Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui L. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas L. Z. apie teismo posėdį informuotas tinkamai viešo paskelbimo būdu, jame nedalyvavo, nors jam žinoma apie teisminį procesą, teismui prašymų nepateikė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-03-23 O. B. ir L. Z. šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-27 nuosprendžiu O. B. nuteista už smurtą prieš mažametį vaiką (savo dukrą G. Z.). 2020-11-26 Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius informavo, jog O. B. teismo paskirtus įpareigojimus atsiprašyti nukentėjusiosios G. Z. bei dalyvauti elgesio pataisos programoje įvykdė. Pagal duomenų šaltinius O. B. naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, probacijos sąlygas vykdo tinkamai. O. B. šeimai nuo 2019-01-04 yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Atvejo vadybos proceso metu stebimi teigiami pokyčiai šeimoje, motina deda pastangas tinkamai vykdyti savo pareigas, užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus. Nuo 2020-03-23 Skyriuje gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus dukros G. Z. atžvilgiu, tačiau išnagrinėjus pranešimus, darytinos išvados, kad vaiko teisių pažeidimus padarė ne vaiko atstovė pagal įstatymą. Motinai kyla sunkumų bendraujant su dukra, kuri nėra linkusi laikytis mamos nustatytų taisyklių, negrįžta namo sutartu laiku, galimai vartoja alkoholį. Atsižvelgiant į tai, mama visuomet kreipiasi pagalbos į specialistus, stengiasi vykdyti pagalbos plane numatytus įpareigojimus.

G. Z. lanko (duomenys neskelbtini)mokyklą. Vaiko nuomonės apklausos metu nepilnametė G. Z. nurodė, jog nori gyventi kartu su mama. Pas mamą jai yra gerai, visada yra ką valgyti, namuose šilta ir tvarkinga. Kartais būna nesutarimų, bet ji su mama randa sprendimus.

Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės O. B. gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos nepilnamečiam vaikui G. Z. gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su jos mama, atitinka vaiko interesus. Prašymas priteisti G. Z. išlaikymą po 150 Eur atitinka vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė G. Z. nurodė, kad anksčiau gyveno su tėvu L. Z., tačiau tėtis vartoja alkoholį. Dabar sutinka ir nori gyventi su mama. Gyvena kambaryje su sese, turi kompiuterį, mokosi nuotoliniu būdu. Tėtis su ja nebendrauja, buvo atsitiktinai susitikusi tėtį pas pusseserę, negauna iš tėvo nei dovanų, nei pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad 2015-02-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp L. Z. ir O. B., kurioje šalys susitarė, jog vaikų Gabijos ir D. Z. gyvenamoji vieta yra nustatoma su tėvu, motina įsipareigoja mokėti po 50 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, susitarta, jog tėvai vienas kitam nekliudo bendrauti su vaikais. 2015-03-23 O. B. ir L. Z. šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-27 nuosprendžiu O. B. nuteista už smurtą prieš savo dukrą G. Z.

2020-11-26 Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius informavo, jog O. B. teismo paskirtus įpareigojimus atsiprašyti nukentėjusiosios G. Z. bei dalyvauti elgesio pataisos programoje įvykdė, naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, probacijos sąlygas vykdo tinkamai. O. B. šeimai nuo 2019-01-04 yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Atvejo vadybos proceso metu stebimi teigiami pokyčiai šeimoje, motina deda pastangas tinkamai vykdyti savo pareigas, užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus. Motinai kyla sunkumų bendraujant su dukra, kuri nėra linkusi laikytis mamos nustatytų taisyklių, negrįžta namo sutartu laiku, galimai vartoja alkoholį. Atsižvelgiant į tai, mama visuomet kreipiasi pagalbos į specialistus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl šalių nepilnametės dukters G. Z. grindžia tuo, kad dukra iki 2018-07-07 gyveno kartu su ja, dabar taip pat gyvena kartu su motina O. B. ir nori toliau ten gyventi, ką pats vaikas patvirtino teismo posėdžio metu. 2020-04-21 G. Z. išreiškė norą gyventi su mama O. B. 2020-07-14 ieškovė O. B. pasirašė su atsakovu L. Z., jog atsižvelgiant į dukros prašymą, nuo 2020-07-04 ji apsigyvens mamos O. B. ir jos sugyventinio R. D. šeimoje.

Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad G. Z. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitinka jos interesus. Tos pačios nuomonės yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, šalių dukters G. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove O. B..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su dukra nuomonės nepareiškė, tačiau 2015-02-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-149-776/2015 patvirtintoje taikos sutartyje buvo nurodyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka, kurią ieškovė prašo taikyti nagrinėjamoje byloje, atsakovui bendraujant su nepilnamete dukra. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, tiek jos atstovė teismo posėdžio metu dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštaravo. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo, atsakovas pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad ji turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma vaiko bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina, kita bendravimo tvarka šiai dienai pasiūlyta nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina ieškovės pasiūlyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka, t. y. atsakovas turi teisę lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje. Tuo atveju, jei L. Z. nori pasiimti nepilnametę dukrą su jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos, SMS žinute jis turi pranešti ieškovei O. B. į jos mobilaus telefono numerį dukters pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos laiką, buvimo vietos adresą ir pristatymo į dukters gyvenamąją vietą laiką; ieškovė O. B. įsipareigoja leisti L. Z. nekliudomai dalyvauti nepilnametės dukters auklėjime; nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukra, atsižvelgiant į jos poreikius bei interesus;

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nustačius nepilnametės G. Z. gyvenamąją vietą su ieškove, 2015-02-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-149-776/2015 priteisto iš L. Z. išlaikymo nepilnametei dukrai G. Z. išieškojimas nutraukiamas ir išlaikymas G. Z. priteistinas iš skyrium gyvenančio tėvo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-200-372/2020; ir kt.). Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-02-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-149-776/2015 priteisto išlaikymo suma buvo 50 Eur, tačiau akivaizdu, kad pasikeitė dukters poreikiai, gyvenimo aplinkybės, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas, nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 150 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis. Be to, atsakovas, būdamas informuotas apie pareikštą ieškinį, jam neprieštaravo. Esant nurodytam, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. Z. išlaikymą, mokamą po 150 Eur kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, ji skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.).

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

1. Pakeisti 2015-02-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 149-776/2015 nustatytą nepilnametės dukters G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant ją kartu su motina O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės;

2. Nustatyti atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

- atsakovas turi teisę lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje. Tuo atveju, jei L. Z. nori pasiimti nepilnametę dukrą su jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos, SMS žinute jis turi pranešti ieškovei O. B. į jos mobilaus telefono numerį +37060451854 dukters pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos laiką, buvimo vietos adresą ir pristatymo į dukters gyvenamąją vietą laiką;

- ieškovė O. B. įsipareigoja leisti L. Z. nekliudomai dalyvauti nepilnametės dukters auklėjime; nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukra, atsižvelgiant įjos poreikius bei interesus.;

3. Pakeisti 2015-02-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 149-776/2015, nutraukti priteisto išlaikymo mokėjimą nepilnamečiui vaikui G. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) iš jos motinos O. B. ir priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš jos tėvo, atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2020-11-10) iki jos pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės dukters G. Z. motinai O. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas - 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmus.