- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-9-894/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01557-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Devyni vienuolika“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Giedraitiškių dvaras“
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Devyni vienuolika“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Giedraitiškių dvaras“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Devyni vienuolika“ dėl skolos ir palūkanų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Giedraitiškių dvaras“ (toliau – kreditorė) išdavė teismo įsakymą dėl 3 000 Eur skolos, 115,50 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 115,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Devyni vienuolika“ (toliau – skolininkė).
Šalies argumentai
2. Skolininkė pateikė prašymą, kuriame prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl 2024 m. lapkričio 21 d. teismo įsakymo pareikšti, priimti skolininkės prieštaravimus ir 2024 m. lapkričio 21 d. teismo įsakymą panaikinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/25/00225.
3. Prašyme skolininkė nurodė, kad tiesiogiai teismo įsakymas skolininkei nebuvo įteiktas, nes skolininkės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), nurodytas teismo įsakyme, realiai neegzistuoja. Skolininkės realus veiklos adresas – (duomenys neskelbtini). Apie priimtą teismo įsakymą skolininkė sužinojo 2025 m. vasario 3 d. antstoliui pateikus teismo įsakymą vykdyti. Nurodė, kad kreditorės reikalavimas dėl skolos kildinamas iš sutarties, kurios skolininkė nebuvo sudariusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakė priimti prieštaravimus bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškime ir Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu - (duomenys neskelbtini). Teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, grąžinimo priežastis – siunta neatsiimta per nustatytą saugojimo terminą. Kadangi kiti skolininkės adresai teismui nebuvo žinomi, teismo procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti pakartotinai buveinės adresu ir, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, buvo laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. sausio 21 d. Teismas skolininkės nurodytą aplinkybę, kad jai procesiniai dokumentai buvo siunčiami neegzistuojančiu adresu, dėl ko objektyviai ir nebuvo galima įteikti teismo dokumento, pripažino neatitinkančia tikrovės. Teismas konstatavo, kad skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o kitų svarbių priežasčių, dėl ko praleido terminą prieštaravimams pateikti, skolininkė nenurodė, todėl teisinio pagrindo terminui atnaujinti nėra.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde skolininkė prašė Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti; priimti prieštaravimus ir teismo įsakymą panaikinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr.0008/25/00225. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas ignoravo svarbiausią supaprastinto proceso ir teismo įsakymo išdavimo esmę - greitai, nedidelėmis sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra.
1.2. Šiuo atveju ginčas dėl skolos egzistuoja. Teismo įsakymas yra priimtas tik kreditoriaus subjektyvaus pasakojimo pagrindu, o dokumentas - susitarimas, dėl kurio nevykdymo kildinama skola, nėra pateiktas. Teismo įsakymas negali būti teisinės sankcija, o proceso koncentracijos principas privalo būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu - teisingu bylos išnagrinėjimu. Prioritetas turi būti skiriamas teisingumo vykdymui ir tiesos nustatymui. Byloje nėra duomenų apie susitarimo egzistavimą, jo sudarymą ar jo vykdymą, ar nevykdymą. Neatnaujinus termino ir eliminuojant skolininkei galimybę pareikšti prieštaravimus, skolininkei faktiškai užkertamas kelias ginti savo teises, o teisingumas vykdomas tik formaliai.
1.3. Šiuo atveju aktuali teismų praktika dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybės. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-10128-797/2018 pabaigtoje pagal įsiteisėjusį, atsakovui nepateikus procesinių dokumentų ir iš esmės buvus pasyviam, ir net įvykdytą sprendimą už akių, pažymėjo, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, o sprendimo už akių priėmimo galimybė taip pat derintina ir su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslu - teisingu bylos išnagrinėjimu bei tinkamos teisminės gynybos principu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.
10. CPK 75 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų praleidimo pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas).
12. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023, 62 punktas). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. priimto įsakymo dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Devyni vienuolika“ kreditorės UAB „Giedraitiškių dvaras“ naudai, ir pareiškimo kopijos CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka skolininkei įteiktos 2024 m. gruodžio 30 d. Terminas skolininkei prieštaravimams pateikti pasibaigė 2025 sausio 16 d. Skolininkė prieštaravimus pateikė 2025 m. vasario 25 d., praleidusi CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Skundžiama nutartimi skolininkės prašymas dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti netenkintas nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių.
14. Atskirajame skunde skolininkė nekvestionuoja pirmos instancijos teismo išvadų, kad teismo įsakymas ir pareiškimas jai yra įteikti tinkamai. Atskirajame skunde teigiama, kad atsisakęs atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, pirmosios instancijos teismas teisingumą vykdė formaliai ir, priimdamas įsakymą nesant pateiktų skolininkės prievolę patvirtinančių įrodymų, skolininkei faktiškai užkirto kelią ginti savo teises. Apeliantės nuomone, susidariusioje situacijoje turėjo būti teikiamas pirmumas ne civilinių procesinių santykių stabilumui, o teisingumo vykdymui ir materialiosios tiesos nustatymui.
15. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas dėl termino atnaujinimo normų taikymo (nutarties 11-12 punktai), skolininkės nesutikimas su jai kreditorės pareikštu reikalavimu ir reikalavimo laikymas nepagrįstu, negali būti vertinamos kaip aplinkybės, sukliudžiusios skolininkei laiku atlikti procesinį veiksmą – pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Skolininkė gali ginti savo galimai pažeistas teises pasinaudodama proceso atnaujinimo instituto normomis. CPK 365 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo įsakymu.
16. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas)
17. Nagrinėjamu atveju, skolininkės nurodyta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-10128-797/2018 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teismui neturi precedento galios, kadangi yra priimta žemesnės grandies teismo, todėl vadovaujantis nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas skolininkės prašymo dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.