- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-214-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- G. M., D. R., R. R., J. M.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. M., D. R., R. R., J. M., J. M. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir J. B. ieškinį atsakovams G. M., D. R., R. R., J. M., J. M. ir atsakovų priešieškinį ieškovams J. B. ir J. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Telšių apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašė: 1) nustatyti 0,3468 ha žemės sklypo (toliau ir Žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Telšių r. sav., naudojimosi tvarką pagal MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. parengtą žemės sklypo planą tokia tvarka: G. M. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „1“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m² plotą; J. B. kartu su J. B. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „2“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m² plotą; D. R. kartu su R. R. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „3“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m²plotą; J. M. kartu su J. M. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „4“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m² plotą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) atsakovų priešieškinį atmesti.
2. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovų ieškinį atmesti; 2) nustatyti 0,3468 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Telšių r., naudojimosi tvarką pagal atsakovų su priešieškiniu pateiktą MB „Geodronas“ 2024 m. kovo 25 d. parengtą žemės sklypo planą tokia tvarka: atsakovei G. M. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „1“, (nuspalvintas žalios spalvos dryžiais); atsakovams D. R. ir R. R. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „3“, (nuspalvintas šviesiai mėlynos spalvos dryžiais); atsakovams J. M. ir J. M. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „4“, (nuspalvinta raudonos spalvos dryžiais); ieškovams J. B. ir J. B. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „2“, (nuspalvinta geltonos spalvos dryžiais); nustatyti, kad bendraturčiai G. M., D. R. su R. R., J. M. su J. M. ir J. B. su J. B. bendrai naudosis 240 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „B“, (nuspalvintas tamsiai mėlynos spalvos dryžiais); 3) įpareigoti atsakovę G. M. iki 2024 m. gruodžio 1 d. nugriauti šiltnamio dalį, kuri patenka į ieškovų J. B. ir J. B. naudojamo žemės sklypo dalį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad visiems kaimynams bendrai priklausančiu sklypu naudojasi jau virš 40 metų, tačiau jam su žmona buvo palikta naudotis mažiausia žemės sklypo dalis. Nori, kad žemės sklypo plotas būtų naudojamas pagal jo pateiktą planą. Kaimynai prisistatė visokių statinių, kurie nėra įregistruoti, pagal jo pateiktą planą naudojimui paskirti žemės sklypai būtų stačiakampio formos, o ne kaip atsakovų nurodytame plane – jam palikta naudotis pačiu pakraščiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovai G. M., D. R., R. R., J. M. ir J. M. prašė ieškinį atmesti, o naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal atsakovų pateiktą planą.
4. Atsakovė G. M. nurodė, kad bendraturčiai žemės sklype yra pasistatę įvairių statinių, pagal atsakovų pateiktą planą kiekvienas jam priklausančia žemės sklypo dalimi ties jo tvartu galėtų naudotis lygiagrečiai.
5. Atsakovas D. R. nurodė, kad nori, jog žemė būtų padalinta po lygiai, jis yra pasistatęs šiltnamį, išdirbęs žemę, pagal ieškovų planą jam reikėtų šiltnamį perkelti.
6. Atsakovė R. R. nurodė, kad visą laiką kaimynai naudojosi žeme ir sutarė, tačiau ieškovų sūnus inicijavo plano sudarymą, kaimynai susipyko.
7. Atsakovas J. M. paaiškino, kad jis pirmasis įsikėlė gyventi į namą ir visą laiką naudojosi ta pačia žemės sklypo dalimi, pasistatė garažą, malkinę.
8. Atsakovė J. M. nurodė, kad ji su vyru naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, bet niekada niekas jiems pretenzijų nereiškė, o ieškovai jiems tenkančio žemės sklypo neprižiūri.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis netenkintas. Teismas nusprendė nustatyti 0,3468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Telšių r. sav., naudojimosi tvarką pagal MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. parengtą žemės sklypo planą: atsakovei G. M. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo plane indeksu „1“ pažymėtu 768 m² plotu; ieškovams J. B. ir J. B. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo plane indeksu „2“ pažymėtu 768 m² plotu; atsakovams D. R. ir R. R. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo plane indeksu „3“ pažymėtu 768 m² plotu; atsakovams J. M. ir J. M. paskirti atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „4“ pažymėtu 768 m² plotu; ieškovams J. B. su J. B., atsakovams G. M., D. R. su R. R., J. M. su J. M. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo plane indeksu „B“ pažymėtu 396 m² žemės sklypo plotu. Teismas pripažino, kad MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. planas yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Teismas nutarė priteisti iš atsakovų G. M., D. R., R. R., J. M. ir J. M. ieškovei J. B. 2 509 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
9.1. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka, kuri neatitinka bendraturčiams priklausančių lygių dalių principo. Ši nusistovėjusi tarp bendraturčių naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra teisiškai įregistruota.
9.2. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, nors ir esant didesniam bendram naudojimui priskirtinam plotui, visiems bendraturčiams užtikrintų patogesnį žemės naudojimą, atitiktų teisingumo, sąžiningumo principus, teismų praktikoje nustatytus teisėtumo, efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių proporcingumo, stabilumo kriterijus.
9.3. Teismas pažymėjo, kad po kiekvienos iš šalių naudojamais VĮ Registrų centre įregistruotais statiniais esanti žemės sklypo dalis pagal ieškovų pateiktą planą atitenka būtent to statinio naudotojui, o neteisėtai pastatyti statiniai, kurie nustačius Žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų pasiūlytą planą patektų į kito bendraturčio naudojimui priskirtą Žemės sklypo dalį, negali sudaryti kliūčių pritarti ieškovų prašomai nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkai, nes tai pažeistų teisingumo, sąžiningumo principus.
9.4. Teismo vertinimu, nesant ginčo, kad atsakovė G. M. naudojasi didesne, nei jai priklauso Žemės sklypo dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ir pati atsakovė neprieštaravo priešieškiniu reiškiamam reikalavimui nugriauti jos pasistatytą šiltnamį ir jį palaikė, pripažintina, kad nustačius Žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą planą, šiltnamio nugriovimas ar jo perkėlimas į jai priskirtiną Žemės sklypo dalį neproporcingai nepažeis atsakovės G. M. interesų.
9.5. Teismas, pasisakydamas dėl Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių, pripažino, jog jame iš esmės aprašyta tik Žemės sklypo dalies, kuria šiuo metu naudojasi ieškovai, faktinė padėtis. Šis dokumentas nesuteikia išsamios informacijos apie viso bendraturčių naudojamo Žemės sklypo faktinį naudojimą, todėl teismas šio įrodymo nelaikė itin svarbiu nustatant ginčijamą naudojimosi Žemės sklypu tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
10. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Apeliantai nežino, kaip liudytojas nusprendė, kad atsakovai J. J. M. naudojasi 12 arų, o atsakovė G. M. 10 arų žemės sklypu.
10.2. Atsakovai, pateikdami savo siūlomą planą, turi tikslą įteisinti savavališkos statybos statinius, bet dabar to negalima padaryti pagal ieškovų patvirtintą planą.
10.3. Apeliantai mano, kad teismas neteisingai suprato liudininko S. J. paaiškinimus, nes byloje ginčas yra dėl 1992 m. suformuoto žemės sklypo, kuriame pastatyti tiek registruoti, tiek savavališkos statybos statiniai.
10.4. Teismas neteisingai įvertino, kad sklypai turi būti stačiakampio formos.
10.5. Teismas nepagrįstai nevertino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių, kurioje nurodoma, kaip ieškovas ir atsakovai 40 metų naudojosi sklypo dalimi.
10.6. Ieškovų patvirtinta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų teises.
10.7. Apeliantai mano, kad patvirtinta naudojimosi tvarka sukels neigiamus padarinius.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra neobjektyvus ir neatspindi realios situacijos bei negali būti vertinamas kaip įrodymas, įrodantis faktines naudojimosi Žemės sklypu aplinkybes. Ieškovų nuomone, antstolis fiksavo tik tai, ką teigia atsakovai, o ne objektyvias ir realias faktines Žemės sklypo naudojimo aplinkybes.
11.2. Atsakovai yra pajėgūs ir gali išardytinus šiltnamius persinešti į savo Žemės sklypo dalis, o ne Žemės sklypo plane „braižyti“ šiltnamius, įvairias ieškovui tenkančio sklypo ribas.
11.3. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai įvertinto matininko S. J. paaiškinimus.
11.4. Žemės sklypo dalis, žymima indeksu „B“, suteikia galimybę patekti prie visoms proceso šalims priklausančių tvarto pastatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1.1. 0,3468 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Telšių r. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams lygiomis dalimis: ¼ R. R. ir D. R.; ¼ J. M. ir J. M.; ¼ J. B. ir J. B.; 867/3468 G. M. (e. b., t. 1, b. l. 5-7).
1.2. Minėtame Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kuriame esantys butai priklauso ieškovams ir atsakovams.
1.3. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką Žemės sklypu pagal MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. sudarytą Žemės sklypo planą (e. b., t. 1, b. l. 22-23) paskiriant: atsakovei G. M. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „1“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtu žalios spalvos žymėjimu; ieškovams J. B. ir J. B. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „2“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtą plane išskirtu gelsvos spalvos žymėjimu; atsakovams D. R. ir R. R. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „3“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtu šviesiai mėlynos spalvos žymėjimu; atsakovams J. M. ir J. M. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „4“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtu raudonos spalvos žymėjimu; bendraturčiai bendrai naudotų indeksu „B“ pažymėtą, kiekvienam tenkantį 99 m² plotą, plane išskirtą tamsiai mėlynos spalvos žymėjimu.
1.4. Atsakovai, nesutikdami su ieškovų pateiktame 2024 m. sausio 10 d. Žemės sklypo plane nurodoma 0,3468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Telšių r., (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka, pateikė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo pagal jų pateiktą 2024 m. kovo 14 d. MB „Geodronas“ sudarytą žemės sklypo planą, pagal kurį prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką bendraturčiams (e. b., t. 1, b. l. 56) paskiriant: atsakovei G. M. atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „1“, nuspalvinta žalios spalvos dryžiais; atsakovams D. R. ir R. R. nustatyti atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „3“, nuspalvinta šviesiai mėlynos spalvos dryžiais; atsakovams J. M. ir J. M. nustatyti atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „4“, nuspalvinta raudonos spalvos dryžiais; ieškovams J. B. ir J. B. nustatyti atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „2“, nuspalvinta geltonos spalvos dryžiais; nustatyti, kad bendraturčiai bendrai naudotų indeksu „B“ pažymėtą 240 m² plotą, kiekvienas po 70 m², plane nuspalvintą tamsiai mėlynos spalvos dryžiais. Be to, atsakovai prašė įpareigoti atsakovę G. M. iki 2024 metų gruodžio 1 d. nugriauti šiltnamio dalį, kuri patenka į ieškovų Jono ir J. B. Žemės sklypo dalį.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad tarp šalių 40 metų nusistovėjusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka neatitinka bendraturčiams priklausančių lygių dalių principo. Teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas Žemės sklypo planas yra tinkamesnis, racionalesnis, jame išdėstyti bendraturčiams priskirtini Žemės sklypo plotai iš esmės lokalizuoti vienoje vietoje, stačiakampio formos Žemės sklypo dalys atitektų ne vien tik atsakovams, bet ir ieškovams. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad atsakovų siūlomas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra netinkamas, neproporcingai pažeidžiantis ieškovų teises.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai, teikdami planą, atsižvelgė į visų bendraturčių interesus, tai maksimaliai atitinka tarp šalių nusistovėjusiai tvarkai. Atsakovų nurodomoje tvarkoje mažiau bendro naudojimosi ploto, atsižvelgta į statinių išdėstymą. Skunde pažymėta, kad teismo patvirtintoje naudojimosi tvarkoje ieškovui priklausantis žemės sklypas patenka į atsakovui priklausančio pastato dalį.
4. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
5. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
6. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tarp šalių iš esmės nebekilo ginčo, kad faktinė apie 40 metų naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo bei atitikimo dalims bendrojoje nuosavybės teisėje kriterijų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių kriterijų plačiau nepasisako.
8. Kitas aspektas tas, kad nors atsakovai, priešieškiniu prašydami patvirtinti savo pateiktą Žemės sklypu naudojimosi tvarką, reikalavo vadovautis kiek galima faktiškai valdytomis dalimis, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
9. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad matomas poreikis nukrypti nuo šiuo metu susiklosčiusios naudojimosi žemės sklypu situacijos, nes ji esamomis naudojimosi dalimis neužtikrina visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų, tai, kaip minėta, lemia teisinius ginčus ir pan.
10. Kaip žinoma, spręsdamas ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vertina, kuris iš šalių pateiktų projektų yra tinkamesnis, labiau atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus bei principus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovų pateikto projekto tinkamumo bei prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos patogumo ir sutinka, kad nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka padės geriau valdyti nuosavybę, minimizuos ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių ateityje tikimybę ir užtikrins proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Tuo tarpu atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktas planas bei pagal jį prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra ne tokia racionali ir efektyvi, nes neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir šalių socialinės taikos kriterijų.
11. Aktualu tai, kad sklypo forma yra svarbus aspektas naudojimosi ir vertingumo prasme. Jeigu bendraturčiui (bendraturčiams) skiriama naudojimui žemės sklypo dalis siaura, ją dėl to būtų nepatogu racionaliai naudoti.
12. Analizuojant bylos duomenis pažymėtina tai, kad ieškovai prašė ir pirmosios instancijos teismas nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovams priskirta Žemės sklypo dalis lokalizuojama „vienoje vietoje“, o pats Žemės sklypas (jo dalis) yra stačiakampio formos. Atsakovai pageidavo, kad ieškovai turėtų teisę atskirai naudotis „T“ formos Žemės sklypo dalimi. Iš jų siūlomo plano matosi, kad „T“ formos sklypo išsišakojančios kraštinės dalys išoriškai ribotųsi su gretimu kitų (trečiųjų) asmenų žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šios išsišakojančios dalys laikytinos mažiau vertingomis. Pritartina ieškovams, kad šias išsišakojusias dalis lyginant su kitomis, jų naudojimas taptų ne tik, kad apsunkintas, bet ir visiškai neracionalus bei nepatogus. Neracionalumas ir nepatogumas pasireikštų tuo, jog vieną Žemės sklypo dalį (prie Žemės sklypo plane pažymėto bendro naudojimo kelio žymimo „B“ žymeniu) ieškovams reiktų naudoti vien tik kaip patekimo kelią į likusias atsišakojusias Žemės sklypo dalis, kadangi jos apsuptos kitų asmenų žemės sklypais. Tose atsišakojusiuose dalyse, ploto aspektu, reiktų naudoti pakankamai susiaurintą sklypo dalį.
13. Dera pažymėti, jog 2024 m. rugsėjo 23 d. vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustas Žemės sklypo planus rengęs matininkas S. J. paaiškino, jog, žemės sklypo naudojimo, vertingumo aspektu, stačiakampio forma yra vertingesnė ir būtent tokia forma yra rekomenduojama formuoti sklypus (24:25 min – 24:33 min, 41:15 – 41:25). Kaip žinoma, ši taisyklė suprantama ir galiojanti bei taikytina tiek formuojant žemės sklypus, tiek juos atidalinant, tiek sprendžiant dėl bendros naudojimosi tvarkos.
14. Papildomai pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme matininkas S. J. taip pat paaiškino, kad pagal ieškovų pasiūlytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, Žemės sklypo dalis žymima indeksu „B“ suteikia galimybę patekti prie visoms proceso šalims priklausančių tvarto pastatų ir tokiu būdu lygiaverčiai užtikrinti šių pastatų eksploataciją, įskaitant proceso šalims tenkančius septikus (38:55 min – 39:40 min). Šis sprendinys užkerta kelią galimiems ginčams ateityje dėl naudojimosi teisėtais statiniais. Į atskirai valdomas Žemės sklypo dalis, įskaitant per jas tiesioginę sąsają su tvarto pastatais, kiekvienai iš proceso šalių numatytas tiesioginis patekimas iš šiaurės rytų pusės dėl kurios tarp šalių apskritai nėra jokio ginčo.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai įvertinto aptartas aplinkybes ir matininko S. J. paaiškinimus.
16. Apeliantai (atsakovai) pažymi, kad ieškovų patvirtintoje Žemės sklypo tvarkoje į ieškovų naudojamą sklypą patenka kitų bendraturčių neregistruoti statiniai, tai trukdo priėjimą prie jų, įteisinimą. Tačiau akcentuotina, kad tokie statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip savarankiškus daiktus bei spręsti dėl naudojimosi šiais statiniais tvarkos.
17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pateikto antstolio M. M. 2024 m. rugpjūčio 26 d. faktinių aplinkybių protokolo, atsakovai jais naudojasi, ieškovai juos vertina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas 2024 m. rugpjūčio 26 d. faktinių aplinkybių protokolas yra oficialus rašytinis įrodymas, vienas iš įrodymų šioje civilinėje byloje, jis atlieka savo funkciją – šiuo atveju vizualiai parodo žemės sklypo faktinę situaciją, jame esančius statinius, sklypo būklę ir kitas faktines aplinkybes (Antstolių įstatymo 23 straipsnis). Pritartina teismui, kad jis neįrodo / neatspindi realios naudojimosi tvarkos, nesuteikia išsamios informacijos apie viso bendraturčių naudojamo Žemės sklypo faktinį naudojimą.
18. Kas dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę G. M. iki 2024 m. gruodžio 1 d. nugriauti šiltnamio dalį, teismas nustatė, kad jos turimas šiltnamis yra surenkamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. M. šiltnamį yra išardžiusi. Taigi, šiuo aspektu nebebuvo ginčo jau pirmosios instancijos teisme, nebėra ginčo objekto ir šios bylos aplinkybės tapo nebeaktualios.
19. Pasisakydamas dėl apeliantų kasacinio teismo praktikos citavimo, pritartina ieškovams, jog kasacinis teismas aiškina, kad kiekvienas ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, be jokių išankstinių, suabsoliutinamų argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir pagrįstai įvertino proceso šalių individualias ginčo aplinkybes, tinkamai taikė kasacinio eismo išaiškinimams nustatydamas Žemės sklypo naudojimosi tvarką.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovų pateiktas naudojimosi Žemės sklypu planas yra priimtinesnis visų bendraturčių atžvilgiu bei kiek įmanoma išlaikyta visų bendraturčių pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą išsamiai įvertinęs kiekvieno bendraturčio interesus ir pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką pagal MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. parengtą žemės sklypo planą.
21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei šalių pateiktus argumentus nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių tarpusavio santykius. Nurodytų materialiųjų teisės normų tinkamas aiškinimas ir taikymas nulėmė teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
22. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantams patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
26. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovei iš atsakovų priteistina po lygiai, iš viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovų G. M., D. R., R. R., J. M. ir J. M. po lygiai, iš viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.