- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- 2-5782-429/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01500-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
- 2.4.2.6Ginčai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Spirinai, Eglei Buinevičiūtei-Kostenko,
nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. G., R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. G., R. G., dėl teisės privatizuoti būstą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti ieškovei teisę privatizuoti 3-jų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka (b. l. 3-7).
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 1992 m. vasario 7 d. Kauno miesto valdyba išdavė E. K. (ieškovės motinai), taip pat ieškovei, jos vyrui ir vaikui orderį apsigyventi (duomenys neskelbtini), Kaune, bet ieškovės mama kartu neapsigyveno. Nors mama sutiko, kad ieškovės vardu būtų išpirktas butas, tačiau (duomenys neskelbtini) m. gimus sūnui R. G., pašlijo santykiai su mama. Kreipėsi į teismą, ir mama neteko teisių į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje 1998 m.
Ieškovė nurodė, kad dokumentus dėl privatizavimo nešė kartu mama 1992 m. vasarą ar rudenį, tačiau kopijų neišsaugojo. Pažymėjo, kad ginčo bute gyvena nuo pat pirmos dienos, o mama gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo metu motina išvykusi į užsienį. Nurodė turinti aukštąjį išsilavinimą (VU Ekonomikos fakultetas), dirbo transporto įmonėje inžiniere, vėliau su statistika, buhaltere, dabar – (duomenys neskelbtini), vyras dirbo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus vyrui A. G. buvo sunkus laikotarpis.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atkreipė, kad teismų praktika yra įvairi, nevienoda, akivaizdu, kad procesas vykdavo kitaip nei atsakovės atstovė nurodė. Pažymėjo, kad procesu turėjo abi šalys rūpintis, juridinis asmuo turėjo būti taip pat dalyvauti privatizavimo procese. Būdavo įvairių situacijų, kai trūkdavo dokumentų, kadangi dokumentai buvo pateikinėjami skirtingose vietose – butų ūkio tarnybose, registrų centre, ir darbovietėse, todėl negalėjai žinoti, kada tau reikia ateiti. Atkreipė dėmesį, kad kaip liudytojai patvirtino, jog ne visi žmonės tuo metu turėjo telefonus, tokių duomenų nėra, kokiu būdu buvo informuojama, kokie siunčiami pranešimai. Savivaldybė tokios paslaugos neteikė kaip bylučių sudarymas, jei ir darė, tai kitais tikslais. Pažymėjimo, kad privatizavimo skyriui buvo teikiami dokumentai tik dėl privatizavimo. Atkreipė dėmesį, kad asmeniui pasikreipus, toliau buvo atsakovės kompetencija, nebuvo numatyti terminai per kiek laiko turi pranešti ieškovei dėl privatizavimo. Nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-240/2012. Advokato padėjėja prašė vadovautis tikimybių pusiausvyrų principu, kadangi labiau tikėtina, jog ieškovė kreipėsi dėl privatizavimo.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja nurodė, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. pabaigos, todėl terminas nėra praleistas, tačiau, jei teismas mano, kad praleistas, prašo atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Vienas iš argumentų atmesti ieškinį, yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas.
Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, išskyrus techninės apskaitos bylutę, kuri galėjo būti sudaryta nebūtinai tik privatizavimo tikslais. Pažymėjo kad savivaldybė jokių naikinimo aktų niekada nebuvo, jei asmens byloje yra kokie prašymai, čekiai, jie yra pateikiami. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, be to prijungtoje civilinėje byloje yra pačios ieškovės nurodyta, kad jog ji elgėsi nerūpestingai.
Atsakovės nuomone, sutarimo tarp ieškovės ir jos motinos nebuvo jau 1992 m. Pažymėjo, kad ieškovė ir negalėjo būti tinkamas subjektas, kadangi nevedė bendro šeimyninio gyvenimo su motina. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė visą laiką mokėjo nuomos mokestį, tuo labiau patvirtindama, kad ji ginčo bute gyvena tik nuomininko teisėmis.
Atsakovės atstovė A. A. atkreipė dėmesį į tai, kad prieštarauja ieškovės ir liudytojos duoti parodymai, ieškovė nurodė, kad nešė dokumentus su motina, tuo tarpu liudytoja nurodė, kad nešė dokumentus tik trys kaimynės. Pažymėjo, kad susitarimas tarp šeimos narių turėjo būti notariškai patvirtintas, tai buvo privalomas dokumentas, be kurio sandoris negalėjo būti sudarytas. Nurodė teismų praktiką: civilinė byla Nr. 2A-1271-773/2017 (šioje byloje aptarta panašių aplinkybių ir dėl ieškinio senaties), civilinė byla Nr. 2A-1386-4638/2017 (nuo nuomos sutarties sudarymo pritaikyta senatis), civilinė byla Nr. 3K-3-282-686/2017 m., civilinė byla Nr. 2A-1386-4368/2017.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G. ir R. G. iš esmės pateikė tokius pačius atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, nes jiems žinomos nurodytos ieškinyje aplinkybės iš mamos. Šia tema yra ne kartą kalbėję, žino, kad mama, būdama atsakinga ir rūpestinga periodiškai domėjosi vykstančiu procesu. Nurodė, kad procesas neužbaigtas dėl atsakovės kaltės, nes visiškai tikėtina, jog tiesiog per klaidą dėl gausos prašymų atlikti šį veiksmą, buvo „užsimetę“ jų pateikti dokumentai, kas yra priežastimi šiai dienai ginti jų šeimos pažeistas teises. Kadangi mama iki šios dienos gyvena šiame turte ir juo rūpinasi kaip savo, o atsakovai tiesiog prisitaikę prie esamos situacijos teigia, kad ieškovė praleidusi ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad 1992 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, tikslios datos neprisimenantys, mama pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės privatizavimo skyriui, dėl buto (duomenys neskelbtini) Kaune, privatizavimo.
Liudytoja R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieškove yra draugai nuo senamiesčio laikų, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini) g. Paaiškino, kad ieškovė Ginčo bute apsigyveno 1992 m., o nuo 1994 m. su mama prasidėjo nesutarimai, ieškovės motina nelankė ir nežiūrėjo anūko, žino, kad 1998 m. bylinėjosi su mama, kuri pripažinta praradus teisę į tą butą. Paliudijo, kad ieškovė rinko pažymas apie šeimą, turtą, ginčo butas buvo suteiktas 5 asmenims, tačiau mama neapsigyveno.
Liudytoja D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė Ginčo bute gyvena nuo 1992 m., kaip ir ji pati, ketvirtam aukšte gyvena ieškovė, liudytoja – pirmam aukšte. Paliudijo, kad ji, ieškovė ir dar viena kaimynė nešė dokumentus iš pradžių į butų valdybą, po to į savivaldybę. 1992 m. gavo orderį, nurodė, kad 1993 m. privatizavo savo butą. Paaiškino, kad kalbėjo su ieškove, jog gavo pranešimus, o ieškovė negavo. Nurodė, kad Ginčo bute niekada nemačiusi ieškovės motinos, ieškovė šiuo metu gyvena viena, vaikai jos užsienyje. Tryse ėjo, kaimynės dėl privatizavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo 1995 m. kovo 20 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 61).
Vadovaujantis 1992 m. vasario 7 d. Kauno miesto valdybos Gyvenamosios patalpos Orderiu Nr. 85, gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, leista apsigyventi K. E., A. (Orderio išdavimo pagrindas – Kauno miesto Valdybos 1992-02-07 potvarkis Nr. 257), ir jos penkių asmenų šeimai (jai, jos sūnui – K. E., dukrai – Ieškovei šioje byloje – I. G., žentui A. G., anūkui – V. G.) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 11-13).
1998 m. kovo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje ieškovų I. G. ir jos vyro A. G. ieškinį dėl atsakovės E. K. pripažinimo kaip netekusios teisės į ginčo butą, patenkino, o atsakovės E. K. priešieškinį ieškovams dėl buto padalijimo, įkeldinimo ir atskiros buto nuomos sutarties sudarymo, atmetė (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 19).
E. K. Ginčo bute negyveno nuo pat buto suteikimo dienos, ji liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.
1998 m. spalio 16 d. Kauno miesto Valdybos Sprendimu Nr. 949 nuspręsta pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovės I. G. vardu (šeimoje keturi asmenys) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 15).
2000 m. kovo 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 56-58). Ieškovė visada mokėjo nuomos mokestį atsakovei.
Ieškovė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G., R. G. 2016 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto Centrinio duomenų banko duomenis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 20-22).
Buto, (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra išlikusi techninės apskaitos byla, su buto privatizavimo susijusių dokumentų nėra (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 23).
Ant techninės apskaitos bylos viršelio pieštuku, kairėje pusėje viršuje užrašyta: „pranešta 93 12 03“.
Ieškovės vyras A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 31).
Dėl ieškinio senaties
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo (2012 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1171-657/2012).
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.).
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl teismas pasisako, ar šioje byloje taikytinas ieškinio senaties terminas.
Ieškinį ieškovė pareiškė 2016 m. rugsėjo 21 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 4), t. y. nuo 1998 m. liepos 1 d. (Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nesiėmė jokių realių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatyta ieškinio senaties terminą. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio senatis ieškovei buvo 10 metų ir turėtų būti skaičiuotina nuo 1998 m. liepos 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė elgėsi pasyviai daugiau dvidešimt metų. Be to, ieškovė net ir 2000 m. kovo 30 d. pasirašiusi patalpų nuomos sutartį su atsakove, ir toliau elgėsi pasyviai, daugiau nei 16 metų. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po vyro mirties buvo sunkus laikotarpis, nepateisina ieškovės elgesio pasyvumo, susijusio su teisės privatizuoti ginčo patalpas pasyvumu. Ieškovės vyras A. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ir iki to laiko ieškovė elgėsi pasyviai. Vien pareigos apie informavimą perkėlimas atsakovei taip pat nepateisina tokio ilgo ieškovės delsimo. Be to, kaip pati ieškovė nurodė, ji turinti aukštąjį išsilavinimą, nuolatos buvo dirbanti. Aplinkybę, kad ieškovei turėjo būti žinoma, jog butas nėra privatizuotas, patvirtina ir liudytojos D. D. parodymai, jog 1993 m. ji pati privatizavo savo butą, ir gavo pranešimus, o ieškovė pranešimo negavo. Todėl ieškovė, turėdama aukštąjį išsilavinimą, bendraudama su kaimynėmis, turėjo ir galėjo žinoti, jog butas nėra privatizuotas, ką patvirtino duotais parodymais ir kita liudytoja R. K..
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė yra praleidusi 10 metų senaties terminą ir nėra jokių pateisinančių priežasčių ieškinio senaties terminą atnaujinti. Minėta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tačiau teismas siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo toliau apsisako dėl materialaus ieškovės reikalavimo.
Dėl ieškovės teisė privatizuoti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valia pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatyta terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017 ir kt.).
Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai privatizavimo subjektui, norinčiam privatizuoti butą ar gyvenamąjį namą, t. y.: 1) asmuo iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2) aukščiau minėto įstatymo įsigaliojimo diena asmuo buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar nuomininkų šeimos narys, arba kuriam po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.
Ištyrus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į pačios ieškovė paaiškinimus, konstatuotina, jog ieškovės mama niekada taip ir negyveno jai išnuomotame bute, į ginčo patalpas neįsikėlė, o liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai suponuoja išvadą, jog nuo 1992 m. liepos mėnesio, kuomet ieškovės mamai buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, I. G. ir jos mama E. K. nesudarė vienos šeimos, o taip pat I. G. nebuvo ir ginčo patalpų pagrindine nuomininke iki pat 2000 m. kovo 31 d. nuomos sutarties sudarymo, kuri buvo pasirašyta su ja tik išsprendus ginčą teisme, atitinkamai šios aplinkybės tik patvirtina, kad lengvatinio privatizavimo procedūroms pradėti ginčo buto nuomininkas su kartu gyvenančiais šeimos nariais negalėjo pateikti susitarimo, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.
Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė neatitiko įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos, kad įstatymo įsigaliojimo dieną asmuo turi būti perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar nuomininkų šeimos narys, o gyvenamoji patalpa Ieškovei buvo išnuomota tik 2000 m. kovo 31 d. Kauno miesto savivaldybei su ieškove sudarius ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dėl ko darytina išvada, kad ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jame nustatyta tvarka net negalėjo pateikti pareiškimo dėl būtent ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, kadangi šis įstatymas pilna apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.
Tokiu atveju, kai asmenys pareiškia ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, jie turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos Butų privatizavimo įstatyme nurodytos sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017). Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis šiuo įstatymu, jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta tuo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012).
1998 m. kovo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, tiek ir ieškovės duoti parodymai bei teigtos aplinkybės, tiek ir teismo nustatyti ir nenuginčyti faktai, kad ieškovės motina E. K., kuri buvo pirminė ginčo patalpų nuomininkė, į minimą butą niekada neįsikėlė, jame negyveno, su dukra šeiminio gyvenimo nevedė ir tuo pagrindu, pačios ieškovės ieškininiu reikalavimu teismo buvo pripažinta netekusia teisių į ginčo butą. Tuo tarpu ieškovė pilnateise nuomininke tapo tik po šio sprendimo įsiteisėjimo ir tik pasirašius atsakovei su ieškove 2000 m. kovo 31 d. nuomos sutartį.
Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nepateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, kuris sukeltų teismui abejones dėl to, jog techninės apskaitos knygutėje trūksta dokumentų. Pažymėtina, kad ieškovės atstovės advokatės padėjėjos Jolantos Ramoškienės nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012, šioje byloje netaikytina, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje faktinės aplinkybės (ieškovo pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo buvo pateiktas 1991 m. ir prašymui suteiktas registracijos numeris) skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos (ieškovės prašymo dėl buto privatizavimo nėra).
Teismo išvadą, jog ieškovės ieškinys dar labiau sustiprina tai, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyta, jog ieškovės motina niekada negyvena ginčo bute. Tokios aplinkybės suponuoja, kad tarp ieškovės ir jos motinos nebuvo būtino privatizuojančių asmenų susitarimo dėl akivaizdaus susipriešinimo tarp ieškovės ir jos motinos. Teismas atmeta ieškovės ir jos atstovės argumentus, kaip neįrodytus, dėl 1992 m. dokumentų dėl privatizavimo nešimo. Pažymėtina, kad nors liudytoja D. D. teismo posėdžio metu paliudijo, jog nešė dokumentus dėl privatizavimo kartu su ieškove, tačiau tos pačios liudytojos parodymai paneigia ieškovės teiginius, kad ji nešė dokumentus kartu su savo motina. Akivaizdu, kad jeigu ieškovės nurodytos aplinkybės būtų tiesa, techninės apskaitos bylutėje būtų išlikę kokie nors prašymai, pateikti pačios ieškovės ar jos motinos. Pažymėta, kad ieškovės atstovės deklaratyvūs pasakymai, jog tais laikais yra buvę, kad dingsta dokumentai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, atstovė tik paminėjo, jog dėl to, kad Teisių į šias gyvenamąsias patalpas ginčas teisme tarp nurodytų asmenų, paneigia ir ieškinyje nurodytus teiginius, jog ieškovė laiku pradėjo privatizavimo procedūras, nunešė prašymus, pateikė pažymas, šeimos narių sutikimus, kadangi tuo laikotarpiu ieškovė net nebuvo pagrindine nuomininke, o ir akivaizdžiai nebuvo pasiektas šeimos narių susitarimas dėl to, kieno vardu bus siekiama privatizuoti minimą butą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte yra numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą ar komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą – į atitinkamą administraciją. Prie pareiškimo turi būti pridėtas šių taisyklių 18 punkte nurodytas susitarimas. Aukščiau nurodytų taisyklių 18 punkte yra numatyta, kas gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Patvirtintas susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.
Analogiška nuostata buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris numatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jos šeimos narių susitarimo, kas taps privatizuojamo buto savininkas, sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga (conditio sine qua non) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1819-773/2017).
Ieškovė nebuvo pagrindinė buto nuomininkė ar nuomininko šeimos narė (nuomos santykių prasme), todėl net negalėjo pateikti tokio prašymo, t. y. tinkamo suinteresuoto asmens kreipimosi, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras, ir, atitinkamai, jis net negalėjo būti priimtas pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
Įvertinus byloje esančius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl jis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas patyrė 22,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys atmestas, jos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 ir 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, j. a. k. 111106319, dėl teisės privatizuoti 3-jų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.
Priteisti iš ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,63 Eur (dvidešimt du eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodą 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.