaltimą, o žala nepadaryta. Jis turi įgimtą negalią, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl ko sunku vaikščioti ilgesnį atstumą. Jo atlyginimas yra minimalus ((duomenys neskelbtini) Eur). Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai. Manytina, kad jo draugai, kolegos ir pažįstami, matydami V. L. patiriamus kasdienius suvaržymus, suvoks, jog už teisės pažeidimus yra griežtai baudžiama, o per paskirtos bausmės vykdymą netenkama daug laisvių, dėl ko, prieš vairuodami, pastarieji stengsis ypatingai atsakingai įvertinti savo galėjimą vairuoti automobilį ir nedarys teisės pažeidimų. Dėl apribotos teisės vairuoti jau dabar patiria didelius suvaržymus, t. y. negali dažnai pavežioti būsimos žmonos dukros N.. Neturėjimas ilgam laikui teisės vairuoti transporto priemones sąlygos jo negalėjimą pasirūpinti artimaisiais, kurie nėra susiję su nusikaltimo padarymu. Dabartinė situacija jį varo į neviltį, emocinę depresiją, bejėgiškumą, jis prarado pasitikėjimą savimi ir teisingumu. Su ribotu mobilumu negalės tinkamai pasirūpinti savimi, tinkamai atlikti jam pavestų darbo funkcijų.
5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. L. darbdavys UAB „A“ jį apibūdina kaip veiklų, pareigingą, sąžiningą žmogų, visur rodantį sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį, o iškilusias problemas jis stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. Darbdavys taip pat nurodo, kad V. L. išskirtinio atsakingumo, gebėjimo nuoširdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis. Drausminių nuobaudų ir žalingų įpročių neturėjo, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Jis darbdaviui neslėpė, o atvirai papasakojo apie savo pavojingą poelgį – vairavimą esant neblaiviam. Su darbdaviu daug kalbėjo apie neblaivių asmenų, vairuojančių transporto priemones, keliamą pavojų sau ir aplinkiniams. Darbdavys įsitikinęs, kad šis teisės pažeidimas yra atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Jeigu jis neturės teisės vairuoti transporto priemones, bus atleistas iš darbo, nes darbinėms funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Darbdavys prašo, kad būtų baudžiama kuo švelniau.
6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad jo mamos sveikata prasta. Jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, mama turi (duomenys neskelbtini) ligų, taip pat (duomenys neskelbtini). Mama jaučia didelius skausmus, pykinimą, silpnumą. Dėl turimų ligų ji sunkiai juda, jai sunku tvarkytis buityje, todėl yra priklausoma nuo V. L.. Jis mamai nuperka maisto, vaistų, veža pas gydytojus, išveža į gamtą pasivaikščioti.
7. Pasak V. L., jis važiavo lėtai, tamsiu paros metu, kai nebuvo eismo (nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų), su tvarkinga transporto priemone, turėdamas draudimą ir teisę vairuoti transporto priemones, važiavo įsijungęs šviesas ir prisisegęs saugos diržą. Jo vairavimas nebuvo pavojingesnis nei blaivių vairuotojų ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas policijos pareigūnų dėmesys patikrinimui. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nėra įrašytas (duomenys neskelbtini). Puikiai suvokia savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi bei gailėsis visą likusį gyvenimą. Nors nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, jis nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių. Nemenkina padaryto nusikaltimo, tačiau prašo atkreipti dėmesį, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nagrinėjamu atveju manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laiko tarpui, t. y. vieneriems metams. Tokia ar panaši teismų pozicija matoma ir iš aktualios teismų praktikos – Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-851/2018 asmeniui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, kai asmeniui buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas; Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-626/2018 asmeniui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, kai asmeniui buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas, ir kt. Taip pat teigiama, kad V. L. skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pilnai galima ir nustatant minimalų dydį (5 MGL), išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, nes jo finansinė padėtis šiuo metu yra ypatingai sunki.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu V. L. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. L. apeliacinis skundas atmestinas
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo metu teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti.
12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.
13. V. L. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nustatytos kaltės, taip pat jo atžvilgiu taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto pagrįstumo, užstato dydžio ir nustatyto laidavimo termino. Pasak asmens, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, tinkamai neatsižvelgė į baudžiamojo poveikio priemonių tikslingumą nagrinėjamu atveju bei neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko jam paskyrė neproporcingo dydžio baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį patikrins baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu dalyje dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir jų dydžių teisėtumo bei pagrįstumo.
14. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su V. L. apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, įvertinusi baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą, padaryto nusikaltimo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis bei kitas svarbias aplinkybes, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas V. L. baudžiamojo poveikio priemones (past. – uždraudimą naudotis specialia teise, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) paskyrė pagrįstai, nustatė proporcingus jų dydžius ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones
15. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
16. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) metų iki 5 (penkerių) metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
17. Byloje konstatuota, kad V. L. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų kategorijai, t. y. asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. L. žymiai viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą neblaivumo ribą (past. – 0,79 promilėmis), kurią pasiekus kyla baudžiamoji atsakomybė, o jam nustatytas girtumas yra artimas ne vidutiniam, tačiau sunkiam girtumo laipsniui. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad asmuo vairavo tvarkingą transporto priemonę lėtai, tamsiu paros metu, kai nebuvo eismo (past. – nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų), važiavo įsijungęs šviesas ir prisisegęs saugos diržą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesumažina. Spręstina, kad V. L. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (past. – dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, sulėtėję atliekami veiksmai ir koordinacija), ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių.
18. V. L., nesutikdamas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jam ši teisė yra reikalinga. Pasak asmens, aplinkybės, kad jis padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą (kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo atskleisti nusikaltimą), kuriuo nepadaryta žala, yra dirbantis, tačiau gaunamas atlyginimas – minimalus, jis neteistas (teistumas išnykęs), vienerių metų laikotarpyje nebuvo baustas administracine tvarka, turi įgimtą negalią, o specialiosios teisės atėmimas turės įtakos jo negalėjimui tinkamai pasirūpinti artimais jam asmenimis (sunkiai sergančia mama, būsimos žmonos dukra) ir darbo praradimą, yra svarbios, dėl kurių jam turėtų būti uždraudžiama vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šios aplinkybės ir yra svarbios sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo klausimą, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių turėtų būti skiriamas būtent apeliaciniu skundu prašomas minimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, ir yra nustatomos didžiojoje dalyje baudžiamųjų bylų, kuriose tiriamos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
19. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvuojamąją dalį, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – termino, atsižvelgė į tai, jog V. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis turima specialia teise vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas taip pat vertino nusikalstamos veikos sunkumą, jos padarymo aplinkybes, V. L. nustatytą girtumo laipsnį, atsižvelgė į tai, kad asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, tačiau ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesutrukdė V. L. atvykti į kitą miestą (past. – (duomenys neskelbtini)) su ta pačia transporto priemone, kurią jis naudoja darbui, ir vėliau neblaiviam ją vairuoti. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad asmuo padeda sugyventinei auginti pastarosios mažametę dukrą, prižiūri savo sunkiai sergančią mamą, kuriai reikalinga pagalba, pats turi sveikatos problemų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas svarbias aplinkybes skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos terminą, todėl jos neskirti ar mažinti terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
20. Pažymėtina, kad visos tiek pirmosios instancijos teismo įvertintos, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, egzistavo dar iki V. L. padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra svarbus tiek darbine, tiek asmenine prasmėmis, taip pat turi įtakos ir jo artimiems asmenims (motinai, sugyventinei ir jos mažametei dukrai), tačiau tai V. L. nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes jo atžvilgiu. Asmens nurodoma priežastis, dėl kurios jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (past. – nenorėjo palikti automobilio su jame esančiais vertingais daiktais), tik patvirtina V. L. abejingą požiūrį į valstybėje galiojančias Kelių eismo taisykles, iškelia jo asmeninius interesus (past. – materialinio turto išsaugojimą) aukščiau visuomenės narių siekio jaustis saugiai transporto priemonių eisme, ir jo necharakterizuoja kaip ypatingai atsakingo bei pareigingo piliečio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. L. baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jo atžvilgiu praeityje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei kartą nutraukta baudžiamoji byla BK 93 straipsnio pagrindu (b. l. 32-33). Tai tik patvirtina, kad V. L. yra linkęs pažeidinėti valstybėje galiojančius įstatymus ir švelninti skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio pagrindo.
21. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) suformuoto administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu konstatuota, jog V. L. 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.08 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,29 promilių girtumas. Minėtu nutarimu V. L. buvo paskirta 362 Eur bauda (past. – kurią sumokėjo (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. L. antrą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl galima pagrįstai teigti, jog šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad asmeniui nustatytas girtumas šioje byloje beveik du kartus didesnis, nei pirmu atveju, t. y. savo pobūdžiu šis šiurkštus ir pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sunkėjo. Svarbu ir tai, kad už pirmą kartą padarytą pažeidimą, kai V. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau šis ypatingai neigiamas pasekmes jam turintis draudimas (past. – kaip galima suprasti iš V. L. išreikštos pozicijos), jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nesulaikė nuo analogiškų veiksmų darymo ateityje. Spręstina, kad V. L. nepadarė absoliučiai jokių teigiamų išvadų dėl savo visuomenėje netoleruotino elgesio, todėl galima pagrįstai manyti, jog apeliaciniame skunde nurodomi motyvai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, siekiant sušvelninti kilsiančias neigiamas pasekmes, o ne kritiškas savo veiksmų vertinimas ir nuoširdus gailėjimasis.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam terminui, kai V. L. antrą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ne tik būtų neproporcingas nustatytų aplinkybių kontekste, tačiau kartu pažeistų ir teisingumo principą bei asmeniui galimai suformuotų tam tikrą nebaudžiamumo jausmą. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas vidurkis, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pagrįstą tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą uždrausti vairuoti transporto priemones ir ilgesniam laiko tarpui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. taip pat buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dvylikos mėnesių sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad V. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, yra dirbantis, turi sugyventinę, jam buvo nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsnis, vertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir V. L. asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcingi bei adekvatūs nustatytoms bylos aplinkybėms.
24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo suteikta diskrecijos teise, nekonfiskavo V. L. vairuotos transporto priemonės – automobilio CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ar šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skyrimas nagrinėjamu atveju neužtikrins teisės pažeidimų prevencijos ir asmuo, šioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatirs tokių neigiamų pasekmių, kurios pilna apimtimi užkardins galimybę ateityje daryti teisės pažeidimus ar naujas nusikalstamas veikas.
25. Nors V. L. prašo jam paskirtą 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumažinti iki 5 MGL (250 Eur), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta, jog jo turtinė padėtis iš tiesų būtų sunki, dėl ko V. L. nesugebėtų per dvylikos mėnesių terminą sumokėti jam paskirtos įmokos, bei paskirtas įmokos dydis būtų akivaizdžiai neproporcingas padarytam nusikaltimui, pažeistų teisingumo ir protingumo principus ar suvaržytų asmens teises bei teisėtus interesus labiau, nei tai būtina. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų (past. – jų nepateikė ir V. L.), jog asmuo būtų atleistas iš darbo ir šiuo metu negautų pajamų, turėtų didelių turtinių įsipareigojimų ar išlaikytinių, kuriems būtina finansinė pagalba. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas V. L. paskyrė įmokos dydį, kuris yra daugiau nei dvigubai mažesnis už įstatyme numatytą vidurkį (past. – 65 MGL). Apskaičiavus per mėnesį tenkančios sumokėti įmokos dydį matyti, jog per mėnesį mokant lygiomis dalimis, mokėtina suma – 125 Eur (30 MGL / 12 = 2,5 MGL. 2,5 MGL x 50 Eur = 125 Eur), t. y. ši pinigų suma nėra tokia, kurią sumokėjęs asmuo patirtų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Vien simbolinės, V. L. tenkinančios baudžiamojo poveikio priemonės dydžio paskyrimas, neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonėms keliamų tikslų, nes ji, kaip ir bausmė, turi auklėti asmenį, kad jis ateityje preciziškai laikytųsi įstatymų bei gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Negatyvių padarinių buvimas yra neatsiejama baudžiamojo poveikio priemonės pasekmė, be kurios nebūtų pasiekti jai keliami tikslai, nes priešingu atveju šios taikomos priemonės būtų beprasmiškos. Kaip jau minėta, praeityje V. L. paskirta bauda ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, savo tikslų nepasiekė bei jo nesustabdė nuo pakartotinio vairavimo būnant neblaiviam, todėl akivaizdu, kad tik griežčiau nubaudus asmenį, pastarasis realiai įvertins savo neteisėtą elgesį ir ateityje daugiau analogiškų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebedarys.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
26. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 37,28 Eur už V. L. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 144).
27. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog V. L. neturėjo gynėjo advokato (b. l. 133, 136), 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo V. L. (b. l. 134, 135). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. L. parinko gynėją advokatę Jevgeniją Savčenko (b. l. 138). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi V. L. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja (b. l. 139).
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti V. L. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą iš nuteistojo V. L. nepriteisiamos.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai V. L. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat nustatė proporcingus jų dydžius, todėl asmens, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti V. L. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo (pažymos) atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.