- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- e2FB-7657-466/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03329-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patvirtintas mokumo atkūrimo planas
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Autopilotas, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Baltic Medics", "Aktiva Finants OU", GelvoraSergel UAB, "Lietuvos radijo ir televizijos centras"
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Medics“, OU Aktiva Finants, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. D., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Autopilotas“, akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, M. D., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad jo finansiniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, yra: uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic Medics“ 116 038,06 Eur; OU Aktiva Finants 528,41 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1010,83 Eur; A. D. 4322,87 Eur; A. M. 3529,75 Eur; uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autopilotas“ (skolos suma nėra tiksliai žinoma, kreditorė nepradėjo skolos priteisimo ir išieškojimo veiksmų); akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 280,25 Eur; M. D. (skolos suma nėra tiksliai žinoma, kreditorius nepradėjo skolos priteisimo ir išieškojimo veiksmų); uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sergel“ 242,19 Eur; uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvora“ 10 515,77 Eur.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad didžiausia pareiškėjo skola susidarė jam būnant įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku, kadangi pareiškėjas kaip laiduotojas privalėjo prisiimti asmeninę atsakomybę už įmonės neįvykdytas prievoles kreditorei UAB „Baltic Medics“, ko pasekoje įmonei neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, UAB „Baltic Medics“ pareiškėjo atžvilgiu pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, kuris tęsiamas iki šiol. Skola su palūkanomis šiuo metu siekia 116 038,06 Eur. Priverstinį skolos išieškojimą vykdo antstolis Darius Bliznikas. Taip pat preiškėjas nurodė, kad pareiškėjo tėvas K. S. neįvykdė prievolių tuometiniam Danske Bank AS Lietuvos filialui, todėl pareiškėjas buvo priverstas už sias neįvykdytas prievoles laiduoti ir pasirašyti laidavimo dokumentus, kurių pagrindu kreditorius pradėjo priverstinį išieškojimo procesą iš pareiškėjo. Jokių galimybių sumokėti skolą pareiškėjas neturėjo, o skolos išieškojimo procedūrą vykdo antstolis Vytautas Mitkus. Skola šiuo metu siekia 10 515,77 Eur ir yra išieškoma kreditorės UAB „Gelvora“ naudai.
Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi net teorinių galimybių padengti skolas, kurių terminai yra suėję ir aiškiai keliskart viršija 25 MMA dydį. Pareiškėjui per mėnesį kreditoriams skiriant apie 60 – 70 Eur (tai yra maksimali suma, kurią pareiškėjas galėtų skirti kreditoriams), įsiskolinimų kreditoriams negalėtų padengti per protingą laikotarpį dėl toliau skaičiuojamų palūkanų ir vykdymo išlaidų. Remiantis nurodytu, pareiškėjas prašo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi susidarė didelės skolos, kurių padengti pareiškėjas neturi ir neturės finansinių galimybių.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad teismui išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo L. S. pareiškime pateiktus faktus ir aplinkybes bei nustačius, kad yra visos sąlygos iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, trečiasis asmuo neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GelvoraSergel“ pateiktame atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2019 m. gruodžio 20 d. AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į L. S. skolą. Pareiškėjas visą šį laiką galėjo dengti įsiskolinimą dalimis, tačiau UAB „GelvoraSergel“ įmokų neatliko. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad pareiškėjas užima (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau teigia gaunantis tik minimalų atlyginimą, todėl neturintis jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pareiškėjas nenurodo ir nepagrindžia priemonių, kurių ėmėsi savo mokumui pagerinti, ar bandė susirasti geriau apmokamą darbą, pvz., domėjimąsi darbo skelbimais, dalyvavimą darbo pokalbiuose, kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius duomenis, siekį įgyti aukštesnį išsilavinimą ar kt. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nenurodo turintis sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, kurios kliudytų susirasti geriau apmokamą darbą. Taip pat, pareiškime nenurodomas nei pareiškėjo turimas išsilavinimas, darbinė patirtis, dėl ko būtų galima geriau įvertinti pareiškėjo galimybes pagerinti savo mokumą ir galimą sąžiningumą. Be to, pareiškėjas jau antroje įmonėje yra (duomenys neskelbtini), reiškia turi sukaupęs vadovaujamo darbo patirtį, todėl pareiškėjas, turintis vadovaujamo darbo patirtį galėtų nesunkiai konkuruoti darbo rinkoje dėl didesnio atlyginimo, tačiau vengia tai daryti. Taigi pareiškėjas, trečiojo asmens nuomone, turi galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau to nedaro, taip didindamas turimas skolas, kas galimai rodo pareiškėjo pasyvumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriumi, todėl pareiškėjas turėtų pagrįsti, kokių pastangų ėmėsi mokumui pagerinti, susirasti geriau apmokamą darbą.
Apie teismo posėdį, vykusį 2022 m. kovo 23 d. 14⁰⁰ val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje, 130 straipsnyje, 133 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. S. ir jo atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius palaikė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytus argumentus ir prašė iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad skolų atsiradimas prasidėjo nuo 2012 metų, vykdant verslą ir vadovaujant įmonei, tačiau pagrįstai tikėjo, kad bus visos galimybės susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Tačiau kreditoriams reikalaujant užtikrinti skolų grąžininimą, pareiškėjas sudarinėjo laidavimo sutartis savo vardu, bet dėl nesėkmingo įmonės vadovavimo, pareiškėjas neteko finansinių galimybių grąžinti kreditoriams skolas. Pažymėjo, kad esama vadovaujama įmonė pajamas gaudavo iš trečiosios šalies, bet dėl tam tikrų visuotinai žinomų priežasčių, vadovaujama įmonė šiuo metu nevykdo jokios veiklos ir negauna pajamų, dėl ko pareiškėjui yra mokamas minimalus atlyginimas. Be to, nurodė, kad šiuo metu ieško papildomo darbo, tačiau paieškos yra nesėkmingos, kadangi su tokia pareiškėjo patirtimi pareiškėjo niekas nenori įdarbinti, nors turi (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini).
Taip pat pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo L. S. skolų sumos kreditoriams, išskyrus UAB „Baltic Medics“ yra mažos, kas pagrindžia, kad pareiškėjas nesielgė nesąžiningai ir nesiskolino lėšų be pagrindo ar su siekiu vėliau jas negrąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Dėl fizinio asmens nemokumo.
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo skola visiems kreditoriams sudaro apytiksliai 136 438,13 Eur. Šių skolų mokėjimo terminai yra suėję, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir gauna darbo užmokestį – (duomenys neskelbtini) per mėnesį atskaičius mokesčius. Kitų pajamų šaltinių pareiškėjas neturi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nuosavybės teise nei nekilnojamasis, nei kilnojamasis turtas nepriklauso, bei įkeisto turto taip pat nėra. Be to, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. Ž. – S., ir su sutuoktine išlaiko du nepilnamečius vaikus – dukrą U. S. ir sūnų O. S..
Įvertinus pareiškėjo finansinių įsipareigojimų dydį pareiškėjo šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pajamos leistų įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, taigi, jis yra nemokus FABĮ prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo.
Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Sprendžiant, ar toks pareiškėjo elgesys laikytinas patenkančiu į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą ir sudaro kliūtis iškelti bankroto bylą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Tačiau toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
Atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, matyti, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys per paskutiniuosius trejus metus neturėjo esminės įtakos jo (ne)mokumui.
Teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką pareiškėjo dedamos pastangos atkurti mokumą turėtų būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo, o mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje (FABĮ 7 – 8 straipsniai). Nenustačius reikšmingo pradelstų įsipareigojimų dydžio pokyčio dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo), nededant maksimalių pastangų gauti didesnes darbines pajamas, toks elgesys neturi užkirsti galimybės pareiškėjui bankrutuoti ir bankroto procese siekti suderinti teisingos pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2096-864/2017).
Nepaneigdamas šių išaiškinimų, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plano stadijoje suabejojus pareiškėjo pastangomis atkurti mokumą, bankroto procesas gali būti nutrauktas (FABĮ 10 straipsnis), todėl pareiškėjas, siekdamas jam palankios bankroto bylos baigties, turi dėti pastangas parengti tokį mokumo planą, kuriam pritartų kreditoriai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta tokių pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 strapsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui L. S. fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo.
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti L. S. bankroto procesą pateikė bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo era“, kuri nurodė lėšų sumą, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokūmo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos – 580,00 Eur.
Atsižvelgdamas į administratorės nurodytą sumą, reikalingą bankroto procedūroms, teismas pareiškėjo bankroto administratore skiria MB „Nemokumo era“, kuri pateikė sutikimą atlikti bankroto procedūras ir dėl kurios kandidatūros tretieji asmenys neišreiškė prieštaravimų (FABĮ 4 straipsnio 7 dalis). Teismas nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti jos bankroto administratore.
FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalinga 340,00 Eur suma. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui reikia 340,00 Eur sumos per mėnesį būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti, pripažįsta tokią sumą optimalia ir nustato ją nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 – 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 334 straipsniu,
nutaria:
iškelti pareiškėjui L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.
Paskirti pareiškėjo L. S. bankroto administratore mažąją bendriją „Nemokumo era“, sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)) ir jai siųsti nutarties kopiją.
Patvirtinti 580,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 00 ct) sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį L. S. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 340,00 Eur (trijų šimtų keturiadešimties eurų ir 00 ct) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį L. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, 07157, Vilnius), antstoliui Donatui Kisieliui, antstoliui Dariui Stakeliūnui, antstolei Brigitai Palavinskienei, antstoliui Mindaugui Dabkui, antstolei Daivai Milevičienei, antstolei Astai Stanišauskaitei, antstoliui Ramūnui Kamarauskui, antstoliui Dariui Bliznikui, antstoliui Vytautui Mitkui bei kredito įstaigoms akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.