Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

5. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo klausimas.

6. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjo valia proceso atnaujinimas nėra nauja ar papildoma civilinės bylos nagrinėjimo stadija, kurioje teismas dar kartą įgyvendintų įrodinėjimo procesą. Esminis teisės viršenybės principo elementas yra teisinis apibrėžtumas (teisinis tikrumas) (CK 1.2 straipsnio 2 dalis), kartu suponuojantis pasitikėjimą įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir pagarbą res judicata principui, o galutinio ir įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo panaikinimas proceso atnaujinimo procese visada reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo, nes byloje jau išspręstas šalių teisinės padėties klausimas vėl tampa nežinomas, dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

8. Todėl proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esminėms klaidoms taisyti ir tik esant itin svarbioms bei įtikinamoms aplinkybėms. Įstatymai nesuteikia galimybės proceso šalims inicijuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos nagrinėjimo atnaujinimo vien siekiant pakartotinio to paties ginčo teisme išnagrinėjimo, papildant savo procesines pozicijas naujais argumentais bei grindžiant jas naujais įrodymais, kuriais šalys anksčiau nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad šis institutas negali virsti priemonė šalims dar kartą pasibylinėti ar, juo labiau, vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

9. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje, todėl teikiantis prašymą atnaujinti procesą asmuo privalo nurodyti ir įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. tokią aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu bei dalyku. Nagrinėjamoje byloje apeliantas savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir siekė įrodyti naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę, kuri jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma priimant nutartis dėl baudos skyrimo, o būtent, kad buvusi bendrovės vadovė jam perdavė ne visus įmonės dokumentus, todėl jam nepagrįstai buvo perkelta pareiga, kurios jis objektyviai vykdyti negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, kad nutartis dėl baudos skyrimo nėra laikoma tarpiniu procesiniu dokumentu bankroto byloje, kadangi joje nėra formuluojami reikalavimai, susiję su bankroto procesu ir jo tarpinėmis stadijomis, o keliamas savarankiškas reikalavimas dėl baudos paskyrimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nutartis dėl baudos skyrimo gali būti laikoma įsiteisėjusiu galutiniu procesiniu dokumentu. Šiame kontekste apeliantui išaiškintina, kad CPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK 260 straipsnyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Apelianto nurodomomis nutartimis dėl nuobaudų skyrimo ginčas (nagrinėjamu atveju bankroto byloje keliami reikalavimai) neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – yra ar nėra pagrindas taikyti nuobaudą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos taikymo, turėjo pareigą detaliai ir išsamiai analizuoti ir vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, išanalizuoti ir vertinti prie ieškinio pateiktus įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius ieškinio reikalavimus, ar ieškinio reikalavimai yra visiškai pagrįsti.

11. Be to, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad reikalavimas dėl nuobaudos skyrimo yra visiškai savarankiškas ir nesusijęs su bankroto byloje keliamais reikalavimais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, kuria apeliantui paskirta 1 000 Eur bauda, įmonės vadovo pareigos neapsiriboja vien tik įmonės tinkamo funkcionavimo ir jos veiklos teisėtumo užtikrinimu, bet apima ir pareigą rūpintis, kad įmonei, kuri dėl finansinių priežasčių nepajėgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, būtų savalaikiai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovo ypatingas statusas ir vaidmuo įmonės valdyme sąlygoja jo pareigų pagal įgaliojimus modifikaciją, bet ne pasibaigimą, po bankroto bylos iškėlimo. Įmonę pripažinus nemokia, jos vadovas privalo užtikrinti ne tik tinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą teismo paskirtam bankroto administratoriui, bet ir bendradarbiauti su administratoriumi viso bankroto proceso metu bei netrukdyti vykdomoms bankroto procedūroms (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Už nurodytų pareigų nevykdymą įmonės vadovui gali kilti ne tik turtinio, bet ir asmeninio pobūdžio atsakomybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 14 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-974/2014).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ valdymo organai privalėjo perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d. O ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Teismų praktikoje pažymėta, kad aptartos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).

13. Taigi, Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ bankroto byloje išspręstas klausimas dėl baudos buvusiam bendrovės vadovui skyrimo yra tiesiogiai susijęs su jo pareigų nevykdymu bankroto byloje ir šios nutartys yra laikomos tarpiniais procesiniais teismo sprendimais bankroto byloje.

14. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su apelianto argumentais, kad neatnaujinus proceso dėl įsiteisėjusių nutarčių dėl baudos skyrimo jo teisės gali būti pažeistos, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios galimai yra lemiamos klausimui dėl baudos skyrimo išspręsti.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-329-945/2020 apeliantui paskirta 1 000 Eur bauda, o 2020 m. vasario 25 d. nutartimi jam paskirta 1 400 Eur bauda. Abejose nutartyse teismas išaiškino apeliantui, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nenustatyta, kad apeliantas pasinaudojo savo teise kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas, manydamas, kad išnyko pagrindas baudos paskyrimui ir / arba dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsirado pagrindas paskirtos baudos sumažinimui, turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, tačiau ne reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl tarpinio procesinio dokumento.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą bankroto byloje dėl paskirtų jam baudų skyrimo, pasirinko netinkamą teisės į teisminę gynybą būdą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį jo prašymą. Tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, plačiau nepasisakant dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.