Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui V. Š., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys V. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Remiantis civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad inspekcija gauto skundo pagrindu (duomenys neskelbtini) atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą. Konstatavus savavališkos statybos faktą, V. Š. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini), kuriuo V. Š. įpareigota ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą stogo konstrukciją h – (duomenys neskelbtini) m, kuri kadastrinių matavimų byloje fiksuota h – (duomenys neskelbtini) m, išardyti (duomenys neskelbtini) m pastato šiaurinėje dalyje ir (duomenys neskelbtini) m pastato rytinėje dalyje naujas, tinkuotas sienas, išardyti virš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą stogo konstrukciją, kuri iš dvišlaitės pakeista į vienšlaitę. (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu konstatavus, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, inspekcija privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė vykdyti antstolei R. P.. Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo metu nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, (duomenys neskelbtini) antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) antstolė pareiškimu dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nutarė atmesti antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos V. Š. skyrimo už įpareigojimo neįvykdymą.

(duomenys neskelbtini) išieškotoja kreipėsi į antstolę raštu dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė atlikti pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, o tuo atveju, jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, prašė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo pakartotinio patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas bus atliekamas (duomenys neskelbtini), tačiau šalys neatvyko. (duomenys neskelbtini) antstolė paskyrė pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. (duomenys neskelbtini) antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašo skirti skolininkei V. Š. baudą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikti arba nutraukti gali tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

Priimant tokią nutartį, turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

Pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika bei galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad pagal įstatymą teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkė V. Š. iki šiol nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo, kuris turėjo būti įvykdytas iki (duomenys neskelbtini). Skolininkė nepateikė teismui duomenų, kad privalomasis nurodymas šiuo metu būtų įvykdytas, tačiau teikė teismui duomenis, kurie patvirtina jos atliktus veiksmus siekiant įteisinti savavališką statybą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas neteisėtu, panaikintas ar dėl kitų priežasčių būtų nevykdytinas. Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas konstatuotas tiek inspekcijos (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei antstolės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surašytais sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais. Taigi, privalomajame nurodyme nurodytas terminas jam įvykdyti yra pasibaigęs, o skolininkė V. Š. iki šiol nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje iš esmės nekilo.

Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Taigi, svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių nevykdomas privalomasis nurodymas.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė V. Š., sužinojusi apie privalomąjį nurodymą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama gauti statybos leidimą ir tokiu būdu įteisinti savavališką statybą. Teismas pažymi, kad nors nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos yra praėję daugiau nei vieni metai, tačiau tiek bylos duomenys, tiek ir suinteresuoto asmens V. Š. atstovo paaiškinimai bei liudytojos D. P. parodymai leidžia spręsti, kad suinteresuoto asmens atliekami veiksmai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą yra itin imlūs laikui, dėl ko, teismo vertinimu, iki šiol nėra atlikti visi tam būtini veiksmai. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Lietuvos valstybe?, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės, išnuomojo suinteresuotam asmeniui ir jos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas – (duomenys neskelbtini) ha. Suinteresuotas asmuo yra parengusi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kauno miesto istorinės dalies vadinamos senamiesčiu, teritorijoje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą, yra gavusi 19 žemės sklypo ir butu?, esančiu? (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendraturčiu? pritarimus dėl buto rekonstrukcijos projekto, pagal kurį bendraturčiai pakeistu? stogo konstrukciją h – (duomenys neskelbtini) m, kuri kadastriniu? matavimu? byloje fiksuota h – (duomenys neskelbtini) m, virs? patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stogo konstrukciją pakeisti iš dvišlaitės į vienšlaitę, pakeistu? stogo dangą, rekonstruotu? pastato pirmą ir antrą aukštą, o padidėjusį plotą registruotu? Registru? centre savo vardu, atlikta ekspertizė dėl darbų ir stogo konstrukcijos atitikimo statybos techniniams reikalavimams. Be to, paaiškėjus, kad reikalinga atlikti papildomus veiksmus, (duomenys neskelbtini) kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros ir paveldosaugos skyrių, prašant inicijuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertingųjų savybių atskleidimo procedūrą, yra gauta istorikės R. R. istorinė pažyma objektui (duomenys neskelbtini). Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo V. Š. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įteisinti savavališką statybą.

Teismo vertinimu, pirmiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atleisti skolininkę nuo baudos skyrimo ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Kaip jau buvo nurodyta, nors privalomasis nurodymas yra nevykdomas ilgą laiką, tačiau skolininkė visą šį laikotarpį aktyviais veiksmais siekia įteisinti savavališką statybą atlikdama reikiamus tam veiksmus. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog savavališkos statybos padarinių įteisinimas nėra galimas, priešingai, kaip nurodė suinteresuoto asmens V. Š. atstovas, visos atsakingos institucijos pripažįsta, jog statybos leidimas šiuo atveju galėtų būti išduotas. Projektuotojas M. P. netgi yra nurodęs preliminarų rekonstrukcijos įteisinimo terminą – apie (duomenys neskelbtini) m. antrasis ketvirtis. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie sąžiningą skolininkės siekį įteisinti savavališkai atliktą rekonstrukciją, atlikti visus tam reikalingus veiksmus, o ne siekį išvengti galimų neigiamų pasekmių taikymo. Teismo vertinimu, skolininkės atliktų veiksmų siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą intensyvumas, kiekis, jos iki šiol jau atlikti veiksmai, laikytini sudarančiais pakankamą pagrindą spręsti dėl skolininkės atleidimo nuo atsakomybės už vykdomojo dokumento neįvykdymą. Teismas sprendžia, kad antstolės prašomos baudos skyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, be to, nebūtų užtikrinti jos skyrimu siekiami tiksliai – skatinti skolininką kaip galima greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi šiuo atveju skolininkė siekia savavališkos statybos įteisinimo. Juo labiau kad kaip nurodė suinteresuoto asmens atstovas, suinteresuotas asmuo statybos darbų atlikimą inicijavo siekiant atstatyti avarinės būklės nekilnojamąjį turtą, todėl vykdant privalomąjį nurodymą turtas turėtų būti grąžintas į tą pačią avarinę būklę, kas neatitiktų protingumo kriterijaus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad įpareigojimas neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, skolininkė siekia įteisinti savavališką statybą ir atlieka tam reikalingus veiksmus, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Suinteresuotas asmuo V. Š. tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti suinteresuotam asmeniui jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais nagrinėjimo tvarka (CPK 593 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Pažymėtina, kad priverstinis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina privalomojo nurodymo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė privalomajame nurodyme nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Teismas pažymi, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika bei tolimesnių antstolio veiksmų, konstatavus privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą, atlikimo reglamentavimas (CPK 771 straipsnio 6 dalis), nesudaro galimybės antstoliui spręsti dėl kitokių veiksmų, nei kad perduoti surašytą aktą teismui, (ne)atlikimo. Todėl skolininkės atstovo nurodyti argumentai apie formalų antstolės kreipimąsi į teismą, jos galimai atliktus neteisėtus veiksmus, sukeliančius neigiamas pasekmes, dėl ko bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš antstolės, vertintini kritiškai ir laikytini nesudarančiais pagrindo tenkinti skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, remdamasis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 771 straipsniu,

nutaria:

netenkinti antstolės R. P. pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkei V. Š. už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.