- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-1003-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24740-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- J. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) R. K. (R. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Milevičienė, R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. V. pateikė skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, prašydama: 1) panaikinti 2024 m. spalio 31 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-12-26259; 2) užfiksuoti faktą, kad skolininkas R. K. neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019, kuriuo teismo buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pakeisti jam ir N. K. priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , teritoriją, surašant teismo sprendimo neįvykdymo aktą; 3) kreiptis į teismą su prašymu leisti išieškoti iš R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 paskirtą baudą, skolininkui R. K. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepakeitus jam ir N. K. priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją; neįvykdžius šio įpareigojimo N. K. ir R. K. nuspręsta paskirti po 5 Eur baudą, mokėtiną išieškotojai J. V. už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
1.2. Skolininkai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo neįvykdė, todėl pareiškėja pateikė antstolei Daivai Milevičienei vykdyti vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo iš skolininko R. K. (vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš skolininkės N. K. buvo pateiktas vykdyti antstoliui Vitaliui Milevičiui). Aplinkybę, kad teismo sprendimas jame nustatytu terminu (per vienus metus) nebuvo įvykdytas, patvirtina antstolei pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, jog stogo konstrukcijos kampas aiškiai nepakeistas, t. y. stogo konstrukcija nepakeista ir užeina į pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį.
1.3. Antstolė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo priėmė nepagrįstai, tinkamai neįvertinusi turimų dokumentų. Anot pareiškėjos, skolininko pateikta matininko aiškinamojo rašto surašymo data (2024 m. gegužės 31 d.) patvirtina aplinkybę, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per teismo sprendime nustatytą vienų metų terminą. Šiuo atveju skolininkas nepateikė jokių duomenų, o antstolė nesurinko jokių papildomų dokumentų, kurie patvirtintų teismo sprendimo savalaikį įvykdymo faktą. Nesant tokių duomenų, antstolė privalėjo užfiksuoti teismo sprendimo neįvykdymo faktą ir surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą bei kreiptis į teismą su prašymu leisti išieškoti baudą, tačiau to neatliko ir nepagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė Daiva Milevičienė 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomąja byla teismui. Savo poziciją antstolė grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2024 m. kovo 25 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0012/24/00644 pagal išieškotojos (pareiškėjos) J. V. prašymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-898-1077/2019 dėl piniginio pobūdžio išieškojimo, t. y. skolininkams N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo paskirti kiekvienam iš jų po 5 Eur baudą, sumokant ją išieškotojai už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad išieškotoja, prieš teikdama prašymą dėl baudos išieškojimo, nesikreipė į jokį antstolį dėl nepiniginio pobūdžio sprendimo vykdymo, t. y. dėl teismo sprendimo dalies, kuria N. K. ir R. K. buvo įpareigoti per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato pirties su priestatu, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją.
2.2. Šiuo atveju išieškotoja turėjo kreiptis į antstolį su prašymu pradėti vykdomąją bylą dėl nepiniginio pobūdžio sprendimo vykdymo, t. y. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, numatytus civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 priimtame sprendime. Vykdant tokio pobūdžio vykdomąją bylą ir nustačius, kad įpareigojimas neįvykdytas, antstolis, būtų surašęs atitinkamos formos aktus ir kreiptųsi į teismą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių, skolininkui neįvykdžius įpareigojimų, taikymo. Kadangi vykdomasis dokumentas dėl įpareigojimo, už kurio nevykdymą teismo sprendimu buvo paskirta prašoma išieškoti bauda, vykdymui nebuvo pateiktas, t. y. išieškotoja nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatytos sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo tvarkos, vykdomoji byla Nr. 0012/24/00644 buvo nutraukta.
2.3. Be to, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija) nenumato vykdomosios bylos atnaujinimo pagrindų, kai prašymai atlikti tam tikrus veiksmus ar papildomi dokumentai antstoliui teikiami po vykdomosios bylos užbaigimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Išieškotoja šioje vykdomojoje byloje vykdymui pateikė antstolei vykdomąjį raštą ir prašymą išieškoti jos naudai 5 335 Eur baudą iš skolininko, tačiau prašymas ir vykdomasis dokumentas dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus priverstiniam vykdymui pateiktas nebuvo, t. y. išieškotoja nesilaikė šios kategorijos teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir eiliškumo. Taigi, tam, kad būtų galima pradėti priverstini vykdymą, antstoliui pirmiausiai turėjo būti pateiktas vykdomasis dokumentas dėl nepiniginio pobūdžio įpareigojimo vykdymo.
3.2. Tuo tarpu matininko R. M. (R. M.) 2024 m. gegužės 31 d. aiškinamasis raštas, taip pat antstolio M. D. 2024 m. rugpjūčio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-101-2024K patvirtina, kad jokia stogo dalis nepatenka į išieškotojai priklausantį žemės sklypą, t. y. kad skolininkas įvykdė teismo įpareigojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų tenkino – panaikino antstolės Daivos Milevičienės 2024 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-12-26259; įpareigojo antstolę Daivą Milevičienę patikrinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 yra įvykdytas, o nustačius, kad sprendimas laiku ir tinkamai neįvykdytas, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kad jis išspręstų teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo klausimą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo pareiškėjai (išieškotojai) J. V. išduotas 2024 m. kovo 14 d. vykdomasis raštas teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019, pagrindu (toliau – Vykdomasis raštas), apėmė tiek įpareigojimą skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu (pakeisti skolininkui priklausančių statinių stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo teritoriją), tiek prievolę mokėti 5 Eur dydžio baudą, tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebūtų vykdytas per vienų metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tad, teismo vertinimu, pareiškėja (išieškotoja), manydama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas nebuvo laiku ir tinkamai įvykdytas, pagrįstai pateikė antstolei Vykdomąjį raštą, o vien tai, kad pareiškėja prašyme dėl Vykdomojo rašto pateikimo nurodė ir išieškotinos baudos dydį, savaime nereiškia, kad ji netinkamai įgyvendino savo, kaip išieškotojos, teises, nes būtent antstolė atsakinga už tai, kad gautas ir priimtas vykdomasis dokumentas būtų vykdomas laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
6. Teismas sprendė, jog šiuo atveju priėmusi pareiškėjos pateiktą Vykdomąjį raštą, pagal kurį skolininkas buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kartu nustatant, kad teismo sprendimo tinkamai nevykdant iš skolininko turėtų būti išieškoma sprendime nurodyto dydžio bauda, antstolė vykdomąjį dokumentą turėjo vykdyti vadovaudamasi CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka.
7. Viena vertus, teismas sutiko su antstole, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nesant surašytam Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktui ir jo neperdavus teismui, ir teismui nepriėmus nutarties taikyti sprendime nurodytas pasekmes, pati antstolė negali spręsti baudos išieškojimo klausimo, nes kol nėra priimtas atitinkamas teismo procesinis sprendimas, nėra žinoma, ar skolininkas apskritai turi prievolę mokėti baudą, o jei tokia prievolė egzistuoja – kokio dydžio ši prievolė. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog vien tai, kad šiuo atveju antstolė nesurašė sprendimo neįvykdymo akto ir iš karto pradėjo baudos išieškojimo veiksmus, nesilaikydama CPK LVII skyriuje nustatytos tvarkos, savaime nereiškia, kad egzistuoja pagrindas nutraukti vykdymo procesą.
8. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių antstolė negalėtų atlikti reikiamų vykdymo veiksmų: patikrinti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas laiku ir tinkamai nebuvo įvykdytas, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolės veiksmų; netenkinus atskirojo skundo, pateikti išaiškinimą dėl nutarties vykdymo tvarkos; priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei nepagrįstai visą atsakomybę ir pareigas perkėlė antstolei, neatsižvelgdamas ir nevertindamas aplinkybės, kad išieškotoja nepateikė antstolei pranešimo apie nepiniginio įpareigojimo nevykdymą ir įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nėra įvykdytas, o prašė išieškoti tik baudą. Teismas nevertino aplinkybės, jog pirmas vykdomasis raštas išieškotojai buvo išduotas dar 2020 m. liepos 21 d., kuomet dar nebuvo suėjęs teismo sprendime nustatytas 1 metų įpareigojimo įvykdymo terminas (įpareigojimo įvykdymo terminas suėjo 2021 m. balandžio 23 d.). Kai suėjo nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas išieškotoja negynė savo neva pažeistų teisių ir nesikreipė dėl priverstinio įpareigojimo vykdymo, t. y. nepateikė pirmai išduoto vykdomojo rašto antstolei priverstiniam vykdymui. Tik po 4 metų išieškotoja kreipėsi į antstolę, prašydama išieškoti iš skolininko R. K. jos pačios apskaičiuotą baudą, t. y. antstolei buvo pateiktas prašymas vykdyti teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą dalyje tik dėl piniginio reikalavimo. Tuo tarpu skolininkas R. K. įvykdė teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą nustatytu terminu ir tik sužinojęs apie priverstinį baudos išieškojimą, pateikė antstolei įrodymus, patvirtinančius įpareigojimo įvykdymą. Išieškotojai nepateikus įrodymų, kad sprendimas nebuvo laiku ir tinkamai įvykdytas, antstolė pagrįstai iš pradžių sustabdė, o vėliau skundžiamu patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą.
9.2. Vienoje vykdomojoje byloje negalima vykdyti ir priverstinį įpareigojimo vykdymą, ir baudos išieškojimą, nes tai yra visiškai skirtingos vykdomųjų bylų kategorijos, kurių vykdymo tvarka ir priemonės kardinaliai skiriasi. Nagrinėjamu atveju antstolė tinkamai įvertino vykdomojoje byloje esančius duomenis ir nutraukė vykdymo veiksmus dėl baudos išieškojimo, kadangi išieškotoja, teikdama vykdomąjį raštą, nepateikė pranešimo apie nepiniginio įpareigojimo nevykdymą ir įrodymų, patvirtinančių kad teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nėra įvykdytas. Antstolė neturėjo pagrindo toje pačioje vykdomojoje byloje, t. y. dėl baudos išieškojimo, pradėti vykdymo veiksmų dėl teismo sprendimu nustatyto nepiniginio įpareigojimo įvykdymo, nes tokia vykdomoji byla (dėl nepiniginio įpareigojimo nevykdymo) niekada nebuvo vykdoma.
9.3. Nutartimi duotas įpareigojimas antstolei patikrinti, ar teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra įvykdytas, o nustačius, kad sprendimas laiku ir tinkamai neįvykdytas, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kad jis išspręstų teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo klausimą yra visiškai nepagrįstas, nes antstolė šiuo atveju yra įpareigojama atlikti visiškai naujus vykdymo veiksmus, kurie nebuvo šios vykdomosios bylos dalyku, dėl kurių atlikimo išieškotoja nesikreipė. Įrodymus dėl įpareigojimo nevykdymo turėjo rinkti ne antstolė, o išieškotoja, kuri, pateikdama vykdomąjį raštą vykdymui, turėjo pateikti įrodymus dėl įpareigojimo neįvykdymo, taip pat ir prašymą užfiksuoti neįvykdymo faktą. Tuo tarpu šiuo atveju buvo pateiktas vykdomasis raštas, kuriuo buvo prašoma išieškoti tik baudą. Net kai skolininkas pateikė įrodymus, patvirtinančius tinkamą sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymą, išieškotoja nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai perkėlė atsakomybę / pareigą antstolei surinkti įrodymus dėl sprendimo nevykdymo fakto, kai pagal teisės aktų reikalavimus tai yra išieškotojos pareiga.
Atsiliepimas
10. Antstolė Daiva Milevičienė pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė apelianto (suinteresuoto asmens) R. K. atskirojo skundo reikalavimus ir taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir išieškotojos J. V. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartimi teismas įpareigoja antstolę atlikti veiksmus vykdomojoje byloje, kuri buvo užvesta visai kitu teisiniu pagrindu, t. y. vykdomojoje byloje, užvestoje dėl piniginio pobūdžio išieškojimo, antstolė įpareigota atlikti nepiniginio pobūdžio išieškojimo veiksmus. Tuo tarpu nei antstolis, nei teismas neturi teisės savo nuožiūra pakeisti vykdomosios bylos pobūdžio. Šiuo atveju išieškotoja turėjo kreiptis į antstolę su prašymu pradėti vykdomąją bylą dėl nepiniginio pobūdžio sprendimo vykdymo, t. y. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, numatytus civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 ir vykdant tokio pobūdžio vykdomąją bylą, nustačius, kad įpareigojimas neatliekamas, antstolis, surašęs atitinkamos formos aktus, kreiptųsi į teismą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių, skolininkui neįvykdžius įpareigojimų, taikymo, kas šiuo konkrečiu atveju ir būtų baudos skaičiavimas ir išieškojimas iš skolininko.
10.2. Teismas įpareigoja antstolę atlikti veiksmus, kurie nėra jos kompetencijoje. Antstolė nėra matininkė, neturi profesinių žinių nustatinėjant sklypų ribas ir pan. Būtent išieškotoja turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad 2019 m. kovo 18 d. sprendimas nėra įvykdytas. Tuo tarpu šiuo atveju net ir skolininkui pateikus įrodymus, kad 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra įvykdytas, išieškotoja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant įrodyti priešingai, neprašė antstolės dar tuo metu surašyti veiksmų neįvykdymo aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad pareiga rinkti ir pateikti įrodymus apie tai, kad neįvykdytas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas, tenka pačiam išieškotojui. Todėl nesuprantama, kodėl įrodymų rinkimo pareiga skundžiama nutartimi buvo perkelta antstolei, pačios išieškotojos atžvilgiu nepriimant jokių įpareigojančių nutarčių vykdyti jai įstatymo numatytas pareigas.
10.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, remiasi tik išieškotojos teiginiais, kurių nepatvirtina jokie dokumentai. Tuo tarpu visiškai nevertina ir ignoruoja į bylą pateiktus įrodymus - matininko padarytą pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką ir 2024 m. gegužės 31 d. aiškinamąjį raštą bei antstolio M. D. 2024 m. rugpjūčio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-101-2024K su nuotraukomis, kurie kaip tik įrodo, kad 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra pilnai įvykdytas, t. y. kad jokia skolininkui priklausančių statinių stogo dalis nepatenka į išieškotojos sklypo teritoriją.
11. Pareiškėja (išieškotoja) J. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė suinteresuoto asmens (skolininko) atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Skolininkai neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo įpareigoti per vienerius metus pakeisti jiems priklausančių statinių stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia kita jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo teritoriją. Šias aplinkybes pagrindžia pareiškėjos pateiktų foto nuotraukų turinys ir jų padarymo laiko momentas, kuris suponuoja neginčijamą pagrindą išvadai dėl teismo sprendimo neįvykdymo per vienerius metus nuo jo įsiteisėjimo. Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolė privalėjo užfiksuoti teismo sprendimo neįvykdymo faktą ir surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir kreiptis į teismą, kad jis išspręstų teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
14. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartyje (nutarties 8-12 p.), ginčo dėl jų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jų neatkartoja.
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės Daivos Milevičienės 2024 m. spalio 31 d. patvarkymo Nr. S-24-12-26259 (toliau – Patvarkymas), kuriuo vykdomoji byla Nr. 0012/24/00644 buvo užbaigta ir skolininkui grąžintos, bet nepaskirstytos lėšos. Antstolė skundžiamą Patvarkymą grindė tuo, jog ji negali spręsti baudos išieškojimo klausimo, nesant surašytam Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktui, jo neperdavus teismui ir teismui nepriėmus nutarties taikyti sprendime nurodytas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. sausio 22 d. nutartimi, kuri nagrinėjamu atveju ir sudaro apeliacijos objektą, tenkino pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolės veiksmų – panaikino antstolės Daivos Milevičienės 2024 m. spalio 31 d. Patvarkymą ir įpareigojo antstolę patikrinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 yra įvykdytas, o nustačius, kad sprendimas laiku ir tinkamai neįvykdytas, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kad jis išspręstų teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo klausimą.
17. Apeliantas (skolininkas) R. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, pateikė atskirąjį skundą. Apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei nepagrįstai visą atsakomybę ir pareigas perkėlė antstolei, t. y. pirma, pareiškėja nepateikė antstolei vykdomojo dokumento dėl nepiniginio pobūdžio įpareigojimo vykdymo, t. y. nesikreipė dėl sprendimo dalies, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas atlikti 2019 m. kovo 18 d. teismo sprendime nustatytus veiksmus, o pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginio pobūdžio išieškojimo, t. y. dėl baudos, skolininkui neįvykdžius teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu paskirto įpareigojimo, išieškojimo, todėl antstolė, kurios veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktų, negalėjo savo iniciatyva keisti išieškotojos pateikto prašymo ar vykdomosios bylos kategorijos ir pagrįstai vadovavosi tuo, kas buvo nurodyta pateiktuose dokumentuose / prašyme; antra, būtent išieškotoja, kreipdamasi į antstolę ir pateikdama vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad 2019 m. kovo 18 d. teismo sprendimas, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, tinkamai ir laiku skolininko nebuvo įvykdytas, tačiau neperkelti šios pareigos antstolei, kaip buvo padaryta skundžiama nutartimi.
18. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog išieškotoja, kreipdamasi į antstolę su vykdomuoju dokumentu ir prašydama išieškoti iš skolininko 2019 m. kovo 18 d. teismo sprendimu nustatytą sankciją (baudą) už sprendime nurodyto įpareigojimo nevykdymą, t. y. kreipdamasi į antstolę dėl piniginio pobūdžio reikalavimo, nesilaikė šios kategorijos teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir eiliškumo, t. y. kad išieškotoja, apelianto nuomone, visų pirma, į antstolę turėjo kreiptis dėl nepiniginio pobūdžio reikalavimo – dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, numatytus 2019 m. kovo 18 d. teismo sprendime (pakeisti skolininkui priklausančių statinių stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo teritoriją).
Žemesnės instancijos teismas
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjui R. K. buvo nustatytas nepiniginio pobūdžio įpareigojimas - pakeisti skolininkui priklausančių statinių stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo teritoriją; tuo pačiu, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, teismas nustatė vienerių metų terminą, per kurį įpareigojimas (sprendimas) turi būti įvykdytas, ir nurodė, kokio dydžio bauda pareiškėjui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo (sprendimo), t. y. teismas numatė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas R. K. laiku neįvykdys jam nustatyto įpareigojimo, jam bus taikoma sprendime numatyta sankcija – atsiras prievolė už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną sumokėti išieškotojai J. V. 5 Eur dydžio baudą. Taigi, skolininko prievolės mokėti baudą atsiradimas susietas su konkrečia sąlyga – teismo sprendime suformuluoto įpareigojimo neįvykdymu per nustatytą terminą, todėl bauda iš skolininko galėtų būti pradėta išieškoti tik nustačius, kad skolininkas laiku neįvykdė sprendimo, taip pat už sprendimo pavėluoto įvykdymo laikotarpį.
20. Šiuo atveju išieškotoja, manydama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas nebuvo laiku ir tinkamai įvykdytas, pateikė antstolei 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą, kuriame buvo nurodytas tiek įpareigojimas skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu (pakeisti skolininkui priklausančių statinių stogo konstrukciją), tiek prievolė mokėti 5 Eur dydžio baudą, tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebūtų vykdytas per vienų metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta vertinimu ir išvada, kad pareiškėja (išieškotoja), manydama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas nebuvo laiku ir tinkamai įvykdytas, pagrįstai pateikė antstolei 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą, tuo tarpu vien tai, kad pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto pateikimo nurodė ir išieškotinos baudos dydį, savaime nereiškia, kad ji netinkamai įgyvendino savo, kaip išieškotojos, teises, nes būtent antstolė atsakinga už tai, kad gautas ir priimtas vykdomasis dokumentas būtų vykdomas laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Dėl to vykdymo procesas pagal išieškotojai J. V. išduotą vykdomąjį dokumentą negali būti išskirtas į dvi dalis (įpareigojimo įvykdymą ir baudos išieškojimą), o vykdymo veiksmai pagal išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą pirmiausia turi būti vykdomi remiantis CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o taip pat laikantis ir ginčo situacijoje taikytinų protingumo ir ekonomiškumo principų.
21. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės.
22. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 26 punktas).
23. Iš esmės tos pačios pareigos antstoliui nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte, kur nurodyta, jog vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis, gavęs išieškotojo pranešimą, kad sprendimas nevykdomas, ir sprendimo nevykdymą patvirtinančius įrodymus, surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
24. Taigi, būtent antstolė, gavusi išieškotojos vykdomuosius dokumentus, turėjo pareigą įsitikinti, ar teismo sprendimas ir jame skolininkui nustatyti įpareigojimai atlikti neturtinio pobūdžio veiksmus buvo tinkamai ir laiku atlikti, o nustačius aplinkybes, kad sprendimas per teismo nustatytą terminą nebuvo įvykdytas ir (ar) nebuvo tinkamai įvykdytas, vadovaujantis CPK 771 straipsniu, turėjo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį buveinės vietos apylinkės teismui.
25. Viena vertus, sutiktina su apelianto argumentais, kad būtent išieškotoja, kreipdamasi į antstolę, turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius teismo sprendimo neįvykdymo faktą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad antstolė, nagrinėjamu atveju gavusi išieškotojos vykdomuosius dokumentus, juos priėmė ir pradėjo priverstinį išieškojimą – iš skolininko išieškojo, bet nepaskirstė 205,72 Eur sumą, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad antstolė arba neturėjo pagrindo spręsti apie teismo sprendimo tinkamą ar/ir savalaikį įvykdymą, arba nepagrįstai, neįsitikinusi dėl sprendimo įvykdymo tinkamumo, pradėjo priverstinį išieškojimą. Taigi, įvertinant šias aplinkybes, bei vadovaujantis teisės normomis, nustatančiomis antstolio veiklos principus (Lietuvos Respublikos antstolio įstatymo 3 straipsnis), spręstina, kad antstolė, priėmusi iš išieškotojos vykdomuosius dokumentus, prieš pradedant priverstinį išieškojimą, turėjo dėti pastangas įsitikinti sprendimo neįvykdymo / netinkamo įvykdymo faktu (tame tarpe ir pareikalauti iš išieškotojos atitinkamų įrodymų). Tad šiuo atveju laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakomybę dėl įrodymų apie sprendimo (ne)įvykdymo fakto surinkimo antstolei ir visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, jog nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių antstolė negalėtų atlikti reikiamų vykdymo veiksmų (patikrinti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas laiku ir tinkamai nebuvo įvykdytas, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui).
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolė Daiva Milevičienė, gavusi iš išieškotojos J. V. vykdomuosius dokumentus, nepaisant to, jog prašyme buvo nurodytas piniginio pobūdžio reikalavimas, kildinamas iš neįvykdyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu skolininkui R. K. nustatyto nepiniginio pobūdžio įpareigojimo, turėjo įsitikinti dėl sprendimo (ne)įvykdymo / (ne)tinkamo įvykdymo fakto, ir nustačius, kad sprendimas nėra įvykdytas / tinkamai įvykdytas, turėjo atlikti CPK 771 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus veiksmus – surašyti Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kad pastarasis išspręstų 2019 m. kovo 18 d. sprendime nurodytų pasekmių taikymo klausimą, tačiau ne pati nustatinėti sprendimo neįvykdymo apimtį ir pradėti baudos išieškojimo veiksmus.
27. Antra, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui padarytai išvadai, jog vien tai, kad šiuo atveju antstolė nesurašė sprendimo neįvykdymo akto ir iš karto pradėjo baudos išieškojimo veiksmus, nesilaikydama CPK LVII skyriuje nustatytos tvarkos, savaime nereiškia, kad egzistuoja pagrindas nutraukti vykdymo procesą.
28. CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose nurodyti pagrindai, kai vykdomoji byla nutraukiama, ir šis sąrašas yra baigtinis.
29. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas išieškotojai buvo išduotas dėl 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019, kuriuo skolininkui R. K. buvo nustatytas neturtinio pobūdžio įpareigojimas - pakeisti skolininkui priklausančių statinių stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo teritoriją, - kuris turėjo būti įvykdytas per vienerių metų terminą, o jo neįvykdžius, už kiekvieną neįvykdymo dieną paskirta 5 Eur bauda. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiuo momentu nėra aiškaus ir akivaizdaus pagrindo spręsti, kad šis teismo sprendimas (paskirtas įpareigojimas) būtų įvykdytas, kadangi, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio ir juose išdėstytų šalių pozicijų, šiuo aspektu (dėl sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymo fakto / įvykdymo momento) tarp šalių yra kilęs ginčas – skolininkas yra pateikęs matininko 2024 m. gegužės 31 d. Aiškinamąjį raštą, antstolio M. D. 2024 m. rugpjūčio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriais grindžia savo poziciją, kad teismo sprendimas šiai dienai yra (ir per teismo sprendime nustatytą terminą buvo) įvykdytas pilna apimtimi; tuo tarpu išieškotoja į bylą yra pateikusi fotonuotraukas, žemės sklypų 2014 m. ir 2024 m. lyginamąją analizę, grįsdama aplinkybes, jog teismo įpareigojimas nėra įvykdytas. Antstolė Daiva Milevičienė, priimdama vykdymo dokumentą vykdyti, nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą; vykdymo dokumentą priėmė ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus (nors ir nepagrįstai, kaip konstatuota tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir šia nutartimi, tačiau ne kuriuo nors CPK 651 straipsnyje numatytu pagrindu). Taigi, visos šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, numatytų 629 straipsnio 1 dalyje, kurios galėtų sudaryti pagrindą vykdomajai bylai nutraukti.
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, teisėtai ir pagrįstai panaikino antstolės Daivos Milevičienės 2024 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-12-26259 bei, įpareigojo antstolę patikrinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 yra įvykdytas, o nustačius, kad sprendimas laiku ir tinkamai neįvykdytas, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kad jis išspręstų teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo klausimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 22 d. priimtą nutartį atskirojo skundo nurodytais pagrindais. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apelianto R. K. (R. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.