Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo Jono Čebelio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarimo UAB „(duomenys enskelbtini)“ vadovo E. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju E. P. inkriminuota tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, vertinamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

9. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad Institucijos duomenimis, 2020 m. lapkričio 26 d. Bendrovė turėjo 35 863,67 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Be to, nustatyta, kad 2020 m. spalio 21 d. buvo pasirašytas Operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. (21.222) FR1043-4013 atlikti operatyvų patikrinimą, kuris buvo vykdomas nuo 2020 m. spalio 27 d., iki 2020 m. lapkričio 17 d., kurio metu buvo patikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas, buhalterinės apskaitos dokumentai, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Šio patikrinimo metu nustatyta, jog iš Bendrovės atskaitingo asmens – N. P. sąskaitos buvo atlikti šie mokėjimai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 136,14 eurai, V. O. įmonei – 15,56 eurai, UAB (duomenys neskelbtini) – 145,20 eurai, (duomenys neskelbtini) – 339,00 eurai, KU „(duomenys neskelbtini)“ – 500,00 Vilniaus 2-ojo notarų biuro notarei D. L.-B. – 19,77 eurų, VĮ (duomenys neskelbtini) – 4,35 eurai, KU „(duomenys neskelbtini)“ – 700,00 eurų, Vilniaus 2-ojo notarų biuro notarei D. L.-B. – 21,09 eurų ir VĮ (duomenys neskelbtini) – 9,27 eurai; iš atskaitingo asmens – E. P. sąskaitos buvo atlikti šie mokėjimai: AB „(duomenys neskelbtini)“ – 17,61 euras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 18,16 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)– 79,85 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 1,37 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) – 313,82 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 255,28 eurų, antstolei S. V. – 298,89 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 149,37 eurų, Kauno miesto 7-ojo Notarų biurui notarei J. V. – 137,51 eurų ir AB „(duomenys neskelbtini)“ – 144,32 eurų. Taip pat 2020 m. balandžio 28 d. Bendrovės AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje atliktas 67 486,91 eurų paskolos grąžinimas vidiniu mokėjimu ir atsiskaitymas su K. U. „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 134–138). Tačiau, kaip jau buvo minėta, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

10. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. P. nurodė, kad Operatyvaus patikrinimo pažymoje išvadintus mokėjimus atliko norėdamas išsaugoti įmonę. Kredito unijai mokėjimas buvo atlikti pardavus sklypus, tačiau pati įmonė šių mokėjimų neatliko. Antstoliai buvo areštavę Bendrovės sąskaitas, jie vykdė žemės sklypų pardavimus, o mokėjimus vykdė pirkėjai, sumokėję dalį sumos, kurios reikalavo kredito unija, o likusi dalis buvo padalinta antstoliams, kurie turėjo pirmumo teisę, kadangi VMI prie FM tuo metu išieškojimo nevykdė. Vienas mokėjimas Kredito unijai buvo atliktas iš N. P. asmeninių lėšų, kuris vėliau buvo įtrauktas į apskaitą. Įmonė jokių lėšų pardavus sklypus negavo. Visi atlikti mokėjimai iš jo ir N. P. asmeninių lėšų, atlikti ne įmonės vardu, o už įmonę, įtraukti į avansinę apyskaitą ir tai reiškia, jog įmonė sėkmingai vykdydama savo veiklą šias sumas privalės grąžinti, o įmonei bankrutavus – pinigų neatgaus. Be to, dėl vykdomųjų bylų buvo uždrausta atsiskaityti su darbuotojais ir su valstybinėmis įstaigomis, ir nors antstolio patvarkymas buvo skundžiamas, tačiau skundas teismo buvo atmestas. Taip pat kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet prašymas buvo atmestas.

11. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad Bendrovės kasoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nei pinigų nei piniginių lėšų judėjimo nebuvo, o dėl 2019 m. gruodžio 4 d. antstolio priimto turto arešto akto, areštavus įmonės pinigines lėšas, Bendrovė negalėjo atsiskaityti nei su darbuotojais, nei su valstybinėmis įstaigomis ir kitais kreditoriais. Bendrovės vadovas du kartus pareiškimu buvo kreipęsis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimis prašymai buvo atmesti. Nors 2020 m. balandžio 28 d. Bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje atlikto 67 486,91 Eur paskolos grąžinimą vidiniu mokėjimu ir atsiskaitė su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apeliaciniame skunde sutinkama, jog įkaito turėtojas turėjo pirmenybę gauti apmokėjimą iš parduoto įkeisto Bendrovės turto, todėl šiuo klausimu plaučiau nepasisakoma.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nurodyti mokėjimai buvo atlikti ne iš Bendrovės lėšų esančių jos sąskaitose, o iš Bendrovės atsakingų asmenų, tai yra E. P. ir N. P. asmeninių lėšų. 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose nebuvo atlikti jokie mokėjimai kreditoriams. Tiek E. P., tiek ir N. P. mokėjimus atliko iš savo asmeninių lėšų, todėl atskaitingų fizinių asmenų atlikti mokėjimai už Bendrovei teikiamas paslaugas, nors ir Bendrovės interesams, tačiau atlikti iš asmeninių fizinių asmenų banko sąskaitų, negali būti pripažįstami kaip mokėjimai, atlikti pačios Bendrovės. Taip pat aukštesnysis į teismas, įvertinęs tiek paties E. P. paaiškinimus duotus pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateiktus rašytinius duomenis susijusius su E. P. ir N. P. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktais mokėjimais, sumokėtas pinigų sumas bei šių mokėjimų paskirtį ir motyvus (mokėjimai susiję su sandoriais ir reikalavimo perleidimu pardavus žemės sklypus, pašto ir telekomunikacijų paslaugoms apmokėti, išlaidos pernuomojant patalpas, išlaidos susijusios su (duomenys neskelbtini)nagrinėjama civiline byla bei priverstinis antstolių pinigų nurašymas), konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad E. P. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai. Aukštesniojo teismo vertinimu E. P. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai buvo vertinamos ne tik teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios Bendrovės vadovo E. P. veiksmus, tai yra priežastys dėl kurių E. P. ir N. P. iš savo asmeninių lėšų atlikimo mokėjimus, kurie buvo būtini tam tikrai Bendrovės veikai, kurios leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl subjektyviosios pusės sudėties būtinojo požymio – tyčios nebuvimo E. P. veiksmuose pažeisti kreditoriaus teises.

14. Įvertinus skundžiamo nutarimo, apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną E. P. atžvilgiu, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.