Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, išsiskyrusi, atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista 3 kartus:

2006-01-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį, 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-11 nutartimi atleista nuo 2 metų laisvės atėmimo bausmės;2009-06-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį, 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2011-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį, 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B., būdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, 2012-03-07 įsiteisėjus nuosprendžiui, būdama nesuimta pasislėpė ir iki 2012-05-07, kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų, vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Apklausta teisiamajame posėdyje, kaltinamoji K. B. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, jog ji žinojo, kad yra nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme. 2012-03-07 buvo apeliacinis teismas, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko, nes sirgo jos mažametė dukra. Ji pasiskambino savo advokatei S. Kručienei, kuri jai pasakė, kad susidėtų daiktus ir lauktų, kol jos atvažiuos policija. Po nuosprendžio ji apie 6-7 dienas niekur nevažiavo ir laukė, vėliau išvažiavo kelioms dienoms pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Ji iš namų niekada neišvykdavo ilgesniam laikotarpiui nei viena savaitė. Iki jos nuteisimo, jai buvo skirta kardomoji priemonė registruotis policijos įstaigoje, todėl ji žinojo, kad negali iš namų išvykti ilgesniam laikotarpiui nei savaitė. Kol vyko bylos nagrinėjimas, jos gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi jos vyras ieškojo darbo Šiauliuose, nusprendė išsinuomoti butą. Į Šiaulius atvažiuodavo tik apsipirkti. Liudytojai nematė, kiek laiko ji gyveno Šiauliuose. Nuo lapkričio mėnesio iki kovo 7 d. ji policijoje nebesiregistravo. Nesilaikė jai skirtų kardomųjų priemonių, kadangi galvojo, kad jei jau yra nuteista, tai ir nebereikia. Ji neigia, kad bute Šiauliuose gyveno ilgiau nei savaitę. Tą dieną, kai ją rado policija, ji su dukra užmigo, išgirdusi durų skambutį, ji priėjo prie durų ir paklausė „kas ten“ . Šeimininkė pasakė, kad ten ji. Tuomet ji nuėjo į kambarį apsivilkti chalato ir atidarė duris, į kambarį įėjo policija. Kadangi ji pasimetė, todėl policijai prisistatė sesers vardu ir pavarde. Taip padarė dėl to, kad su policija buvo ir buto šeimininkė. Ji išsigando, kad šeimininkė, sužinojusi, kad ji yra teista, nebenuomos jos vyrui buto. Policijai ir pataisos įstaigai nepranešė, kad išvyksta iš savo gyvenamosios vietos, kadangi nepagalvojo, kad reikia pranešti. Specialiai nesislėpė, yra teista tris kartus, tačiau tik pirmą kartą realiai laisvės atėmimo bausme. Ji nepakeitė savo telefono numerio, ji pametė savo seną telefoną, neinformavo policijos apie naują telefono numerį. Pirma gyveno Saulės tako g., tačiau ten buvo didelis butas, todėl po dviejų, ar trijų savaičių persikėlė į mažesnį butą Valančiaus gatvėje. Niekas iš jos artimųjų jai nesakė, kad jos ieško policija. Jos tašė su daiktais buvo kambaryje po stalu. Gal ir padarė kažką ne taip, tačiau ne iš blogų kėslų.

Liudytojas Arūnas Kubulkis teisme parodė, kad dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėju. Pas jį atėjo poskyrio specialistas A. Čelkis, kuris gavo teismo nuosprendį, ir paprašė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), ir atvežti K. B., kadangi ji buvo nuteista nuosprendžiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo A. Kubulkio ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-12 duotus parodymus, kad dirbant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigose, 2012 m. kovo mėnesio pradžioje iš Viešosios policijos skyriaus viršininko S. Rakščio gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes yra gautas įsiteisėjęs teismo nuosprendis K. B. atžvilgiu. Gavęs nurodymą, galėjo būti š. m. kovo 12 arba 13 diena, jis vienas pats nuvyko minėtu adresu, tačiau nieko namuose nerado, bandė prisiskambinti turėtu K. B. telefono numeriu, tačiau jis buvo išjungtas. Dar kartą nuvykęs š. m. kovo 14 dieną, namuose rado L. N., K. B. sugyventinio V. K. motiną, ir ją apklausė apie K. B. buvimo vietą. L. N. paaiškino, kad K. B. draugauja su jos sūnumi V. K., tik savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi šiuo adresu, bei, kad paskutinį kartąjį matė ją 2012-03-10, o 2012-03-12 su V. K. ir dukra S. K. išvyko į Šiaulius. Tikslios gyvenamosios vietos nurodyti negalėjo, nes nežino, minėjo, kad K. B. dažnai keičia butus bei telefono numerius. Paprašė paskambinti V. K., tačiau ji pasakė, kad su juo susisiekti taip pat negali. L. N. minėjo, kad K. B. kartu su V. K. atvyksta pas ją į mėnesį apie du kartus. Jai pranešė, kad kai tik pasirodys K. B., informuotų, paskambintų bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., 40-41 b. l.). Liudytojas A. Kubulkis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad kai jis apklausinėjo L. N., jam nekilo įtarimų, kad ji galėjo būti neblaivi, alkoholio kvapo nejuto. Jis surašė tas aplinkybes, kurias jam pasakojo L. N..

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad tuo metu dirbo Šiauliuose, Asmenų paieškos skyriuje, vyresniuoju tyrėju. K. B. ieškojo pagal teismo nuosprendį, ji turėjo atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Buvo paskelbta K. B. paieška. Jie vykdė paiešką, klausinėjo jos artimuosius, važinėjo į jiems žinomas gyvenamąsias vietas. Tikslaus adreso nepamena, bet Šiauliuose buvo viename bute, ten rado tik kaltinamosios sugyventinį, kuris nenurodė, kur yra kaltinamoji, bute K. B. nerado. Gal būt V. K. ir sakė, kad K. B. yra išvykusi į Angliją pas seserį. Tais telefonų numeriais, kuriuos jie turėjo, jiems nepavyko susisiekti su K. B.. K. B. sulaikė jis su kolega Valerijumi Frolovu. Į butą, kuriame buvo kaltinamoji, jie pateko tik su buto šeimininkės, kurios pavardės nepamena, pagalba. Jiems nuvykus į butą Valančiaus gatvėje, durų niekas neatidarė, nors jie turėjo informaciją, kad bute yra kaltinamoji. Pagal registraciją susirado buto šeimininkę, buto savininkė jiems pasakė, kad butas išnuomotas. To buto duris atrakino buto šeimininkė savo raktu. Bute rado K. B. ir dukrą. K. B. iš pradžių jiems savo tikru vardu ir pavarde neprisistatė. Kaltinamoji buvo pakeitusi plaukų spalvą. Jis tiksliai neprisimena, gal tašė ir buvo, kaltinamoji papildomai dėjosi daiktus į tašę. Jie sakė dėl ko atvyko, tačiau ji ir pati suprato, kodėl jie atvyko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo G. Baranausko ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-19 duotus parodymus, kad buvo gauta medžiaga dėl K. B. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo. Buvo pradėta paieškos byla jos atžvilgiu, nustačius slapstymosi faktą. Pirmiausia jis nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal turimą informaciją, K. B. galėjo gyventi kartu su savo sugyventiniu V. K.. Atidaręs duris V. K. paaiškino, kad K. B. nėra, ji išvykusi pas savo seserį į Angliją, kur konkrečiai gyvena sesuo, jis nežino. Jam sugyventinė minėjo, kad ji išvažiuoja į Angliją užsidirbti pinigų, o vėliau kada nors parvažiuos. V. K. buvo paaiškinta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, jis atsakė, kad jam neįdomu. V. K. leidus, buvo apžiūrėtas butas, tačiau K. B. nebuvo rasta. Jokiais turimais telefono numeriais su K. B. susisiekti negalėjo. Buvo vykdomos operatyvinės priemonės siekiant surasti K. B.. 2012-05-07 buvo gauta informacija, kad K. B. gali gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Siekiant šią informaciją patikrinti, kartu su kolega V. Frolovu buvo nuvykta minėtu adresu. Kadangi buto durų niekas neatidarė, jie išsikvietė buto šeimininkę, kuri atrakino duris. Įėję į butą aptiko K. B. kartu su savo mažamete dukra, maždaug 4-5 metų amžiaus. K. B. jiems prisistatė kitu vardu ir pavarde. Ji buvo nusidažiusi plaukus tamsia spalva (prieš tai buvo šviesi). Tik po kiek laiko ji patvirtino, kad yra K. B., kad ji nuomojasi šį butą. Prie jų K. B. susidėjo įvairius savo daiktus, sakė, kad žino, jog turi vykti į pataisos namus atlikti bausmę. K. B. jie sulaikė ir nuvežė į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (1 t., 72-73 b. l.). Liudytojas G. Baranauskas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad kai atvyko į butą Valančiaus gatvėje, ir kuomet jų neįsileido į butą, nepamena, ar girdėjo, kad bute kas nors būtų vaikščiojęs. Kai jie beldėsi į K. B. buto duris, ne tik K. B., bet ir kaimynai tai turėjo girdėti. Kol atvyko buto šeimininkė prie buto durų jie stovėjo apie pusę valandos. Kuomet kalbėjosi su V. K. bute Saulės take, jis kalbėjo pakankamai rišliai, suprato savo veiksmus, suprato ką sako.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad kaltinamoji K. B. yra jo sugyventinė. Nuolatinė jų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo atvykę pareigūnai į (duomenys neskelbtini), tuo metu namuose jo sugyventinės nebuvo. Pareigūnams jis pasakė, kad K. B. išvažiavo į Šiaulius. Tiksliai neprisimena, kuriam laikui ji buvo išvykusi, jam K. B. pasakė, kad išvyksta dviem dienom. Tuo metu Šiauliuose jis K. B. nuomojo butą. Butą nuomojo dėl to, kad jis Šiauliuose ieškojo darbo. K. B. su dukra būdavo ir kaime, ir Šiauliuose. Tikslaus adreso, kur nuomojo butą, neprisimena, tai buvo miesto centre, netoli turgaus. Saulės tako g. taip pat nuomojo butą. Du pareigūnai buvo atvykę į butą Saulės take, tuo metu K. B. buvo išvykusi į kaimą. Neatsimena ką sakė pareigūnams, apie tai, kur yra K. B., tuo metu buvo susipykęs su K. B., buvo neblaivus. Tuo metu buvo išgėręs, kai pareigūnams pasakė, kad K. B. yra išvykusi į Angliją pas seserį, norėjo jai pakenkti. Kuomet pareigūnai buvo atvykę į kaimą ieškoti K. B., jis tą pačią dieną apie tai pasakė K. B.. Neatsimena, ar K. B. pranešė policijai apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) ji išsikelia gyventi į Šiaulius. Jie (duomenys neskelbtini) ir Saulės take gyveno kartu su K. B., po to kartu su K. B. persikėlė į butą Valančiaus gatvėje. Neturi piktumo K. B. ir nenori jai pakenkti. Ankščiau turėjo ant jos pyktį, kai sakė pareigūnams, kad yra išvykusi į Angliją, tuo metu buvo neblaivus. K. B. visą laiką keisdavo plaukų spalvą.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad jos dukra K. B. nesislapstė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra pas ją atvažiuodavo vieną, du kartus per savaitę. Yra buvusi pas dukrą svečiuose, kai ji gyveno Šiauliuose, netoli prekybos centro „Akropolis“. Kai dukra gyveno centre netoli turgaus, nėra buvusi pas ją svečiuose. K. B. sesuo gyvena Anglijoje. K. B. niekada nebuvo išvykusi iš Lietuvos. K. B. jai pasakojo, kad V. K. ieško Šiauliuose nuomotis butą, nes reikėjo vaiką vesti į darželį. K. B. atvažiuodavo pas ją į (duomenys neskelbtini) po to, kai ji buvo nuteista. Yra buvę, kad pas juos pabūdavo dvi dienas.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad K. B. atvažiuodavo pas juos į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad K. B. yra nuteista laisvės atėmimo bausme. Ji vis sakydavo, kad jos turi atvažiuoti pasiimti. K. B. nežadėjo išvykti į užsienį. Yra buvęs svečiuose pas K. B. (duomenys neskelbtini). K. B. sakydavo, kad yra susidėjusi „tašelę“, sakydavo, kad ją turi išsivežti. Su ta „tašele“ K. B. atvažiuodavo pas juos į (duomenys neskelbtini).

Liudytojas Valerijus Frolovas teisme parodė, kad 2012 m. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo vykdoma K. B. paieška. Vykdant paiešką pagal turimą informaciją, jis, kartu su G. Baranausku, 2012 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal jų turimus duomenis, butą nuomojosi K. B. su savo sugyventiniu. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė Vytautu, pavardės neatsimena. Minėtas vyras jiems paaiškino, kad K. B. šiame bute nėra, ji kažkur išvykusi, tame bute negyvena. Kur yra išvykusi K. B. jis tiksliai nežino, sakė, kad gali būti išvykusi į užsienį, minėjo Angliją. Vyriškiui buvo paaiškinta, kad yra vykdoma K. B. paieška, kad bus sprendžiamas klausimas dėl bylos iškėlimo dėl vengimo atlikti bausmę. Vyriškis atsakė, kad jam tai visiškai neįdomu. Tam vyrui leidus, jie apžiūrėjo butą, bute kaltinamosios nerado. Bandė skambinti turimais K. B. telefonų numeriais, tačiau niekas neatsiliepė. Po kurio laiko, vykdant operatyvines priemones, sužinojo, kad K. B. nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su G. Baranausku nuvykus minėtu adresu, jei tiksliai pamena, pasibeldė į duris, tačiau durų niekas neatrakino. Jie susižinojo, kas yra to buto savininkė, su ja susisiekė ir paprašė atvykti į minėtą butą. Atvyko buto savininkė, pasibeldė į buto duris, pasakė „čia aš“, ar „buto šeimininkė“. Buto duris atrakino kaltinamoji, paprašius prisistatyti, ji prisistatė kitu vardu ir pavarde. Jis pažino, kad tai ta pati K. B., tik nuotraukoje ji buvo tamsių plaukų, o tuo metu šviesiaplaukė. Po kurio laiko ji prisipažino, kad yra K. B.. Bute dar buvo jos mažametė dukra. K. B. buvo išaiškinta, kad ji yra ieškoma, kad bus sulaikyta. Tiksliai nepamena, ar jie skambino, ar beldės į buto duris ir jiems niekas jų neatidarė. Nuo jų beldimo į duris, iki tol, kol atvyko buto šeimininkė, praėjo apie pusvalandis, gal šiek tiek daugiau. Per tą laiką, jis su kolega nebuvo pasišalinę nuo to buto durų. Kuomet kaltinamoji atidarė buto duris, ji nesakė, kad būtų miegojusi ir negirdėjusi beldimo, ar skambučio. Kaltinamoji atidarė duris buto šeimininkei, kuomet šeimininkė garsiai pasakė, „atrakink, čia aš šeimininkė“. K. B. nebuvo susiruošusi. Jie leido jai susirinkti daiktus. K. B. ieškojo dėl to, kad buvo gavę teismo nurodymą vykdyti jos paiešką dėl to, kad ji vengė atlikti jai skirtą bausmę.

Liudytoja G. P. teisme parodė, kad kaltinamąją yra mačiusi vieną kartą. Kai nuomojo butą, ji bendraudavo su V. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-26 duotus parodymus, kad 2012 m. pavasarį, galėjo būti balandžio mėnuo, buvo įdėjusi skelbimus laikraštyje „Ekspres kontaktas“ ir internete „Landsale“, kad nuomoja savo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal skelbimą paskambino moteris, kuri pasakė, kad norėtų išsinuomoti butą, tačiau apžiūrėti buto negali, nes turi mažą vaiką, ir dėl buto nuomos reikalų atvyks susitikti jos vyras. Pamena, kad galėjo būti laikotarpis nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki balandžio 15 d., kuomet į jos butą atvyko vyriškis, prisistatęs vardu V. K., pateikė savo asmens dokumentą, su juo pasikalbėjo apie buto nuomos sąlygas, pinigų sumą ir kt., ir jis kaip avansą padavė jai 200 Lt. Bute vyriškis sakė, kad planuoja gyventi ilgesnį laiką, kad bute gyvens trise, kartu su savo žmona ir mažamete dukra. Jis pasakė, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas, kad mažai būna Lietuvoje, ir kad bute daugiau laiko gyvens jo žmona su dukterimi. Praėjus maždaug porai savaičių nuo susitikimo su V. K., ji nuėjo į minėtą butą patikrinti skaitiklių rodmenis, buto duris atidarė moteris, kaip suprato, V. K. žmona. Kiek pamena, ji buvo juodais plaukais, ir kartu su ja buvo mažametė mergaitė 3-4 metų amžiaus. Maždaug po savaitės, apie 14-15 val. jai paskambino policijos pareigūnai ir pasitikslino, ar ji yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, ji pavirtino. Tada jie parašė, jog ji įleistų juos į butą, kadangi jiems būtina į jį patekti. Kai ji baigusi darbą, apie 17.00 val. nuvažiavo į savo butą, jos prie laiptinės laukė su civiliais rūbais vilkintys policijos pareigūnai. Iš karto buto durų niekas neatidarė, buvo keletą kartų skambinta į duris. Tada ji su savo buto raktais atrakino duris. V. K. žmona, buvusi bute, pasakė, kad miegojo, todėl negirdėjo durų skambučio. V. K. žmona pareigūnams iš karto nenurodė savo vardo ir pavardės. Pareigūnai dar jai pasakė, kad ji nemeluotų. Ir tik iš antro ar trečio karto ji pasisakė savo vardą ir pavardę. Kai pareigūnai paprašė pateikti savo asmens dokumentą, ji nurodė, kad visi dokumentai yra pas vyrą. Tada pareigūnai pasakė jai, kad ji turi vykti kartu su jais, kad ruoštųsi važiuoti į komisariatą (1 t., 77-78 b. l.). Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad priėjusi prie buto durų, porą kartų paskambino, tačiau niekas durų neatidarė. Ji visą laiką buvo buto koridoriuje ir nematė, kas dedasi kambaryje. Koridoriuje jokių tašių nematė, kai kaltinamoji apsirengė ir ėjo lauk, ji su savimi turėjo tašę. Kuomet ji matė kaltinamąją, ji buvo apkūnesnė ir tamsiais plaukais, internete jos atvaizdas buvo su šviesiais plaukais. Bute yra dvejos medinės durys, jos yra ne šarvuotos, be garso izoliacijos, spynos paprastos. Užrakinti raktu galima tik iš lauko pusės, o iš vidaus durys yra užsukamos.

Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta labai senai, gal apie 12 metų, kai ji su broliu atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad K. B. yra nuteista, kad buvo paskelbta jos paieška, apie tai kalbėjo visas kaimas. Kaltinamosios vyras ir dukra visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), o kaltinamoji pas juos atvažiuodavo. Neatsimena su kuo kalbėjosi apie K. B. paiešką, ar su ja pačia, ar su jos vyru. Tiksliai pokalbio neatsimena, bet jis kalbėjo su K. B., kad policija jos ieško. O gal apie tai jam sakė jos vyras.

Iš 2012-03-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. Čelkio tarnybinio pranešimo dėl K. B. paieškos matyti, kad pareigūnas pranešė negalintis įvykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, nes šiuo nuosprendžiu nuteista K. B., negyvena jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. Kubulkis buvo nuvykęs nurodytu adresu, tačiau K. B. nerado. Kaip paaiškino minėtu adresu gyvenanti L. N., K. B. yra jos sūnaus V. K. sugyventinė. K. B. su sugyventiniu V. K. ir dukra S. K., gyvena Šiauliuose, tik gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). L. N. dabartinio gyvenamosios virtos adreso Šiauliuose nežino, telefonų numerių taip pat nežino (1 t., 8 b. l.).

Iš 2011-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nusprendė K. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2009-06-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir K. B. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmė atliekant pataisos namuose (1 t., 9-14 b. 1.).

Iš 2012-03-07 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas nutarė atmesti nuteistosios K. B. apeliacinį skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį (1 t., 15-19 b. 1.).

Iš 2012-03-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo patvarkymo pateikti vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį matyti, kad buvo nutarta Joniškio rajono policijos komisariatui pateikti vykdyti įsiteisėjusį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį (1 t., 20 b. 1.).

Iš 2012-03-14 L. N. paaiškinimo matyti, kad ji paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena apie 50 metų, jis jai ir priklauso. Gyvena su sūnumi V. K., kuris draugauja su K. B.. K. B. minėtu adresu negyvena, o yra tik čia deklaravusi gyvenamąją vietą. Paskutinį kartą į jos namus K. B. buvo atvykusi 2012-03-10, o 2012-03-12 išvyko su V. K. ir savo dukra S. K. į Šiaulių miestą, kuriame ir gyvena. Jos telefono numerio ir tikslaus adreso nežino, kadangi ji juos nuolat keičia. K. B. pas ją atvažiuoja į mėnesį apie 2 kartus, permiegojusi išvyksta į Šiaulius (1 t., 26 b. l.).

Iš 2012-03-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriaus vyresn. tyrėjo G. Baranausko tarnybinio pranešimo dėl K. B. paieškos matyti, kad tyrėjas informavo, kad 2012-03-21, apie 11.05 val. pagal turimą informaciją buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur su sugyventiniu gyvena ieškomoji K. B.. Bute buvo rastas ieškomosios sugyventinis V. K., kuris paaiškino, kad jo sugyventinės šiuo metu nėra, nes ji išvyko pas savo seserį į Angliją, kur konkrečiai sesuo gyvena jis nežino, nori užsidirbti pinigų, o vėliau kada nors parvažiuos (1 t., 27 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro registracijos lapo matyti, kad K. B. nuo 2010-07-02 buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. K. B. buvo įpareigota kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pirmą pirmadienį iki 12 val. registruotis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure. K. B., vykdydama aukščiau minėtą įpareigojimą, registravosi 2010-07-12, 2010-10-19, 2010-11-10, 2011-02-07 ir paskutinį kartą K. B. policijos įstaigoje registravosi 2011-04-04 (1 t., 132 b. 1.).

Iš Šiaulių apskrities VPK NTB rašto matyti, jog K. B. paieška buvo nutraukta 2012-05-07 sulaikius K. B. (1 t., b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog kaltinamosios K. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad ji Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu būdama nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau būdama dar nesuimta, pasislėpė, ir taip vengė atlikti jai paskirtą bausmę, yra surinkta pakankamai. Kaltinamoji K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę, teigdama, kad ji žinojo apie jos atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir žinojo apie jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jai ją ginusi advokatė pasakė, kad ji susidėtų daiktus ir lauktų jos pasiimti atvažiuosiančių policijos pareigūnų, ji, 6-7 dienas nesulaukusi policijos pareigūnų, kelioms dienoms išvažiavo į (duomenys neskelbtini), aplankyti savo tėvų, taip pat buvo išvykusi apsipirkti į Šiaulius, kur jos sugyventinis V. K. nuomojosi butą, tačiau niekada nebuvo palikusi savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ilgiau kaip 7 dienoms, kai 2012-05-07 ją bute sulaikė policijos pareigūnai, ji jiems durų neatidarė, nes miegojo ir nieko negirdėjo, o prisistatė svetimu vardu ir pavarde, nes buvo išsigandusi ir pasimetusi, taigi, ji ne specialiai vengė atlikti jai Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tokius kaltinamosios parodymus paneigia neprieštaringi ir vieni kitus papildantys liudytojų parodymai: liudytojas A. Kubulkis parodė, kad gavęs nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), ir pristatyti kaltinamąją K. B., kuri yra nuteista laisvės atėmimo bausme, pirmą kartą (apie 2012 m. kovo 12-13 dienas) nurodytu adresu nieko nerado, nurodytais telefonais su kaltinamąja nepavyko susisiekti, nes telefonai buvo išjungti, 2012 m. kovo 14 d., nuvykus minėtu adresu duris atidarė L. N., kuri paaiškino, kad K. B. 2012-03-12 išvyko į Šiaulius, jos gyvenamosios vietos adreso Šiauliuose nežino, telefono numerio taip pat nežino, nes K. B. juos dažnai keičia, (duomenys neskelbtini), K. B. yra tik deklaravusi gyvenamąją vietą, tačiau čia negyvena; liudytojai G. Baranauskas ir V. Frolovas parodė, kad vykdė K. B. paiešką, nurodytais K. B. telefonais su ja susisiekti nepavyko, jos ieškoti buvo bandyta ieškoti bute, esančiame Saulės tako g., Šiauliuose, kurį nuomojosi kaltinamosios K. B. sugyventinis V. K., nuvykus minėtu adresu duris atidarė V. K. ir informavo, kad bute K. B. nėra, kad ji yra išvykusi į Angliją pas savo seserį, vėliau, gavus informaciją, kad K. B. gali gyventi Valančiaus gatvėje, Šiauliuose, ir nuvykus nurodytu adresu buto durų niekas neatidarė, pareigūnams susisiekus su nuomojamo buto savininke G. P. ir paprašius jos pagalbos patekti į butą, buvo patekta į butą, kur buvo rasta kaltinamoji, kuri pareigūnams prisistatė svetimu vardu ir pavarde ir tik vėliau prisipažino esanti K. B.; liudytoja G. P. patvirtino liudytojų G. Baranausko ir V. Frolovo teisme duotus parodymus, be to, ji papildomai nurodė, kad butą, esantį Valančiaus gatvėje, iš jos nuomojosi kaltinamoji K. B., jos sugyventinis V. K. ir mažametė mergaitė, prieš išsinuomojant butą, su G. P. susisiekė K. B., ji pasakė, kad buto nuomos reikalus su G. P. sutvarkys V. K., kuris G. P. pasakė, kad bute daugiausia gyvens K. B. su dukra, liudytojas V. K. patvirtino, kad jis buvo pasakęs K. B., kad jos ieško policijos pareigūnai, tą patį patvirtino ir liudytojas R. Š.. Minėtų liudytojų parodymais teismas remiasi visiškai, nenustatyta, jog minėti liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją. Kaip patvirtino pati kaltinamoji K. B., jai buvo žinoma tiek apie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, kuriuo ji buvo nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, tiek apie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas kaltinamosios apeliacinis skundas, kaltinamosios gynėja išaiškino kaltinamajai nuosprendžio vykdymo tvarką – susidėti daiktus ir laukti atvyksiančių jos pasiimti policijos pareigūnų. Tačiau kaltinamoji keisdama telefonų numerius ir apie tai nepranešdama jos bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą vykdančiai institucijai – Joniškio rajono pataisos inspekcijai, nebūdama jos nurodytoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), po jos atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuomodamasi butus Šiauliuose, ir juos gana dažnai keisdama (per maždaug du mėnesius pakeitė du butus), neįsileisdama policijos pareigūnų į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), teigdama, kad negirdėjo beldimo, nors esant paprastoms, nešarvuotoms, be garso izoliacijos durims, ji puikiai turėjo girdėti pareigūnų beldimą, pareigūnams prisistatydama svetimu vardu ir pavarde, keisdama savo išvaizdą, t. y. keisdama plaukų spalvą, tokiu būdu pasislėpė ir vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be liudytojų parodymų kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina teisme ištirti rašytiniai įrodymai: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartyje, patvarkyme pateikti vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinime, užfiksuoti duomenys. Teismas kaltinamosios parodymus, jog ji nevengė atlikti laisvės atėmimo bausmės laiko jos pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesiremia. Teismas taip pat nesiremia R. P. ir R. P. parodymais, kad K. B. nevengė atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi jų parodymai yra subjektyvus aplinkybių vertinimas, palankus K. B., kuri yra R. P. dukra, ir dėl giminystės ryšių galimai šie asmenys, duodami parodymus siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės K. B..

Kaltinamosios K. B. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, nes ji Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu būdama nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau būdama dar nesuimta, iki 2012-05-07 kol ją sulaikė policijos pareigūnai, vengė atlikti jai paskirtą bausmę.

Teismas patikslina kaltinime nurodytą vengimo periodą, jog kaltinamoji K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vengė iki 2012-05-07, kadangi tokios aplinkybės nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Šis patikslinimas nelaikytinas kaltinimo ribų išplėtimu ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Kaltinamosios K. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies ir dydžio K. B. skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje. Tai yra, K. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), teista (1 t., 122-127 b. l.), teistumas neišnykęs, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos charakterizuojamas patenkinamai, 2009-07-09 buvo įrašyta į Joniškio rajono pataisos inspekcijos įskaitą, Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo įspėta, nes pažeidė teismo nuosprendžiu jai paskirtą įpareigojimą – be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2012-03-13 išbraukta iš Joniškio rajono pataisos inspekcijos įskaitos, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nuosprendžiu buvo nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme (1 t., 9-14; 134 b. l.), bausta administracine tvarka, turinti galiojančių nuobaudų (1 t., 141-145 b. l.), nedirbanti (1 t., 146 b. l.), buvo registruota darbo biržoje, tačiau darbo paieškos buvo nutrauktos (1 t., 147 b. l.). Todėl teismas, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus K. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant šiek tiek mažesnį, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ir nuteisti ja 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 1 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.