Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-993-227/2017

2017 m. gruodžio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. A. N. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15-445/2017 pagal ieškovės I. L. patikslintą ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, papildymo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų nustatymo atsakovui N. A. N. S., išvadą teikiančioms institucijoms nurodant Varėnos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių, Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, ir atsakovo N. A. N. S. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ieškovei I. L., išvadą teikiančioms institucijoms nurodant Varėnos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių, Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, papildymo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų atsakovui nustatymo ir atsakovo N. A. N. S. priešieškinys ieškovei I. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros.

Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015 nustatė tokią N. A. N. S. bendravimo su vaiku A. S. tvarką: N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus; N. A. N. S. kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai N. A. N. S. suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.; poriniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N.A. N. S., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su motina I. L., su tėvu N. A. N. S.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), su motina I. L.: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), neporiniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina I. L., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas su tėvu N. A. N. S., su tėvu N. A. N. S.: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), su motina I. L.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), vaikas A. S. su tėvu N.A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. – motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį); vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.; jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje; atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra; jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu; už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja; vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui.

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015 pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. S. tvarka, nustatydamas, ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžindamas motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl vaiko įprastų gyvenimo sąlygų, įprastinės aplinkos pakeitimo, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, su kuria gyvenant nusistovėjo vaiko dienos režimas, nakvojant pas tėvą kas antrą savaitę po dvi naktis, mažam vaikui gali būti pakenkta, jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus.

Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1891-273/2016 pagal atsakovo N. A. N. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta, kad 2016 m. birželio 17 d. ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. birželio 13 d. šalių pasirašytą susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas dukrą A. S. paima atostogoms 2016 m. birželio 13 d. ir ją grąžina 2016 m. birželio 16 d. vakare.

Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas teikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo N. A. N. S. bendravimo su dukra A. S. tvarką: 1.1. N. A. N. S. su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus; 1.2. N. A. N. S. kartu su dukra švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus, jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai tėvui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.; 1.3. Poriniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas su mama I. L., Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) dukra praleidžia su mama I. L., neporiniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su mama I. L., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) dukra praleidžia su mama I. L., dukra A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. – motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos dieną prieš šventinę dieną po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 10 val. ryto ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.; 1.4. Kasmet dukra A. S. su tėvu N. A. N. S. švenčia Ramadaną (3 dienas) ir švenčia Arafato dieną (5 dienas); kadangi šios datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais metais N. A. N. S. suderina su I. L. datas, kada jis galės pasiimti dukrą; jei šios datos sutampa su tomis dienomis, kai mama turi teisę pasiimti dukrą, tokiu atveju N. A. N. S. turi teisę pasiimti dukrą suderinęs kitą datą, bet ne vėliau kaip kitą savaitę; 1.5. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį; 1.6. Vaikui susirgus, I. L. turi informuoti N. A. N. S. apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje; 1.7. N. A. N. S. turi teisę su dukra per metus 2–3 kartus praleisti ne mažiau kaip po 14 dienų atostogų; atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra; jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu; už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja, vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant tėvo/mamos rašytiniam (pranešti sms žinute, elektroniniu paštu) sutikimui; 1.8. N. A. N. S. turi teisę lankyti dukrą jos ugdymo įstaigoje; I. L. privalo pranešti N. A. N. S. apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą, jos pakeitimą, joje vykstančias šventes ir užsiėmimus, kur kviečiami dalyvauti šeimos nariai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 48 val. iki renginio; tokių renginių ar švenčių metu turi būti sudarytos galimybės atsakovui pabendrauti su dukra; jei tokios galimybės nėra, tokiu atveju N. A. N. S. turi būti sudarytos sąlygos pabendrauti su dukra ta pačią dieną po šių renginių; 1.9. Jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai darželyje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su N. A. N. S. bendravimo su dukra dienomis, šalių susitarimu bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovė kaip įmanoma anksčiau informuoja N. A. N. S., bet ne vėliau kaip likus 48 val.; 1.10. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 1.11. N. A. N. S. turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis suderinus su I. L. konkretų tokio bendravimo laiką, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę; ieškovė privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti; 1.12. Jei pasikeičia I. L. gyvenamoji vieta, I. L. privalo informuoti N. A. N. S. ne vėliau kaip prieš dvi savaites ir gauti rašytinį N. A. N. S. sutikimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su mažamete dukra, ilgesnis atsakovo nesimatymas su mergaite neigiamai veikia jų santykius.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarties dalis, kuria patenkintas atsakovo N. A. N. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinta, išspręstas klausimas iš esmės ir atmestas atsakovo prašymas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukrai A. S. šiuo metu yra tik penkeri metai, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tarp šalių nusistovėjusi atsakovo N. A. N. S. atostogų su dukra A. S. praleidimo tvarka labiau atitinka mažametės šalių dukros interesus, todėl nėra pagrindo ją keisti taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Pastebėtina, kad naujai pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, prašoma nustatyti panašią bendravimo su vaiku tvarką kaip ir anksčiau netenkintame prašyme.

Laikinųjų apsaugos priemonių 1.1. punktu prašoma padidinti bendravimo su dukra tvarką keičiant vietą ir laiką, iš kurios turėtų būti pasiimamas vaikas, keičiant vaiko sugrąžinimo laiką. Prašoma nustatyti, kad ieškovas dukrą pasiimtų iš ugdymo vietos kas antrą mėnesio penktadienį 17 val. sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 valandos. Pagal galiojančią tvarką atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas ją iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 val. ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val. Parengiamajame teismo posėdyje pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris netenkintas Kauno apygardos teismui panaikinus Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties dalį, prašyta leisti pasiimti dukrą iš motinos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 10 valandą ir sugrąžinti motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 valandos. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo 2015-12-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015, nurodytus argumentus, jog dėl vaiko įprastų gyvenimo sąlygų, įprastinės aplinkos pakeitimo, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, su kuria gyvenant nusistovėjo vaiko dienos rėžimas, nakvojant pas tėvą kas antra savaitę jam gali būti pakenkta, jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovo naujai nurodytos aplinkybės (siekis dažniau bendrauti su vaiku, ekspertizės išvados) turėtų esminės reikšmės sprendžiant atsakovo beveik analogišką ankstesniajam prašymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių 1.3 punktu prašoma pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-10 sprendime nurodytą punktą jį papildant tik tuo, kad motina turi sudaryti galimybes leisti apžiūrėti nepilnametę dukrą tėvo pasiūlytam gydytojui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl dukters sveikatos būklės būtų reikalinga nustatyti tokį įpareigojimą ieškovei neišnagrinėjus bylos iš esmės, kad nenustačius tokio įpareigojimo nukentėtų, būtų pažeisti vaiko interesai, jokių aplinkybių, dėl ko turėtų būti nustatytas toks laikinas įpareigojimas atsakovas nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks galiojančios bendravimo tvarkos su vaiku papildymas yra netikslingas, kaip minėta, tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik laikinam ginčo situacijos sureguliavimui, o ne suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimui.

Laikinųjų apsaugos priemonių 1.4 ir 1.7 punkte išdėstyti reikalavimai beveik identiški 2016-10-24 parengiamojo posėdžio metu išreikštam atsakovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 2016-11-04 priešieškinyje išdėstytiems reikalavimams, kuriuose skiriasi 1.4 punkte prašomų nustatyti tėčio atostogų su dukra kartų skaičius per metus (2016-10-24 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2016-11-04 patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti 2-3 kartus per metus, o 2017-07-26 prašyme prašo nustatyti 3 kartus per metus). Naujai pateiktame prašyme taip pat prašoma papildyti sutikimo išvykti į užsienį suteikimo, dokumentų perdavimo tvarką. Kaip minėta aukščiau, Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad tarp šalių nusistovėjusi atsakovo atostogų su dukra praleidimo tvarka labiau atitinka mažametės šalių dukros interesus, todėl nėra pagrindo jos keisti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių naujų ir reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti kitokias išvadas bei spręsti dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat nėra nurodytos reikšmingos aplinkybės dėl būtinybės laikinai papildyti nustatytą bendravimo tvarką nurodant, kad vaikui išvažiuojant už Lietuvos ribų ne ilgiau kaip vienai dienai kito tėvo sutikimas nereikalingas, kad privaloma perduoti vaiko asmens dokumentus.

Laikinųjų apsaugos priemonių 1. 7 punkte prašoma nustatyti, kad N. A. N. S. turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis suderinus su I. L. konkretų tokio bendravimo laiką, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, o ieškovė privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendime nurodė, kad tėvo ir dukters bendravimas telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), galėtų vykti pagal dukters ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikas tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje dėl 1.7 punktui analogiško 1.11 punkto pažymėjo, kad nebuvo pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, neįsitikinus, kad ieškovė neužtikrina atsakovo su dukra bendravimo telekomunikacijų priemonėmis ir kad nustatytas tokio bendravimo intensyvumas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nenustatyta, jog yra pasikeitusios Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendime nurodytos aplinkybės, sprendė nesant pagrindo nustatyti konkrečią bendravimo telekomunikacijų priemonėmis tvarką. Naujai pateiktame prašyme atsakovas nurodė, kad ieškovė nesudaro galimybių atsakovui bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, kadangi planšetė, kurią atsakovas nupirko savo dukrai, visada būna išjungta, todėl nesant galimybės atsakovui pasiimti dukros, nėra sudaromos galimybės bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks teiginys deklaratyvus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė neužtikrina atsakovo bendravimo su dukra bendravimo telekomunikacijų priemonėmis ir kad jo prašomas nustatyti bendravimo intensyvumas atitinka penkiamečio vaiko interesus, kaip jis nebuvo pateikęs analogiškų duomenų Kauno apygardos teismui, sprendusiam dėl analogiško ankstesnio prašymo pagrįstumo. Pastebėtina, kad kartu su prašymu pateikta Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1507-657/2017 taip pat nepatvirtina, kad būtų ribojamas tokio pobūdžio atsakovo bendravimas su vaiku.

Laikinųjų apsaugos priemonių 1.8 punktu prašoma pakeisti 2015-07-10 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką švenčių dienomis, keičiant vaiko paėmimo dieną bei valandą. Pagal 2015-07-10 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val., o šiuo atveju prašoma leisti vaiką paimti iš gyvenamosios vietos dieną prieš šventinę dieną iš vakaro 17 val. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas taip pat prašė leisti vaiką paimti prieš šventinę dieną po užsiėmimų arba 10 val. ryto, tačiau toks jo prašymas nebuvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu esančią situaciją leistų daryti priešingas išvadas nei ankstesnį prašymą nagrinėjęs teismas. Dėl kitų analogiškų ankstesniam prašymui punktų apeliacinės instancijos teismas atskirai nebepasisako, sutinka su pirmosios instancijos teismu.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo psichologinė ekspertizė, kurios išvados leistų spręsti jog vaikas nori bendrauti su tėvu, jo pasiilgsta, nesudaro pagrindo laikinai keisti tarp šalių ir vaiko nustatytą bendravimo tvarką, byloje nėra duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu pažeidžia vaiko interesus. Klausimas dėl būtinybės pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su vaiku bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra aplinkybių, sudarančių būtinybę laikinai keisti bendravimo tvarką, prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės. Nors byloje yra duomenų, kad ieškovė nepakankamai deda pastangas, kad sprendimas būtų tinkamai vykdymas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl to atsakovas turi galimybę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo, ką jis ir yra ne vieną kartą padaręs, o ieškovei dėl jos veiksmų paskirta bauda.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių duomenų, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu nustatyta ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeista atsakovo N. A. N. S. bendravimo su dukra A. S. tvarka pažeidžia vaiko ir jo interesus, kad šia tvarka nėra užtikrinamas tėvo ir vaiko ryšio stabilumas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo prašymo netenkino. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeista.