Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimo V. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai A. G., S. B., V. B., Š. P., T. Ž. ir H. K. 2021 m. kovo 28 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), ir veiklos adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. vasario 21 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė įmonės kreditoriaus H. K. ir buvusių įmonės darbuotojų interesus, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d. ir nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d. pažeidė ir iki šiol pažeidžia kreditoriaus A. G. interesus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalį, nes nesilaiko atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d. pažeidė ir iki šiol pažeidžia kreditoriaus S. B. interesus; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d. pažeidė ir iki šiol pažeidžia kreditoriaus V. B. interesus; laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d. pažeidė ir iki šiol pažeidžia kreditoriaus Š. P. interesus pagal; laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d. pažeidė ir iki šiol pažeidžia kreditoriaus T. Ž. interesus; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. kovo 28 d. pažeidė ir iki šiol pažeidžia kreditoriaus H. K. interesus.

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutarimu V. M. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Teismas pažymėjo, kad tiek šiuo atveju V. M. veiksmai nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tiek administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1191-358/2021 atveju nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme laikomi alternatyviais veiksmais, nukreiptais į tą patį objektą – kreditorių teisių pažeidimą, padarytais vieninga tyčia, iš esmės tuo pačiu laiku, o abejais veiksmais siekiama užtikrinti kreditorių interesus, todėl darytina išvada, kad tai sudaro to paties teisės pažeidimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju, patraukiant V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, būtų pažeistas non bis in idem principas, nes aptartos veikos visiškai sutampa būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas H. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai konstatavo, jog administracinio nusižengimo bylų Nr. A6.-1191-358/2021 ir Nr. A6.-1530-1009/2021 faktinės aplinkybės yra tapačios. Iš tiesų, šios aplinkybės yra skirtingos. Byloje Nr. A6.-1191-358/2021 pripažinta, kad V. M., būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonės registracijos ir veiklos adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. pažeidė kreditoriaus H. K. teises su pareiškimu nesikreipdamas į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu byla Nr. A6.-1530-1009/2021 pradėta dėl to, kad V. M., būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonės registracijos ir veiklos adresu (duomenys neskelbtini), skirtingais laikotarpiais (nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2021 m. kovo 28 d.) pažeidė ir iki šiol pažeidžia kreditorių H. K., A. G., S. B., V. B., Š. P. ir T. Ž. interesus pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį.

3.2. Šiuo atveju dvi skirtingos administracinio nusižengimo bylos buvo pradėtos pagal skirtingas faktines aplinkybes (viena pagal tai, kad V. M. su pareiškimu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kita – pagal tai, kad V. M. nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo), tačiau už skirtingus pažeidimus įstatymų leidėjas numatė tą pačią administracinę nuobaudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Teismas galimai susipainiojo tarp administracinių nusižengimų bylų, kurios buvo iškeltos V. M.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas bylose. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nepagrįstai vadovaudamasis bylomis, kurių esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra netapačios ar iš esmės nepanašios.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

H. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kokį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą, neatsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintus tokio reikalavimo pareiškimo (procesinio dokumento) formos ir turinio reikalavimus. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde, kaip apeliantai, įvardyti šeši asmenys: A. G., S. B., V. B., Š. P., T. Ž. ir H. K., tačiau šį skundą visų apeliantų vardu elektroniniu parašu pasirašė tik H. K.. Kitų apeliantais nurodytų asmenų valia dėl apeliacinio skundo pateikimo nėra tinkamai išreikšta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, pareikšti prašymus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (ANK 585 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, įstatymas numato baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti įgaliotu atstovu. Šiuo atveju H. K. nėra pateikęs dokumento, patvirtinančio, kad jis turi įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, taip pat nenustatyta jokių jo giminystės ryšių su kitais pareiškėjais (apeliantais). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimo pagrįstumo pateikė tik H. K., kadangi kitų pareiškėjų tikroji valia nėra žinoma.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla V. M. atžvilgiu pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

8. Šiuo atveju ginčas kilo ne dėl V. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties jo veiksmuose (ne)buvimo, tačiau dėl galimai netinkamai pritaikyto dvigubo baudimo už tą pačią veiką (non bis in idem) principo. Apylinkės teismo vertinimu, V. M. yra nubaustas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1191-358/2021) pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl pakartotinai dėl to paties nusižengimo negali būti baudžiamas. Tuo tarpu H. K. apeliaciniame skunde teigia, jog bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu V. M. buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes savalaikiai nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiuo metu jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal tą patį straipsnį, tačiau dėl kito pažeidimo – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo, t. y. dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo.

9. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką įtvirtintas tiek ANK 2 straipsnio 5 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje R. prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui. Nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-628/2019).

10. Formaliai vertinant, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, be abejo, yra skirtingi pažeidimai, kurie kaip alternatyvūs įtvirtinti ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, tačiau sprendžiant, ar nėra kartojamas iš esmės tas pats procesas, būtina įvertinti ne tik lingvistinę pažeidimų formuluotę, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ir tai, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, ar vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad H. K. 2021 m. vasario 20 d. pareiškimu (prašymu) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Iš šio pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, dėl įmonės finansinės padėties, kuri kaskart blogėja, nevykdė ir nevykdo kreditorinių reikalavimų ir dėl sunkios įmonės finansinės padėties nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pareiškime, nors ir detaliai neišplėtotas, tačiau aiškiai suformuluotas teiginys, jog kreipiamasi ne tik dėl to, jog V. M., žinodamas apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau ir dėl kreditorinių reikalavimų pažeidimų. Toliau pareiškime nurodyti įmonės kreditoriai, tarp kurių ir buvę įmonės darbuotojai – A. G., Š. P., S. B., V. B., T. Ž. bei pats H. K., kuris tapo įmonės kreditoriumi, kai S. B. ir V. B. perleido jam savo reikalavimo teises (iš viso 14 000 Eur sumai). Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1191-358/2021, kurioje 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtas nutarimas V. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur baudą. Nutarimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 14 d.

12. Pakartotinai su pareiškimu dėl V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį H. K. kartu su buvusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais (A. G., Š. P., S. B., V. B., T. Ž.) į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2021 m. kovo 28 d. Šiame pareiškime nurodyta, jog V. M., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią finansinę padėtį, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais ir taip pažeidė pareiškėjų interesus. Toliau pareiškime nurodyti tie patys įmonės kreditoriai, kaip ir 2021 m. vasario 20 d. pareiškime, tik papildomai akcentuota, jog kiekvieno pareiškėjo (kreditoriaus) atžvilgiu buvo nesilaikyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

13. Vertinant abiejų pareiškimų bei jų atžvilgiu pradėtų administracinio nusižengimo bylų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, matyti, kad abiem atvejais administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. atžvilgiu inicijavo tas pats asmuo – pareiškėjas H. K.. Apelianto teigimu, jo, kaip kreditoriaus teisės, V. M. nesilaikant atsiskaitymų su kitais kreditoriais eiliškumo, buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. kovo 38 d., tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarime nustatyta, kad V. M. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei kreditorinių reikalavimų pažeidimai truko laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Vadinasi, laiko požiūriu pažeidimai sutampa, jie nebuvo vykdomi vienas po kito.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai). Būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už tinkamą visos bendrovės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą ir kt. Šiuo atveju V. M. tyčia buvo nukreipta į tą patį objektą – kreditorių teisių (interesų) pažeidimą, o ne į tinkamą įmonės veiklos organizavimą. Tai, jog pirmiau pateiktame pareiškime H. K. nedetalizavo, kokie konkrečiai inkriminuotu laikotarpiu kreditorių teisių pažeidimai buvo padaryti, nekeičia fakto, jog apie juos jau buvo pasisakyta. Taigi, antrasis apelianto pateiktas pareiškimas (maždaug po mėnesio laiko nuo pirmojo) iš esmės yra pirmojo papildymas (patikslinimas), o ne savarankiškas pagrindas naujos administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimui. Vėlesnis pareiškimas galėjo būti pridėtas prie pirmosios bylos, pradėtos to paties asmens atžvilgiu, medžiagos, tačiau H. K. sąmoningai rinkosi inicijuoti atskirą procesą, prašydamas teismo vertinti iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios neatskiriamai susiję tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė ANK 591 straipsnio 8 punkte numatytą pagrindą (dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą), kuriam esant pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o apelianto skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo H. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.