- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-336-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00564-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- N. A. N. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, papildymo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų atsakovui nustatymo, atsakovo N. A. N. S. priešieškinį ieškovei I. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Varėnos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, papildymo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų atsakovui nustatymo, atsakovo N. A. N. S. priešieškinį ieškovei I. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo N. A. N. S. bendravimo su dukra A. S. tvarką: 1.1. N. A. N. S. su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus; 1.2. N. A. N. S. kartu su dukra švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus, jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai tėvui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.; 1.3. Poriniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas su mama I. L., Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) dukra praleidžia su mama I. L., neporiniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su mama I. L., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) dukra praleidžia su mama I. L., dukra A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. – motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos dieną prieš šventinę dieną po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 10 val. ryto ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.; 1.4. Kasmet dukra A. S. su tėvu N. A. N. S. švenčia Ramadaną (3 dienas) ir švenčia Arafato dieną (5 dienas); kadangi šios datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais metais N. A. N. S. suderina su I. L. datas, kada jis galės pasiimti dukrą; jei šios datos sutampa su tomis dienomis, kai mama turi teisę pasiimti dukrą, tokiu atveju N. A. N. S. turi teisę pasiimti dukrą suderinęs kitą datą, bet ne vėliau kaip kitą savaitę; 1.5. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį; 1.6. Vaikui susirgus, I. L. turi informuoti N. A. N. S. apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje; 1.7. N. A. N. S. turi teisę su dukra per metus 2–3 kartus praleisti ne mažiau kaip po 14 dienų atostogų; atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra; jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu; už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja, vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant tėvo/mamos rašytiniam (pranešti sms žinute, elektroniniu paštu) sutikimui; 1.8. N. A. N. S. turi teisę lankyti dukrą jos ugdymo įstaigoje; I. L. privalo pranešti N. A. N. S. apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą, jos pakeitimą, joje vykstančias šventes ir užsiėmimus, kur kviečiami dalyvauti šeimos nariai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 48 val. iki renginio; tokių renginių ar švenčių metu turi būti sudarytos galimybės atsakovui pabendrauti su dukra; jei tokios galimybės nėra, tokiu atveju N. A. N. S. turi būti sudarytos sąlygos pabendrauti su dukra ta pačią dieną po šių renginių; 1.9. Jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai darželyje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su N. A. N. S. bendravimo su dukra dienomis, šalių susitarimu bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovė kaip įmanoma anksčiau informuoja N. A. N. S., bet ne vėliau kaip likus 48 val.; 1.10. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 1.11. N. A. N. S. turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis suderinus su I. L. konkretų tokio bendravimo laiką, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę; ieškovė privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti; 1.12. Jei pasikeičia I. L. gyvenamoji vieta, I. L. privalo informuoti N. A. N. S. ne vėliau kaip prieš dvi savaites ir gauti rašytinį N. A. N. S. sutikimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su mažamete dukra, ilgesnis atsakovo nesimatymas su mergaite neigiamai veikia jų santykius.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė teisę kartu negyvenančiam tėčiui N. A. N. S. su vaiku A. S. kartą per metus praleisti ne mažiau kaip 14 dienų atostogų; atsižvelgiant į vaiko interesus atsakovas turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra; jeigu su vaiku nori praleisti atostogas užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu; už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja, vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant tėvo/mamos rašytiniam (pranešti SMS žinute, elektroniniu paštu) sutikimui; įpareigojo ieškovę sudaryti galimybę po renginių ugdymo įstaigoje (jeigu renginiu pasibaigia vaiko buvimas įstaigoje) atsakovui N. A. N. S. pabendrauti su vaiku A. S. nuo vienos valandos iki dviejų valandų; jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai darželyje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su N. A. N. S. bendravimo su dukra dienomis, šalių susitarimu bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės, apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovė kaip įmanoma anksčiau turi informuoti N. A. N. S., bet ne vėliau kaip likus 48 val.; nustatė, kad A. S. turi teisę bendrauti su tėčiu N. A. N. S. kiekvieną dieną šalių sutartu laiku ir forma (telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaiko amžių, nuo 10 iki 20 minučių; nustatė, kad iki šalių dukrai A. S. sukaks 18 metų, ieškovė privalo informuoti atsakovą N. A. N. S. apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą. Teismas atmetė kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį.
Teismas nurodė, kad beveik visos laikinosios apsaugos priemonės, kurias prašo taikyti atsakovas, yra numatytos kaip bendravimo su vaiku tvarka Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendime. Teismas sprendė, kad atsakovas prašo padidinti bendravimo su dukra intensyvumą, numatant, kad savaitgaliui tėtis vaiką gali pasiimti ne vieną kartą per mėnesį, bet kas antrą savaitgalį, kiti punktai, kuriuos atsakovas prašo taikyti kaip laikinąsias apsaugos priemones ir kurie nebuvo aptarti teismo sprendimu, yra šie: 1.4. A. S. su tėvu N. A. N. S. švenčia Ramadaną (tris dienas) ir švenčia Arafato dieną (5 dienas); kadangi šios datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais metais N. A. N. S. suderina su I. L. datas, kada jis galės pasiimti dukrą; jei šios datos sutampa su tomis dienomis, kai mama turi teisę pasiimti dukrą, tokiu atveju N. A. N. S. turi teisę pasiimti dukrą suderinęs kitą datą, bet ne vėliau kaip kitą savaitę; 1.7. N. A. N. S. turi teisę su dukra 2–3 kartus praleisti ne mažiau kaip po 14 dienų atostogų; atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra; jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu; už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja, vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant tėvo/mamos rašytiniam (pranešti sms žinute, elektroniniu paštu) sutikimui; 1.8. N. A. N. S. turi teisę lankyti dukrą jos ugdymo įstaigoje; I. L. privalo pranešti N. A. N. S. apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą, jos pakeitimą, joje vykstančias šventes ir užsiėmimus, kur kviečiami dalyvauti šeimos nariai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 48 val. iki renginio; tokių renginių ar švenčių metu turi būti sudarytos galimybės atsakovui pabendrauti su dukra; jei tokios galimybės bėra, tokiu atveju N. A. N. S. turi būti sudarytos sąlygos pabendrauti su dukra tą pačią dieną po šių renginių; 1.9. Jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai darželyje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su N. A. N. S. bendravimo su dukra dienomis, šalių susitarimu bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovė kaip įmanoma anksčiau informuoja N. A. N. S., bet ne vėliau kaip likus 48 val.; 1.11. N. A. N. S. turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis suderinus su I. L. konkretų tokio bendravimo laiką, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę; ieškovė privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti; 1.12. Jei pasikeičia I. L. gyvenamoji vieta, I. L. privalo informuoti N. A. N. S. ne vėliau kaip prieš dvi savaites ir gauti rašytinį N. A. N. S. sutikimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas netenkino prašymo kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti vaiko pasimatymus su tėčiu kas antrą savaitę, kadangi 2015 m. liepos 10 d. teismo sprendimu yra numatyta vaiko bendravimo su tėčiu tvarka ir pasimatymų skaičių iki vieno per mėnesį sumažintas Kauno apygardos teismo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jis turi būti vykdomas. Jeigu šalis gera valia nevykdo teismo sprendimo, gali būti, kad ji vengs vykdyti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad, šalims sąžiningai vykdant teismo sprendimą, daugelis jų ginčo klausimų išnyktų ir galbūt savaime išsispręstų, kokio bendravimo nori šalys ir vaikas. Teismas netaikė laikinosios apsaugos priemonės, numatytos prašymo 1.4. punkte, motyvuodamas tuo, kad religinės šventės, kurių metu prašoma leisti tėčiui bendrauti su dukra, bus apie gegužės pabaigą, o iki to laiko bus priimtas teismo sprendimas, kuriuo ir bus išspręstas vaiko bendravimo su tėčiu klausimas. Paaiškėjus, jog šalys gera valia atsisako vykdyti teismo sprendimą, susijusį su atostogų praleidimu, teismas kaip laikinąją apsaugos priemonę nustatė kartu negyvenančiam tėčiui teisę su vaiku kartą per metus praleisti ne mažiau kaip 14 dienų atostogų. Taip pat teismas įpareigojo ieškovę informuoti atsakovą apie dukters lankomą lavinimo įstaigą, kadangi atsakovui žinant apie lavinimo įstaigą, jis pats turi galimybę bendrauti su auklėtojomis, mokytojomis ir iš jų tiesiogiai gauti visą informaciją apie vykstančius renginius. Teismas sprendė, kad ieškovė turėtų sudaryti galimybę atsakovui apie valandą laiko pabendrauti su vaiku po renginių, jeigu vaiko buvimas įstaigoje pasibaigia renginiu. Teismas laikė, kad kaip laikinoji apsaugos priemonė taikytina prašymo 1.9 punkte numatyta priemonė, nes tarp šalių nėra geranoriškumo, siekiant užtikrinti atsakovo bendravimą su dukra. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo bendravimas su vaiku yra labai ribotas ne tik dėl įtemptų šalių santykių, bet ir dėl didelio atstumo, kuris skiria ieškovės ir atsakovo gyvenamąsias vietas, teismas nustatė, kad dukra A. S. turi teisę pabendrauti su tėčiu kiekvieną dieną šalių susitartu laiku ir forma (telefonu arba kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaiko amžių parenkant bendravimo trukmę nuo 10 iki 20 minučių. Iki šalių dukrai A. S. sukaks 18 metų, teismas įpareigojo ieškovę informuoti atsakovą apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas, jog jis turėtų duoti rašytinį sutikimą ieškovei keisti gyvenamąją vietą, yra netikslingas ir galėtų varžyti ieškovės teisę rinktis gyvenamąją vietą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. L. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas nevykdomas, priešingai, antstolės dokumentai iš vykdomosios bylos patvirtina, jog teismo sprendimas yra vykdomas, nėra aplinkybių, sudarančių būtinybę laikinai keisti bendravimo tvarką. Dėl to teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Remiantis Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, tarp šalių susiklostė bendravimo įgūdžiai, nebuvo nei vieno atvejo, kad atsakovas nebūtų informuotas apie reikšmingas vaiko aplinkybes, jam trukdoma bendrauti su vaiku. Atsakovo gyvenamosios vietos buvimas ne vaiko gyvenamojoje vietoje negali būti argumentu tenkinti atsakovo prašymus. Vaiko teisų apsaugos skyrius nėra pateikęs išvados. Tarp šalių susiklostė bendravimo su vaiku įpročiai, priimtini abiem šalims, vaikas atostogų metu su atsakovu praleidžia 3 naktis (keturias dienas). Ieškovei siekiant nustatyti tvarką dėl bendravimo su vaiku atostogų metu, atsakovas dirbtinai kelia kitus ginčus, kurių iki ieškovei kreipiantis į teismą net nebuvo, taip kerštaudamas ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovas N. A. N. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant apginti mažamečio vaiko interesus. Atsakovas nebuvo informuotas apie dukros krikštynas. Ieškovės siekis maksimaliai apriboti atsakovo bendravimą su dukra verčia jį imtis procesinių veiksmų ir prašyti, jog bendravimą teismas užtikrintų taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neneigia, kad buvo kirtęs Lietuvos sieną, bet tai buvo padaryta neapgalvotai, kadangi atsakovas važiavo su šeima apsipirkti į Suvalkus, Lenkiją. Byloje esantys įrodymai (nuotraukos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados) leidžia daryti išvadą, kad vaikui smagu leisti laiką su tėčiu, ji jaučiasi saugi, mylima. Atsakovas nori stiprinti ryšį su dukra, o tai galima padaryti per dažnesnį, intensyvesnį bendravimą. Ieškovė neleidžia atsakovui su dukra bendrauti ryšio priemonėmis, dažnai ignoruoja atsakovo skambučius. Ieškovė nenurodė, kodėl atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra netinkama ir/ar pažeidžianti vaiko interesus. Ieškovės argumentas, jog Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendime nustatė ribojamus išvykti į užsienį, t. y., kad reikia gauti motinos leidimą, nevertintinas neigiamai atsakovo atžvilgiu, kadangi teismas pasisakė, jog tokia tvarka nustatytina atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, o ne dėl to, kad atsakovo bendravimas darytų neigiamą įtaką vaikui ar keltų jam grėsmę. Teismas, matydamas ieškovės vengimą sudaryti galimybę bendrauti tėvui su dukra telekomunikacijų ryšių priemonėmis, manė, kad yra pagrindas nustatyti konkrečią tvarką. Atsakovo moralinės vertybės negali turėti reikšmės vertinant tėvo teisę bendrauti su vaiku. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, įgyvendindamas teisę auklėti dukrą, kaip nors jai kenktų. Šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, t. y. A. greitai sueis penkeri metai, o teismo sprendimo priėmimo metu jai ką tik buvo suėję ketveri metai. Per šiuos 11 mėnesių A. S. ne kartą buvo susitikusi su atsakovu, jie puikiai leido laiką. Be to, į Lietuvą gyventi iš Vokietijos atvyko visa atsakovo šeima, t.y. žmona ir trys jų bendri vaikai. Ši pasikeitusi aplinkybė yra laikytina svarbia keičiant bendravimo tvarką, kadangi A. S. ir jos broliai bei sesuo turi teisę tarpusavyje bendrauti ir kurti šiltus draugiškus santykius. Atsakovas įsigijo erdvų namą Marijampolėje, visi vaikai turi po atskirą kambarį, todėl A. yra sudarytos visos sąlygos jaustis jaukiai ir patogiai. Atsakovo žmona myli A., todėl jai lankantis pas atsakovą, vaikui netrūks motiniškos šilumos, dėmesio ir rūpesčio.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – antstolės J. J. kontoros 2016 m. spalio 26 d. pranešimo dėl bendravimo su vaiku atostogų metu Nr. S-160018961 kopiją, o atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą – nuotraukas, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Šalys nepateikė prašymų priimti prie procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima su atskiruoju skundu ieškovės pateiktą naują įrodymą, kadangi jis gali būti reikšmingas vertinant atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos nutarties pagrįstumą, atsisako priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo pateiktus įrodymus, kadangi atsakovas su 2016 m. rugpjūčio 2 d. priešieškiniu yra pateikęs teismui nuotraukas, o 2016 m. lapkričio 16 d. išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra pateikęs tiesiogiai Varėnos rajono apylinkės teismui, taigi šie įrodymai jau yra byloje ir nėra pagrindo juos pakartotinai priimti.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo N. A. N. S. prašymą, nustatė jam teisę su vaiku A. S. kartą per metus praleisti ne mažiau kaip 14 dienų atostogų; atsižvelgiant į vaiko interesus atsakovas turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra; jeigu su vaiku nori praleisti atostogas užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu; už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja, vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant tėvo/mamos rašytiniam (pranešti SMS žinute, elektroniniu paštu) sutikimui; įpareigojo ieškovę sudaryti galimybę po renginių ugdymo įstaigoje (jeigu renginiu pasibaigia vaiko buvimas įstaigoje) atsakovui N. A. N. S. pabendrauti su vaiku A. S. nuo vienos valandos iki dviejų valandų; jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai darželyje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su N. A. N. S. bendravimo su dukra dienomis, šalių susitarimu bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovė kaip įmanoma anksčiau turi informuoti N. A. N. S., bet ne vėliau kaip likus 48 val.; nustatė, kad A. S. turi teisę bendrauti su tėčiu N. A. N. S. kiekvieną dieną šalių sutartu laiku ir forma (telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaiko amžių, nuo 10 iki 20 minučių; nustatė, kad iki šalių dukrai A. S. sukaks 18 metų, ieškovė privalo informuoti atsakovą N. A. N. S. apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad byloje nėra duomenų, jog Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas nevykdomas, nėra aplinkybių, sudarančių būtinybę laikinai keisti bendravimo tvarką, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015 nustatė tokią N. A. N. S. bendravimo su vaiku A. S. tvarką: N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus; N. A. N. S. kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai N. A. N. S. suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.; poriniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su motina I. L., su tėvu N. A. N. S.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), su motina I. L.: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), neporiniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina I. L., Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas su tėvu N.A. N. S., su tėvu N. A. N. S.: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), su motina I. L.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), vaikas A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. – motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį); vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.; jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje; atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra; jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu; už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja; vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015 pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. S. tvarka, nustatydamas, ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžindamas motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl vaiko įprastų gyvenimo sąlygų, įprastinės aplinkos pakeitimo, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, su kuria gyvenant nusistovėjo vaiko dienos režimas, nakvojant pas tėvą kas antrą savaitę po dvi naktis, mažam vaikui gali būti pakenkta, jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą šalių dukrai buvo ketveri metai, šiuo metu jai yra suėję penkeri metai. Taigi praėjus beveik vieneriems metams nuo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo įsiteisėjimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra tikslinga leisti atsakovui N. A. N. S. kartą per metus su vaiku A. S. praleisti ne mažiau kaip 14 dienų atostogų, nors prieš metus Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu nustatyta atsakovo N. A. N. S. bendravimo su vaiku A. S. tvarka yra pernelyg intensyvi. Kaip minėta, Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Taigi teismo sprendimu nėra nustatytas konkretus dienų skaičius, kurias atsakovas N. A. N. S. turi teisę praleisti atostogaudamas su dukra A. S. Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1891-273/2016 pagal atsakovo N. A. N. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta, kad 2016 m. birželio 17 d. ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. birželio 13 d. šalių pasirašytą susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas dukrą A. S. paima atostogoms 2016 m. birželio 13 d. ir ją grąžina 2016 m. birželio 16 d. vakare. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė antstolės J. J. kontoros 2016 m. spalio 26 d. pranešimo dėl bendravimo su vaiku atostogų metu Nr. S-160018961 kopiją, iš kurios matyti, kad tėvas N. A. N. S. savo atostogų metu dukrą A. S. iš motinos I. L. pasiims 2016 m. spalio 29 d. 10 val. ir dukrą motinai grąžins 2016 m. lapkričio 1 d. iki 20 val. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas dėl atsakovo N. A. N. S. atostogų su dukra A. S. yra vykdomas. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su atsakovo N. A. N. S. atostogų su dukra A. S. tvarkos nustatymu, taikymo ir užsitęsus ginčo tarp šalių nagrinėjimui, atsakovas N. A. N. S. su dukra galėtų atostogauti ne mažiau kaip 14 dienų, tačiau tik kartą per metus. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukrai A. S. šiuo metu yra tik penkeri metai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių nusistovėjusi atsakovo N. A. N. S. atostogų su dukra A. S. praleidimo tvarka labiau atitinka mažametės šalių dukros interesus, todėl nėra pagrindo ją keisti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Iš atsakovo N. A. N. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad jis žino dukters lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą (nurodė, kad yra teismui pateikęs raštą iš dukters lankomo darželio), tad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis turi galimybę bendrauti su auklėtojomis, mokytojomis ir iš jų tiesiogiai gauti visą informaciją apie vykstančius renginius. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas A. N. S. dalyvauja tokiuose renginiuose ir po jų ieškovė I. L. jam draudžia pabendrauti su dukra, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovę sudaryti galimybę po renginių ugdymo įstaigoje (jeigu renginiu pasibaigia vaiko buvimas įstaigoje) atsakovui N. A. N. S. pabendrauti su vaiku A. S. nuo vienos valandos iki dviejų valandų pripažintinas nepagrįstu.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu nustatė, kad visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad šalys jau yra susitarusios, kaip jos privalo elgtis, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendime nustatytos atsakovo A. N. S. bendravimo su dukra A. S. tvarkos, nėra pagrindo papildomai taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti, kad jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai darželyje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su N. A. N. S. bendravimo su dukra dienomis, šalių susitarimu bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės, apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovė kaip įmanoma anksčiau turi informuoti N. A. N. S., bet ne vėliau kaip likus 48 val.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. turi teisę bendrauti su tėčiu N. A. N. S. kiekvieną dieną šalių sutartu laiku ir forma (telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaiko amžių, nuo 10 iki 20 minučių. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendime nurodė, kad tėvo ir dukters bendravimas telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), galėtų vykti pagal dukters ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikas tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko. Teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukra buvo trejų su puse metų amžiaus, dabar jai yra suėję penkeri metai. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės nemotyvavo tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybės, nepagrindė, kad yra pasikeitusios Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendime nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis sprendė nesant pagrindo nustatyti konkrečią N. A. N. S. ir dukros A. S. bendravimo telekomunikacijų priemonėmis tvarką. Pažymėtina, kad ir atsakovas N. A. N. S., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neargumentavo šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikio. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas N. A. N. S. nurodo, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, teigia, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, jog ieškovė dažnai ignoruoja atsakovo skambučius, randa pasiteisinimų, kad A. valgo, miega ar žaidžia, ar kad nenori su juo bendrauti, tačiau atsakovas N. A. N. S. šių įrodymų nedetalizuoja. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant atsakovo N. A. N. S. bendravimo su dukra A. S. telekomunikacijų priemonėmis tvarką, neįsitikinus, kad ieškovė neužtikrina atsakovo N. A. N. S. bendravimo su dukra A. S. bendravimo telekomunikacijų priemonėmis ir kad nustatytas tokio bendravimo intensyvumas atitinka penkiamečio vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pertekline pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą ieškovei iki šalių dukrai A. S. sukaks 18 metų informuoti atsakovą N. A. N. S. apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu, atsakovo N. A. N. S. bendravimas su vaiku A. S. vyksta nustatytu laiku jį pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku jį grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Nežinant vaiko gyvenamosios vietos, atsakovas N. A. N. S. iš viso neturėtų galimybės bendrauti su dukra A. S. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė I. L. nuolat keičia gyvenamąsias vietas, tokiu būdu siekdama apsunkinti atsakovo N. A. N. S. bendravimą su dukra A. S., tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas N. A. N. S. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nurodyta laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta nepagrįstai.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių duomenų, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu nustatyta ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeista atsakovo N. A. N. S. bendravimo su dukra A. S. tvarka pažeidžia vaiko ir jo interesus, kad šia tvarka nėra užtikrinamas tėvo ir vaiko ryšio stabilumas. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi šalių argumentai dėl jų reikalavimų pakeisti nepilnametės dukters bendravimo su atsakovu tvarką pagrįstumo bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Vadovaujantis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas atsakovo N. A. N. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria patenkintas atsakovo N. A. N. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti atsakovo N. A. N. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.