- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-157-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06150-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą antstoliui A. B., suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. P. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė tenkinti 2020 m. spalio 25 d. prašymą priimti patvarkymą dėl administracinių baudų išieškojimo proceso nutraukimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suėjus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui (ANK 672 straipsnio 3 dalis/ATPK 308 straipsnis); tenkinti 2020 m. spalio 25 d. prašymą priimti patvarkymą nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui ir nutraukti visus su priverstiniu išieškojimu susijusius veiksmus; perduoti patvarkymą dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administracinių baudų išieškojimo proceso nutraukimo suėjus įstatymų nustatyta tvarka išieškojimo senaties terminui, apylinkės teismui tam, kad teismo sprendimu būtų nutraukti nutarimų, aukščiau nurodytose administracinio teisės pažeidimo bylose paskirti baudą, vykdymai.
2. Nurodė, kad visose vykdomosiose bylose pirmieji priverstinio išieškojimo veiksmai buvo atlikti tik 2014 m. vasario 19 d., t. y. praėjo daugiau kaip 4 metai, o seniausioje byloje beveik 10 metų, nuo nutarimo perdavimo priverstiniam išieškojimui datos iki pirmųjų antstolio priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmų. Teigė, jog antstolis nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas vengė baudų mokėjimo, tik nežinojo, jog jos paskirtos, todėl nesidomėjo vykdymo veiksmais ir pareiškėjas nevengė baudų mokėjimo. Pažymėjo, jog antstolis turėjo pareigą surašyti išieškojimo negalimumo aktą, nes per vienerius metus nepavyko baudų išieškoti ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui, bet to neatliko.
3. Antstolis A. B. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skundo, nurodydamas, jog dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 182/2010. Pažymėjo, kad skolininkas 2012-12-06 buvo pateikęs prašymą mokėti skolą dalimis po 50 Lt (14,48 Eur), tačiau savo įsipareigojimą vykdė tik iš dalies, per vienerius metus įmokėtos tik septynios įmokos, paskutinę įmoką, pagal įsipareigojimą pervedė 2013-10-04, rašo, jog toliau nevykdys savo įsipareigojimų, paaiškinimo, kodėl nutraukia įmokų mokėjimą nepateikė. Antstolių informacinėje sistemoje yra matyti, jog skolininko vardu per visus antstolius yra vykdoma 21 vykdomoji byla (iš kurių visos užvestos pagal ATPK, išskyrus 8 vykdomąsias bylas, kuriose išieškotoja - antstolių R. A. ir D. P. kontora). Taip pat vykdomosiose bylose matyti, jog per vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį buvo nurašytos lėšos, skolininkas visada prašydavo lėšas grąžinti ir nepalikdavo nors minimalių sumų skoloms dengti. Nurodo, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo. Antstolis vykdomosiose bylose nuo tada kai buvo priimti vykdomieji dokumentai vykdyti iki šios dienos teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, Sodrai - dėl skolininko darbovietės bei tikrino VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėse dėl skolininkui priklausančio turto (visos užklausos yra pridėtos paskutinėje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pažymėjo, kad antstolio A. B. kontoroje yra vykdomos septynios vykdomosios bylos, todėl vienoje byloje priimtas vykdymo veiksmas tiesiogiai lemia ir kitas vykdomąsias bylas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų Ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad iš vykdomųjų bylų matyti, jog antstolis vykdomosiose bylose nuo tada, kai buvo priimti vykdomieji dokumentai vykdyti (7 vykdomosios bylos) nuolat, o kartais ir per metus keletą kartų, teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, išskaitų, Sodrai dėl skolininko darboviečių, užklausė viešo registro duomenų bazes apie skolininkui priklausantį turtą, priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto ir nėra dvejų metų termino, kai antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko. Pažymėjo, jog iš vykdomosios bylos matyti, jog visos užklausos buvo atliktos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip siekiant kuo mažesnių vykdymo išlaidų. Sprendė, jog ta aplinkybė, jog skolininkas nevengė mokėti baudų, pareiškėjo neįrodyta. Teismas nustatė, kad antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti (vykdomi), nėra pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 629 straipsnyje antstoliui vykdomosioms byloms nutraukti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui ir nutraukti visus su priverstiniu išieškojimu susijusius veiksmus, įpareigoti antstolį A. B. nutraukti visus administracinių baudų išieškojimo proceso veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suėjus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Visose vykdomosiose bylose dėl administracinės baudos priverstinio išieškojimo jau yra suėjęs 5 metų išieškojimo senaties terminas: Nr. (duomenys neskelbtini) - 2009-06-12, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2012-03-18, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2012-11-07, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2012-10-26, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2013-05-12, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2013-10-20, Nr. (duomenys neskelbtini) - 2014-10-31.
6.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto nuobaudų išieškojimas nepatenka į ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą. Nustatęs, kad apeliantas neturi nei lėšų, nei turto iš kurio galėtų būti įvykdyti išieškojimai, antstolis privalėjo imtis veiksmų, kad išieškojimai būtų realiai įgyvendinti, t. y. grąžinti vykdomuosius dokumentus juos priėmusioms institucijoms, kad jos galėtų kreiptis į teismą ir teismine tvarka bauda būtų pakeista į viešuosius darbus bei tokiu būdu būtų įvykdyta paskirta nuobauda. Per 11 - 16 metų antstolis nepagrįstai nesiėmė tokių veiksmų, nes kas metus, o kartais net kelis kartus per metus tikrinant apelianto materialinę padėti net 16 metų iš eilės, antstoliui turėjo būti aišku, kad nuobaudos realiai galėjo būti įgyvendintos tik, jei jos būtų pakeistos į viešuosius darbus. Todėl teismo argumentas, kad antstoliui nebuvo pagrindo surašyti aktų dėl paskirtų baudų išieškojimo negalimumo, nėra pagrįstas.
6.3. Tai, kad pats asmuo geruoju nesumoka paskirtos administracinės nuobaudos - baudos, negali būti laikoma, kad jis vengia jos įvykdymo. Apeliantas gyvena mažame miestelyje, kuriame net pagrindinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui įsidarbinimo galimybės yra labai ribotos ir, kaip nurodė teismas, apeliantas turėjo ir kitų skolų, priverstinai vykdomų kitų antstolių kontorose, kai kurios iš tų skolų pagal itin ribotas finansines skolininko galimybes, buvo iš dalies padengtos. Iš to seka tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas pats kaltas dėl to, kad bauda nebuvo iki šiol išieškota. Kaip buvo minėta, apeliantas baudos neapmokėjo dėl savo sunkios materialinės padėties, t. y. dėl nemokumo.
Atsiliepimas
7. Pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai juridiškai kvalifikavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
10. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų (iki 2017 m. sausio 1 d. – teisės pažeidimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
12. Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomos septynios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose skolininkas yra A. P., išieškotojas – VMI ((duomenys neskelbtini) r. PK paskirtos baudos).
13. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog įvertinus tai, kad skolininkui baudos yra paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, pateikto vykdomųjų dokumentų turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti trijų mėnesių termino, nurodyto ATPK 308 straipsnyje.
14. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, išaiškinta, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (šiuo atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).
16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, septynių vykdomųjų bylų medžiaga leidžia daryti išvadą, jog antstolis vykdomosiose bylose nuo tada, kai buvo priimti vykdomieji dokumentai vykdyti nuolat, o kartais ir per metus keletą kartų, teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, išskaitų, Sodrai dėl skolininko darboviečių, užklausė viešo registro duomenų bazes apie skolininkui priklausantį turtą, priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto ir nėra dvejų metų termino, kai antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko. Byloje nustatyta, kad jog visos antstolio atliktos užklausos buvo atliktos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog skolininko atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas vykdė tas pats antstolis, todėl kiekvienoje atskiroje vykdomojoje byloje tapačių duomenų apie skolininką užklausų vykdymas, teismo vertinimu, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo bei būtų sudarytos prielaidos dirbtinai didinti vykdymo išlaidas. Todėl pasinaudojimas duomenimis, gautais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pateisinamas ir pagrįstas. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad antstolis vykdomosiose bylose neatliko jokių vykdymo veiksmų du metus nuo vykdomųjų dokumentų gavimo dienos.
17. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolis turėjo surašyti aktą dėl išieškojimo negalimumo ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl ATPK 314 straipsnio 5 dalies reglamentavimo ir jos taikymo, rėmėsi aktualia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2441-657/2015), kurioje nurodyta: „baudų išieškojimas administracinių teisės pažeidimų bylose nėra prilyginamas mokesčių administratoriaus sprendimų vykdymui, nes mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 14 d.), kuris, atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 34 str.).“. Taigi, apeliantui pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė, kodėl jo nuobaudų išieškojimas nepatenka į ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą.
18. Apelianto nuomone, nėra nustatyta jokių jo tyčinių veiksmų, kuriais jis aktyviai būtų vengęs skolų išieškojimo. Taip pat apeliantas teigia, kad tai, jog pats asmuo geruoju nesumoka paskirtos administracinės nuobaudos - baudos, negali būti laikoma, kad jis vengia jos įvykdymo. Pažymi, jog jis gyvena mažame miestelyje, kuriame net pagrindinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui įsidarbinimo galimybės yra labai ribotos, apeliantas turėjo ir kitų skolų, priverstinai vykdomų kitų antstolių kontorose, kai kurios iš tų skolų pagal itin ribotas finansines skolininko galimybes, buvo iš dalies padengtos, todėl baudos nebuvo išieškotos ne dėl jo kaltės, o dėl jo nemokumo. Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas numato, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad skolininkas nevengė mokėti baudų. Priešingai nei nurodo apeliantas, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai vykdė savo, kaip skolininko, pareigas, tame tarpe ir tai, kad aktyviai ėmėsi priemonių skoloms padengti. Byloje nustatyta, kad skolininkas yra jauno amžiaus, buvo įsidarbinęs, bet iš darbo buvo atleistas, dalį įmokų yra sumokėjęs, tačiau jų mokėjimą nutraukė, nenurodydamas priežasčių, nedirba. Apeliantas teigia, kad jis neranda darbo, nes gyvena mažame miestelyje, neturi net pagrindinio išsilavinimo. Pažymėtina, kad nesant darbo gyvenamoje vietoje, jo galima ieškoti kituose miestuose ar regionuose. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims nėra užkirsta teisė baigti mokyklinio ugdymo ir vyresniame amžiuje, kas, paties apelianto teigimu, padėtų jam rasti darbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo procesas užsitęsė būtent dėl apelianto pasyvumo, nesiekiant įsidarbinti ir gauti lėšų, vengiant bendradarbiauti su antstoliu.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.