Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, susipažinusi su pareiškėjų A. G., S. B., V. B., Š. P., T. Ž., H. K. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo V. M. ir nuobaudos paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnį bei bylos medžiaga nerengdama teismo posėdžio pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą metu rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-172-954/2021). Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, dėl ko svarbu nustatyti tikslų administracinio nusižengimo padarymo laiką.

Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (ANK 3 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Svarbu pažymėti tai, kad skiriant nuobaudą trunkamojo pažeidimo atveju, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis pažeidimas buvo baigtas, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Iš to darytina išvada, jog asmuo už trunkamąjį pažeidimą yra baudžiamas tada, kai šis pažeidimas paaiškėja ir baigiasi (kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas).

Kaip minėta, ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, kas gali būti padaroma tiek kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, tiek ir kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais, nepriklausomai nuo to, kiek iš alternatyvių veiksmų asmuo atliko. Pareiškime nurodyta, jog V. M. pažeidė kreditorių interesus nesilaikydamas atsiskaitymo tvarkos nuo 2019 m. spalio 16 d., kad laikytina aptariamo administracinio nusižengimo pradžios laiku. V. M. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus H. K. iniciatyva buvo pradėta įmonės bankroto procedūra, tai yra 2021 m. balandžio 19 d. (b. l. 56) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-574/2019), kas nagrinėjamu atveju laikytina analizuojamojo trunkamojo teisės pažeidimo pabaigos laiku. Nors trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015), tačiau asmeniui atsakomybė kyla tik nuo veiksmų pasibaigimo momento.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014, 2K-109-788-2016). Taigi draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019). Pagal teisės analogiją negalimi ir kartotiniai tos pašios teisės šakos procesai.

Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju pateiktas pareiškimas dėl V. M. veiksmų nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d., kuomet jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, žinodamas apie prastėjančią įmonės finansinę būklę bei tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeisdamas kreditorių A. G., S. B., V. B., Š. P., T. Ž., H. K. interesus, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1191-358/2021 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda, dėl to, kad jis nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie prastėjančią įmonės finansinę būklę bei tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią skolą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir tuo pažeidė kreditorių H. K. ir kitų kreditorių interesus.

Kadangi nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu, konstatuotina, jog tiek šiuo atveju V. M. veiksmai nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tiek administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1191-358/2021 atveju nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme laikomi alternatyviais veiksmais, nukreiptais į tą patį objektą – kreditorių teisių pažeidimą, padarytais vieninga tyčia, iš esmės tuo pačiu laiku, o abejais veiksmais siekiama užtikrinti kreditorių interesus, todėl darytina išvada, kad tai sudaro to paties teisės pažeidimo sudėtį. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, patraukiant V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo būtų pažeistas non bis in idem principas, nes aptartos veikos visiškai sutampa būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o už tai V. M. jau buvo nubaustas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1191-358/2021.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą (ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Nutraukus administracinę teisena teismo posėdis, paskirtas 2021 m. spalio 17 d. 10.00 val. atšauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsniu, teismas

nutaria:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą.

Teismo posėdį, paskirtą 2021 m. spalio 17 d. 10.00 val., atšaukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.