Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ONNINEN“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Epsoma“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ONNINEN“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Epsoma“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1218,87 euro skolą, 40 eurų kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 11,15 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 eurus žyminio mokesčio ir 605 eurus už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį.

2. Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi nutraukta bylos dalis dėl 1218,87 euro iš atsakovės priteisimo, šalims patvirtinus, kad šią sumą atsakovė ieškovei sumokėjo. Teismui nutraukus bylos dalį dėl skolos priteisimo, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 40 eurų kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms ir bylinėjimosi išlaidas – 7,25 euro žyminio mokesčio ir 605 eurus už advokato teisinę pagalbą.

3. Atsakovė nesutinka su likusiu ieškovės reikalavimu ir prašo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos skolos išlaidoms ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Atsakovės teigimu, ji nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė dar 2025 m. balandžio 17 d. sumokėjo susidariusią skolą, tačiau ieškovė iki atskiro teismo pranešimo neinformavo teismo apie tai, kad ieškinys yra patenkintas ir ginčo objektas yra išnykęs.

4. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 103012-240918 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei užsakytas prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (Sutarties 4.2. punktas). 2024 m. rugsėjo 27 d. Šalys sudarė Susitarimą Nr. 103012-240927 dėl dalinio sutarties pakeitimo. 2024 m. gruodžio mėn. ieškovė pardavė atsakovei užsakytas prekes ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi nutraukta bylos dalis dėl 1218,87 euro skolos iš atsakovės priteisimo, todėl šiame teismo sprendime skolos priteisimo klausimas pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nespręstinas.

6. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 40 eurų kompensaciją dėl skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų – 7,25 euro sumokėto žyminio mokesčio ir 605 eurų už advokato teisinę pagalbą – atlyginimą.

Dėl kompensacijos priteisimo

7. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 40 eurų kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti priteisimo, tačiau nepateikia nesutikimo argumentų.

8. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 eurų sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė 40 eurų skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40 eurų sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40 eurų sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-511-368/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1079-796/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-656/2022).

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra ūkio subjektai, kuriuos sieja komerciniai teisiniai santykiai, patenkantys į MAPKSVPĮ taikymo sritį (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 6 dalis), į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė per nustatytą terminą neatsiskaitė su ieškove už įsigytas prekes, į pirmiau pateiktus teismų praktikos išaiškinimus, kad kreditorius neprivalo įrodinėti, jog realiai turėjo 40 eurų skolos išieškojimo išlaidų, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 eurų kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

10. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepagrįstas, nes atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, be to, nenustatytas atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės priteisimo, atsižvelgia į tai, kad dalis bylos buvo nutraukta ieškovės prašymu, atsakovei sumokėjus pagrindinę skolos dalį – 1218,87 euro, kita bylos dalis išnagrinėta ginčo teisenos rašytinio proceso tvarka ir priimtinas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas.

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

13. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

16. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 23 punktas).

17. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi <...> aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys <...> laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 30 punktas).

19. Atsižvelgiant į aktualų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutraukus bylą (jos dalį), reglamentavimą ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju (kai dalis bylos nutraukta teismo nutartimi, o dėl kitos dalies priimtinas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas) sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, be kita ko, turi būti nustatyta, ar šalių elgesys tiek iki ieškovės kreipimosi į teismą, tiek ir pareiškus ieškinį teisme, buvo tinkamas ir ar nėra pagrindas pripažinti šio elgesio nesąžiningu.

20. Bylos duomenimis, už parduotas prekes ieškovė pagal Sutartį atsakovei išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2024 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ONN67554516 – 62,96 euro sumai, apmokėjimo terminas iki 2025 m. sausio 15 d.; 2) 2024 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ONN67554518 – 42,39 euro sumai, apmokėjimo terminas iki 2025 m. sausio 15 d.; 3) 2024 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ONN6755478 – 24,32 euro sumai, apmokėjimo terminas iki 2025 m. sausio 22 d.; 4) 2024 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ONN67556479 – 991,29 euro sumai, apmokėjimo terminas iki 2025 m. sausio 22 d.; 5) 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ONN67557787 – 97,91 euro sumai, apmokėjimo terminas iki 2025 m. sausio 30 d.

21. Byloje pateikti įrodymai – 2025 m. vasario 11 d., 2025 m. vasario 19 d. priminimai dėl skolos sumokėjimo ir 2025 m. vasario 28 d. pretenzija dėl skolos sumokėjimo, siųsti ieškovės atsakovei, patvirtina, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą ėmėsi priemonių, jog atsakovė sumokėtų skolą, nepatiriant papildomų skolos išieškojimo išlaidų. 2025 m. vasario 28 d. atsakovei išsiųstoje pretenzijoje buvo reikalaujama sumokėti 1218,87 euro skolą pagal PVM sąskaitas faktūras iki 2025 m. kovo 7 d. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2025 m. kovo 25 d. Bylos duomenimis, visą skolą atsakovė ieškovei sumokėjo 2025 m. balandžio 17 d.

22. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, atsakovei praleidus nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminus, ieškovė suteikė jai papildomą terminą (iki 2025 m. kovo 7 d.) skolai sumokėti, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo, reikalavimą įvykdė tik po ieškovės kreipimosi į teismą momento. Teismo vertinimu, ieškovė dėjo pastangas atgauti skolą ikiteismine tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji neturėjo teisinio pagrindo ar piktnaudžiavo turimomis teisėmis, kreipdamasi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, parengiant ieškinį ir pateikiant jį teismui, suteikimo, atitinkamai, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nors atsakovė sumokėjo ieškovei skolą dar iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau ieškovės turėtos išlaidos ieškiniui parengti jau buvo patirtos, todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad šių išlaidų atlyginimas neturėtų būti ieškovei priteisiamas.

23. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo galimybę išvengti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, patenkindama ieškovės reikalavimą ne ginčo tvarka per suteiktą papildomą terminą ar vėliau iki ieškinio pateikimo dienos, tačiau ja nepasinaudojo, todėl turi prisiimti atsiradusius procesinius padarinius – atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

24. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos turėjo 605 eurus išlaidų. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 29 eurų žyminį mokestį, tačiau dalies žyminio mokesčio grąžinimo klausimas jau išspręstas teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi. Likusi ieškinio dalis tenkintina visiškai, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 7,25 euro žyminio mokesčio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei priteistinas iš atsakovės 612,25 euro bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo

25. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,59 euro) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei šių išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistinas (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti (visiškai).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Onninen“, juridinio asmens kodas 111520640, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Epsoma“, juridinio asmens kodas 304978041, 40 (keturiasdešimties) eurų kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms ir 612,25 euro (šešis šimtus dvylika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.