- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-1171-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01371-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.)
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- L. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), D. B. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2570-540/2011 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui L. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl skolos priteisimo.
Ieškovas E. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. C. 44000 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas papildomu prašymu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo (b.l. 50).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 1999m. sausio 5d. jis paskolino atsakovui 10000 JAV dolerių, kas tuo metu atitiko 44000 Lt. Pinigus paskolinti atsakovas prašė verslo vystymui. Jie abu nuvyko į notarinę kontorą, kur buvo sudaryta sutartis. Pinigus atsakovui ieškovas perdavė notarinėje kontoroje, apie ką atsakovas pažymėjo kitoje sutarties pusėje. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, L. C. slapstėsi, todėl ieškovas negalėjo jį įspėti dėl pinigų grąžinimo. 2003m. pats ieškovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir iki 2010 m. atlikinėjo bausmę. Atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę neturėjo galimybės kreiptis su ieškiniu į teismą, nes įkalinimo vietos administracija nesprendė jam teisinės pagalbos suteikimo klausimo. Tik grįžęs iš įkalinimo vietos, iš karto kreipėsi į advokatą, kuris ir surašė ieškinį. R. U. nepažįsta, su juo nebuvo verslo partneriai, todėl jam nebuvo davęs jokio nurodymo iš atsakovo paimti skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu taikė ieškinio senatį E. B. pareikštam reikalavimui dėl skolos priteisimo ir ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovo valstybei 990,00 Lt žyminio mokesčio ir 28,49 Lt. (dvidešimt aštuonis litus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalys 1999 m. sausio 5 d. E. B. ir L. C. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią E. B. paskolino L. C. 44000 Lt, kuris šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 1999 m. sausio 19 d. (b.l. 4 ).
Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš byloje esančios paskolos sutarties, L. C. savo ranka rašytu prierašu patvirtino, kad jis iš E. B. gavo 44000,00 Lt (b.l. 4). Ieškovas E. B. kategoriškai tvirtino, kad jis sutartyje nurodytus pinigus atsakovui perdavė notarinėje kontoroje sudarant sutartį. Sutinkamai su CK 6.875 str. 1 d. paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Atsakovas aiškino, kad jis pinigų realiai pagal 1999-01-05 sutartį negavo, tačiau pripažino, kad ji buvo sudaryta todėl, kad žlugus atsakovo verslui, jis liko skolingas ieškovui 14 300 JAV dolerių, tačiau kodėl į sutartį buvo įrašyta 44 000 Lt suma, kuri pagal tuo metu buvusį valiutų kursą atitiko 10 000 JAV dolerių, o ne suma, atitinkanti 14 300 JAV dolerių, atsakovas nurodyti negalėjo. Tai vertinant, daroma išvada, kad atsakovas pripažino, kad jis sutarties sudarymo metu buvo skolingas ieškovui. Vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas, sutarties sudarymo metu, buvo verslininkas, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, todėl, pasirašymas paskolos sutartį, turėjo suvokti šios sutarties sudarymo ir pasirašymo pasekmes. Atsakovas nesinaudojo savo teise ginčyti paskolos sutartį. Byloje rašytinė paskolos sutartis nebuvo ginčijama, todėl laikytina, kad ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta ir sutartyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota.
Atliekant atsiskaitymus pagal paskolos sutartį reikia atlikti atitinkamo turinio pakvitavimus, tačiau jokių pakvitavimų atsakovas nepateikė. Ieškovas paneigė, kad jis būtų davęs nurodymą atsakovui jo skolintus pinigus grąžinti ne E. B., o kitam asmeniui. Sudarytoje paskolos sutartyje nėra aptarta, kad paskolos suma gali būti grąžinama ir kitam asmeniui. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad jis savo prievolę paskolos davėjui įvykdė tinkamai.
Teismas nustatė, kad Iš 1999-01-05 paskolos sutarties matyti, kad joje numatytas skolos grąžinimo terminas -1999-01-19. Sutinkamai su CK 1.127 str. 2 d. ieškinio senaties terminas šioje byloje reikalavimui dėl skolos pagal paskolos sutartį, priteisimo pareikšti prasidėjo 1999 m. sausio 20d. ir suėjo 2009-01-20. Ieškovas, prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodė, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. kad nuo 2003-06-03 iki 2010-10-04 atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos bei paduoti ieškinį dėl skolos priteisimo. Teismo nuomone, nenustačius kitų aplinkybių, sukliudžiusių ieškovui laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą pareikšti ieškinį, vien ieškovo buvimas įkalinimo vietoje, kur jis, būdamas pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus, turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti savo pažeistų, jo nuomone, teisių gynimu ir kur jam būnant nebuvo užkirsta galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu siunčiant ieškinį paštu arba paduodant jį per atstovą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Daroma išvada, kad jis savo teisių atžvilgiu buvo aplaidus ir nerūpestingas, todėl jam ieškinio senaties termino reikalavimui dėl skolos priteisimo atnaujinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ieškinį patenkinti (b.l. 73), taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad teismas be pagrindo nepripažino svarbiomis E. B. nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Apeliantas tvirtina, kad, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime bei šios laisvės atėmimo įstaigos ligoninėje, neturėjo realios galimybės ginti savo pažeistas teises, jo galimybės ieškoti skolininko visiškai apribotos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. C. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 112-114). Nurodo, kad teismas ieškinį atmetė pagrįstai, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties – įkalinimo, atsakovo nuomone, yra visiškai nepagrįstas, nes nuo skolos grąžinimo termino pabaigos iki apelianto patekimo įlaisvės atėmimo įstaigą praėjo daugiau nei 4 metai laiko. Per tą laikotarpį ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, kas patvirtina, jog skola buvo grąžinta. Be to, apeliantas turėjo realias galimybes pareikšti ieškinį ir būdamas laisvės atėmimo įstaigose, nes bendravo su advokatais, taip pat jį nuolat lankė žmona. Savo teisės ieškovas negynė net 12 metų, todėl teismas pagrįstai vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo kriterijais taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų nes šios kategorijos bylose teismui nėra numatyta procesinė galimybė peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir apeliacinio skundo ribas, nenustačius viešojo intereso (CPK 265 str. 2 d., 320 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių 1999-01-05 buvo sudaryta paskolos sutartis (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)), pagal kurią ieškovas E. B. paskolino atsakovui L. C. 44000,00 Lt (b.l. 6). Teismas sprendime pasisakė dėl įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, nurodė įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, taip pat nurodė kitus teisinius argumentus.
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas aiškiai nurodė savo išvadas dėl ieškinio atmetimo, o taip pat teismas atmetė ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, kaip savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu (CK 1.131. str. 1 d.). Teismas savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl to, jog jis praleido senaties terminą.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniams dėl paskolos priteisimo taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu taikydamas ieškinio senatį, tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.).
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytu, jog ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti prasidėjo 1999 m. sausio 20 d., nes pagal šalių 1999-01-05 paskolos sutarties 1 p. nustatyta, kad prievolė grąžinti skolą pasibaigė 1999-01-19. Bendrasis trejų metų ieškininės senaties terminas turėjo sueiti 2002-01-20, galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. CK 1.125 str. 1 d. numato 10 m. ieškinio senaties terminą ir taikomas reikalavimams kurių ieškinio senatis nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad pagal 1999-01-05 paskolos sutartį 10 metų ieškininės senaties terminas, prasidėjęs 1999-01-20, suėjo 2009-01-20. Ieškovas nuo šio momento žinodamas apie savo pažeistą teisę (tai, jog atsakovas negrąžina jam skolos) per įstatyme nustatytą terminą galėjo apginti pažeistą teisę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iki 2009-01-20 ieškovas privalėjo tinkamai pareikšti teismui ieškinį (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) dėl paskolos grąžinimo pagal minėtą šalių sutartį (CK 1.121. str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2003 m. birželio 3 d. iki 2010 m. spalio 4 d. atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, nesustabdė ieškinio senaties termino eigos pagal CK 1.129 str. ir ši aplinkybė savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir netaikyti ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, nes pats ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, kaip analogiškoje situacijoje būtų veikęs apdairus ir rūpestingas asmuo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi apeliantui buvo atidėtas 1320,00 Lt žyminio mokesčio valstybei sumokėjimas iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacine tvarka dienos (b.l. 109). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1320,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).