Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir K. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteista už tai, kad būdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuteista pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, 2012 m. kovo 7 d. įsiteisėjus nuosprendžiui, būdama nesuimta pasislėpė ir iki 2012 m. gegužės 7 d., kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų, vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistosios K. B. įsitikinimu byloje surinkti įrodymai jos kaltės padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką neįrodo. Teigia, kad ji tyčia nesislėpė, neturėjo tikslo išvengti atsakomybės. Pasak nuteistosios, apylinkės teismas ignoravo tiek jos, tiek jos motinos R. P. parodymus, juos nepagrįstai vertino kaip šališkus.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios K. B. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę.

Nors apeliantė savo skunde teigia jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadariusi, pastarosios kaltę padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodo liudytojų A. K., G. B., V. F., G. P., V. K., iš dalies – ir pačios K. B. parodymai bei kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir teismo tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertinti įrodymai.

Kaip matyti iš byloje esančio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos, minėtu nuosprendžiu K. B. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė K. B. paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Kardomosios priemonės K. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta K. B. suimti (1 t. 9-14 b. l.).

Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad K. B. dalyvavo skelbiant minėtą nuosprendį, taigi, jai apie šį nuosprendį akivaizdžiai buvo žinoma (23-25 b. l.). Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad nuteistoji K. B. apylinkės teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus K. B. apeliacinį skundą ir jį 2012 m. kovo 7 d. nutartimi atmetus (1 t. 15-19 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendis įsiteisėjo ir 2012 m. kovo 9 d. buvo pateiktas vykdyti (1 t. 20 b. l.).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. Č. 2012 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvykdyti negali, nes K. B. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena. Tyrėjas A. K., nuvykęs šiuo adresu, K. B. nerado, minėtu adresu gyvenanti L. N. paaiškino, kad K. B. yra jos sūnaus V. K. sugyventinė ir gyvena kartu su V. K. bei dukra Šiauliuose (1 t. 8 b. l.).

(duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro registracijos lape užfiksuoti duomenys patvirtina, kad K. B. 2010 m. liepos 2 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir ji įpareigota registruotis Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pirmąjį pirmadienį. Iš minėto registracijos lapo akivaizdu, kad paskutinį kartą K. B. policijos įstaigoje registravosi 2011 m. balandžio 4 d. (1 t. 132 b. l.).

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad policijos komisariate gavus teismo nuosprendį, jo buvo paprašyta nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini) ir atvežti K. B.. K. B. minėtu adresu nebuvo rasta, buvo paskelbta jos paieška. Teisiamajame posėdyje perskaičius A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi (1 t. 189 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad 2012 m. kovo mėnesio pradžioje jis iš Viešosios policijos skyriaus viršininko gavo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), nes yra gautas įsiteisėjęs K. B. priimtas teismo nuosprendis. Pristačius K. B. į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, ji būtų buvusi uždaryta į areštinę, o po to nuvežta į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Nuvykęs minėtu adresu, tai galėjo būti 2012 m. kovo 12 ar 13 d., jis nieko nerado, pabandė paskambinti K. B. telefonu, tačiau pastarosios telefonas buvo išjungtas. Dar kartą nuvykęs minėtu adresu kovo 14 d., jis (A. K.) namuose rado L. N., kuri paaiškino, kad K. B. draugauja su jos sūnumi V. K., kad K. B. su V. K. ir dukra S. K. 2012 m. kovo 12 d. išvyko į Šiaulius. Paaiškino, kad K. B. dažnai keičia butus bei telefono numerius (1 t. 40-41 b. l.). Šiuos liudytojo A. K. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti minėtų parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo.

Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas G. B. paaiškino, kad neradus K. B., kuri pagal teismo nuosprendį turėjo atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta pastarosios paieška. Vykdant paiešką buvo apklausinėjami K. B. artimieji, važinėjama po žinomas K. B. gyvenamąsias vietas. Susisiekti su K. B. turimais telefonų numeriais nepavykdavo. Nuvykus į vieną butą Šiauliuose, jame buvo rastas K. B. sugyventinis V. K.. Po kurio laiko jis, t. y. G. B., kartu su kolega V. F. sulaikė K. B. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kadangi jiems nuvykus į minėtą butą durų niekas neatidarė, į šį butą buvo patekta buto savininkės pagalba. Buto savininkė sakė, kad šis butas išnuomotas. Bute buvo rasta K. B. ir jos dukra. Pradžioje K. B. prisistatė ne savo vardu ir pavarde. Posėdžio metu pagarsinus liudytojo G. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 189-190 b. l.), pastarasis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. nurodė, kad atliekant nuteistosios K. B. paiešką buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur pagal operatyvinius duomenis, K. B. galėjo gyventi su savo sugyventiniu. Buto duris atidaręs K. B. sugyventinis V. K. paaiškino, kad K. B. nėra, ji išvykusi pas savo seserį į Angliją. Minėtame bute K. B. nebuvo, su ja susisiekti turimais telefonų numeriais nepavyko. Vykdant operatyvines priemones 2012 m. gegužės 7 d. buvo gauta informacija, kad K. B. gali gyventi (duomenys neskelbtini). Jam (G. B.) kartu su kolega V. F. nuvykus minėtu adresu, buto durų niekas neatidarė. Tuomet jie išsikvietė šio buto šeimininkę, kurios pagalba patekus į butą jame buvo rasta K. B. ir pastarosios dukra. Pradžioje K. B. prisistatė ne savo vardu ir pavarde, po to patvirtino, kad ji yra K. B.. Prie jų K. B. susidėjo savo daiktus, sakė, kad žino, jog turi vykti į pataisos namus (1 t. 72-73 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. F. (2 t. 2-3 b. l.).

Netikėti liudytojų G. B. ir V. F. parodymais nėra pagrindo – juos patvirtina kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai. Teisiamajame posėdyje liudytoja G. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 19-20 b. l.), kad ji 2012 m. pavasarį, galėjo būti laikotarpis nuo balandžio mėnesio 10 d. iki 15 d., išnuomojo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. K., kuris pasakė, kad minėtame bute gyvens su savo žmona ir mažamete dukra. Kai ji (G. P.) po poros savaičių nuėjo į butą, jame rado moterį, kaip suprato, V. K. žmoną ir mažametę (3-4 metų amžiaus) mergaitę. Netrukus į butą sugrįžo V. K.. Praėjus maždaug savaitei po šio susitikimo, apie 14-15 val. jai paskambinę policijos pareigūnai pasitikslino, ar ji yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, ar šį butą nuomoja, ir paprašė juos įleisti į minėtą butą. Kadangi jai atvykus buto durų niekas nedarė, ji buto duris atrakino savo raktu. Įėjus į butą jame buvusi V. K. žmona pasakė, kad miegojo, todėl durų skambučio negirdėjo. Iš pradžių moteris policijos pareigūnams savo tikrojo vardo ir pavardės nesakė, tik pareigūnams liepus nemeluoti, pasisakė savo vardą ir pavardę. Policijos pareigūnai moteriai pasakė, kad ji turi vykti kartu su jais (1 t. 77-78 b. l.).

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro raštas patvirtina, kad K. B. 2012 m. gegužės 7 d. buvo sulaikyta ir paieškos byla nutraukta (1 t. 45 b. l.).

Liudytojas, K. B. sugyventinis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su K. B. gyveno pas savo mamą L. N. (duomenys neskelbtini). Pamena, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo į (duomenys neskelbtini) kaimą buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems jis pasakė, jog K. B. išvažiavo į Šiaulius. Patvirtino, kad jis gyveno bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykę du policijos pareigūnai. Tuo metu K. B. buvo išvykusi į kaimą (190-191 b. l.).

Aplinkybę, kad K. B. žinojo, jog jai turi būti vykdomas teismo nuosprendis, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojai R. P. bei R. Š. (1 t. 192-193 b. l., 2 t. 23 b. l.). Pati nuteistoji K. B. teisme patvirtino, kad ji žinojo, jog yra nuteista laisvės atėmimu ketveriems metams, žinojo, kad 2012 m. kovo 7 d. bus nagrinėjamas jos apeliacinis skundas. Nurodė, kad po to pasiskambino savo advokatei S. Kručienei, kuri jai pasakė, jog susidėtų daiktus ir lauktų, kol pas ją atvyks policijos pareigūnai. Patvirtino, kad jos gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) kaime, jai buvo paskirta kardomoji priemonė registruotis policijos įstaigoje, tačiau ji nuo lapkričio mėnesio iki kovo 7 d. nebesiregistravo, kardomųjų priemonių nebesilaikė. Policijai ir pataisos įstaigai apie savo išvykimą iš gyvenamosios vietos nepranešė todėl, kad nepagalvojo jog tai būtina. Taip pat neinformavo policijos apie pasikeitusį savo telefono numerį. Manė, kad jei jau yra nuteista, kardomųjų priemonių laikytis nebereikia. Šiauliuose pirmiausia gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje (2 t. 20-21 b. l.).

Taigi, akivaizdu, kad nuteistoji K. B., neabejotinai žinodama, kad yra nuteista laisvės atėmimo bausme, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir ji privalo jai paskirtą bausmę atlikti, turi vykti į pataisos namus, tyčia išvyko iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į Šiaulius, kur taip pat keitė gyvenamąją vietą – gyveno dviem skirtingais adresais esančiuose butuose, apie savo buvimo vietą ir pakeistą telefono numerį policijos įstaigai nepranešė, priešingai, vengė policijos pareigūnų, nuo jų slėpėsi, o ją suradus, vengdama sulaikymo prisistatė ne savo vardu ir pavarde. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad K. B., būdama nuteista laisvės atėmimo bausme ir dar nesuimta vengė atlikti jai paskirtą bausmę ir taip padarė BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir pačios nuteistosios K. B. parodymus, ir jais rėmėsi tiek, kiek šiuos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas taip pat motyvuotai nurodė, kodėl nesiremia liudytojos R. P. parodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 242 straipsnyje numatytą veiką Baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, apeliantės prašymas priskirti jos padarytą nusikaltimą prie netyčinių nusikaltimų negali būti tenkinamas.

Kadangi K. B. nusikaltimą, už kurį yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikusi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs tai, kad K. B. vykdant minėtą nuosprendį sulaikyta 2012 m. gegužės 7 d., nauju (skundžiamu) nuosprendžiu K. B. paskirtą bausmę subendrino su 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, nuteistosios prašymas įskaityti į jai paskirtą galutinę subendrintą bausmę jos nuo 2012 m. gegužės 7 d. atliktą bausmės laiką taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistosios K. B. apeliacinį skundą.