Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti paskirtą baudą civilinėje byloje Nr. 2-860-1999/2015 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geonetas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį ir moratorinių nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2015-01-26 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą Kauno apylinkės teismo teisėjai O. Š., tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. 2015-01-29 nutartimi šis prašymas buvo atmestas, nenustačius teisėjos nušalinimo pagrindų. 2015-04-20 ieškovė kito parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė pakartotinį nušalinimą tai pačiai teisėjai. 2015-04-23 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. nutartimi šis prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė vėl pareiškė nušalinimą teisėjai išimtinai dėl jos procesinių veiksmų byloje bei nurodydama analogišką argumentą dėl bylos paskyrimo aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakyta anksčiau minėtoje teismo pirmininko pavaduotojos nutartyje. Ta pačia nutartimi ieškovei J. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo teise) paskirta 200 Eur bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas panaikinti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo teise) bei atsisakyta priimti ieškovės prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir teismo pirmininko pavaduotojos nutarties peržiūrėjimu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai ir vadovaudamiesi tik įstatymų reikalavimais (Konstitucijos 109 str.). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą. Tačiau šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).

CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar skiriant apeliantei baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantė piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė J. D. 2015-01-26 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją O. Š.. 2015-01-29 nutartimi Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. ieškovės prašymą atmetė. Nustatė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog jos ieškinys nebuvo tinkamai užregistruotas teisme ir civilinė byla teisėjai O. Š. buvo paskirta ne automatizuotu būdu per teismų informacinę sistemą „Liteko“, nepasitvirtino. Ieškovės nurodytos aplinkybės, įskaitant tariamą „kabinetinį susitarimą“ tarp teisėjos ir teismo pirmininko pavaduotojos vertintos kaip subjektyvia nuomone paremtos ieškovės prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais ir nesudarančios teisėjos nušalinimo pagrindo. Be to, teismas nustatė, kad vienas iš teisėjai O. Š. reiškiamo nušalinimo pagrindų yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. dėl jos priimto procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau vien tai, kad teisėja atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteikia pagrindo spręsti, kad teisėja yra šališka ar nusiteikusi priimti tam tikrą galutinį sprendimą byloje. 2015-04-20 ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė pakartotinį prašymą nušalinti tą pačią bylą nagrinėjusią teisėją O. Š.. 2015-04-23 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. nutartimi šis prašymas buvo pakartotinai atmestas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė vėl pareiškė nušalinimą teisėjai išimtinai dėl jos atliktų procesinių veiksmų byloje bei nurodydama analogišką argumentą dėl bylos paskyrimo aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakyta minėtoje teismo pirmininko pavaduotojos nutartyje. Ta pačia nutartimi ieškovei J. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo teise) paskirta 200 Eur bauda. Skundžiamoje 2015-05-13 teismo nutartyje, kuria atmestas prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės veiksmai – antras nušalinimo akivaizdžiai nepagrįstais motyvais pareiškimas parengiamojo teismo posėdžio metu rodo kryptingą ieškovės siekį sukliudyti teismui operatyviai išnagrinėti bylą, o trukdymas išnagrinėti bylą paskirtuoju laiku taip pat yra vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Todėl nutartyje buvo konstatuota, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį ir toks ieškovės elgesys buvo įvertintas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovės procesiniai veiksmai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo pareikštas ne dėl jos šališkumo, o dėl teisėjos atliktų tam tikrų procesinių veiksmų (atsisakymo išreikalauti ieškovės prašomus dokumentus), jos priimtų sprendimų, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje bei dėl to, kad tariamai ieškovės ieškinys nebuvo tinkamai užregistruotas teisme ir ši byla teisėjai O. Š. buvo paskirta ne automatizuotu būdu per teismų informacinę sistemą „Liteko“. Tačiau teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas, kaip minėta, teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 5 792 Eur (CPK 95 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės J. D. veiksmus pareiškiant pakartotiną, nemotyvuotą, įstatymo reikalavimais nepagrįstą nušalinimą teisėjai O. Š., kuriame ji iš esmės pakartojo tuos pačius ankstesniame 2015-01-26 prašyme nurodytus nušalinimo motyvus, o nušalinimą pareiškė tai pačiai teisėjai, įvertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise bei paskyrė jai baudą. Baudos dydis, įvertinus ieškovės procesinius veiksmus bei teismo diskrecijos teisę nustatyti baudos dydį, negali būti laikomas nepagrįstai dideliu ar neatitinkančiu protingumo reikalavimų (CPK 185 str.), juolab, kad ieškovė atskiruoju skundu ginčija tik patį piktnaudžiavimo teise faktą ir neprašo baudos sumažinti. Pažymėtina, kad tuos pačius motyvus, kuriais grindžiami 2015-01-26 ir 2015-04-20 prašymai dėl teisėjos nušalinimo, apeliantė išdėstė ir atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2015-05-13 nutarties, t. y. apeliantė nurodo, jog teisėja O. Š. nepagrįstai netaikė nagrinėjamoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, neišreikalavo ieškovės prašomų dokumentų ir kt., kurie jau ne kartą yra teismo išnagrinėti ir argumentuotai atmesti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Todėl esant duomenims, leidžiantiems spręsti, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažįstamas pagrįstu. Iš esmės visos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau ir teisingiau atkurti taiką tarp ginčo šalių. Visi dalyvaujančių byloje asmenų veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims pašalinti. Todėl tokie aukščiau nurodyti ieškovės J. D. veiksmai, kaip prašymų pakartotinis teikimas parengiamųjų teismo posėdžių metu, nenurodant naujų ir pagrįstų aplinkybių, laikytinas sąmoningu, tikslingu civilinės bylos vilkinimu ir vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė apeliantės prašymą panaikinti jai paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė, prašydama paskirtą baudą panaikinti, ne tik nenurodė jokių jos prašymą pagrindžiančių aplinkybių, bet ir toliau dėstė savo subjektyvius samprotavimus apie tariamą teisėjos šališkumą civilinėje byloje atliekant įvairius procesinius veiksmus.

Apeliantės argumentai, jog skundžiamoje nutartyje buvo išnagrinėti ne visi nušalinimo pareiškime nurodyti motyvai yra nepagrįstas, kadangi Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2015-01-29 ir 2015-04-23 nutartyse pasisakė tiek dėl teisėjos O. Š. procesinių veiksmų, susijusių su dokumentų išreikalavimu, tiek dėl kitoje teisėjos O. Š. nagrinėtoje byloje, kurioje pareiškėja yra J. D., priimtų sprendimų, t. y. apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2015-04-23 nutartyje, nevertindama ieškovės pareikštų prašymų byloje turinio, pažymėjo, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Bylą nagrinėjantis teisėjas yra nepriklausomas, jam/jai negali būti daromas joks poveikis ar spaudimas iš šalies, nurodant, kaip nagrinėti bylą, kaip ir kokius rinkti įrodymus. Šis draudimas galioja visiems asmenims, įskaitant ir teismo administraciją. Teisėjas savo nagrinėjamoje byloje priima sprendimus dėl vienų ar kitų įrodymų išreikalavimo, prijungimo prie bylos, nesusijusių su nagrinėjamu ginču įrodymų nepriėmimo į bylą. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų paskirtas kitas teisėjas, nėra jokios garantijos, kad visi ieškovės pateikti prašymai būtų sprendžiami ieškovei palankia linkme. Todėl teismo pirmininko pavaduotoja nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovės argumentai, kad teisėja šališka, kadangi neišreikalavo jos prašomų dokumentų, nesudaro teisėjos nušalinimo pagrindo. Be to, Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2015-01-29 nutartyje konstatavo, jog nors teisėja O. Š. 2012-12-17 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5773-199/2012 pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., bankrutavusi IĮ J. D. turgus „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien ši aplinkybė neduoda pagrindo nepasitikėti teisėja šioje byloje, kadangi tai, jog teisėjas yra nagrinėjęs kokią nors kitą bylą, kurioje dalyvavo tas pats asmuo, nešalina galimybės teisėjui dalyvauti nagrinėjant kitas bylas (dėl kitų reikalavimų, reiškiamų skirtingais pagrindais), kuriose dalyvauja tas pats asmuo, ir juo labiau negali būti pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.

Apeliantė skunde reiškia reikalavimą įpareigoti teismo pirmininko pavaduotoją išsiaiškinti priežastis, trukdančias byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis apeliantės reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkintinas, kadangi, kaip jau minėta, bylą nagrinėjantis teisėjas yra nepriklausomas, jam/jai negali būti daromas joks poveikis ar spaudimas iš šalies, nurodant, kaip nagrinėti bylą, kaip ir kokius sprendimus priimti. Kaip jau nurodyta, šis draudimas galioja visiems asmenims, įskaitant ir teismo administraciją. Teismo administracija (teismo pirmininkas, pavaduotojai) nenagrinėja skundų ar šalies išreikštų abejonių dėl teisėjų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai CPK nustatyta tvarka atlieka aukštesnės instancijos teismas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu reikšdama teismui nepagrįstus nušalinimus, todėl pagrįstai atsisakė panaikinti jai paskirtą 200 Eur baudą. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo motyvais nenustatytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.