- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- T-1221-1017/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Nukentėjusysis
- S. L.
- Kategorijos
- 3.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo S. L. prašymą atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1961 m. (toliau – BK) 246 straipsnio 4 dalį 5 metams laisvės atėmimo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams. BK 42 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant sustiprinto rėžimo pataisos kolonijoje. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 8 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. nuosprendis: BK 42 straipsnio pagrindu bausmė, paskirta pagal BK 246 straipsnio 4 dalį, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ją apėmus ir A. M. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartimi pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. nuosprendis bei Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 8 d. nutartis: A. M. veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 246 straipsnio 4 dalies į 2000 m. BK 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 8 dalies pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir Lietuvos aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista bausme ir nustatyta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo tenkintas nukentėjusiojo S. L. civilinis ieškinys dėl materialinės žalos atlyginimo ir priteista iš A. M. S. L. naudai 10 000 Lt. S. L. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl moralinės žalos atlyginimo patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimas šioje dalyje perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusysis S. L. 2019 m. spalio 16 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą atnaujinti terminą vykdomajam raštui baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-14/2003 pateikti vykdyti, kadangi kaltinamasis per tą laiką atlikinėjo vieną bausmę už eismo įvykį, kurio metu žuvo pareiškėjo sūnus, antrą bausmę už narkotikus. Po bausmės atlikimo jis slapstėsi ir pareiškėjas negalėjo A. M. pamatyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad nuosprendis buvo priimtas 2003 m., jį gavo taip pat 2003 m. Vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje gavo 2003 m. balandžio 30 d., bet jo antstoliui nenešė. Tik dabar nuėjo pas antstolį, tačiau šis nurodė, kad vykdomasis raštas nebegalioja, reikia atstatyti jo pateikimo vykdyti terminą. Anksčiau vykdomojo rašto nenunešė antstoliui, nes nežinojo, kad tai reikia daryti, norėjo susitikti su pačiu A. M., pakalbėti, kad šis susimokėtų, bet susisiekti su juo negalėjo. Be to, po tragedijos namie buvo ne gyvenimas, jam buvo didelė trauma, į nuosprendį nesigilino. A. M. pamatė parduotuvėje sūnaus draugo motiną ir pasisveikino su ja, po to šią moterį jis susitiko gatvėje, ir ji pasakė, kad A. M. sveikinosi su ja išdidžiai parduotuvėje. Tos moters vyras patarė, kad neštų vykdomąjį dokumentą antstoliui, tada pačiam nereikės nieko ieškoti. Iki tol negalvojo ir nežinojo, kad gali išsieškoti priteistą žalą per antstolį, manė, kad kalbės su pačiu nuteistuoju, jei jis neatlygins, kreipsis į teismą. Dėl neturtinės žalos turėjo dokumentus tvarkyti jo žmona. Jis nežino, ar žmona bandė ką nors daryti tuo klausimu. Jam nebuvo žinoma, kad A. M. buvo laisvėje nuo 2005 m. iki 2011 m. Jis su A. M. giminaičiais nebendravo. Jis paskambino A. M. tėvui tik prieš trejus metus, šis sakė, kad jo sūnus dar sėdės 2-3 metus. Nežino, kodėl iki tol nieko nedarė. Nesikreipė į antstolį dėl nežinojimo, jam neteko susidurti su tokiu dalyku. Nežinojo, kada nuteistasis grįš iš laisvės atėmimo įstaigos. Pranešti, kada jis bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, neprašė. Gal čia nepateisinama priežastis, kad jis nieko nedarė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
2003 m. balandžio 25 d. nukentėjusiajam S. L. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 10 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo S. L. (b. l. 4-5). Pagal pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus duomenis (laiško, gauto iš teismo, kuriame nukentėjusiajam buvo atsiųstas vykdomasis raštas, kopiją), nukentėjusysis šį vykdomąjį raštą gavo 2003 m. balandžio 30 d. (b. l. 41). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, minėtas vykdomasis raštas niekada nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui dėl priteistos turtinės žalos priverstinio išieškojimo (b. l. 11-14). Atsižvelgiant į šiuos duomenis konstatuotina, jog pagal pareiškėjui 2003 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą nebuvo vykdomi ir šiuo metu nėra vykdomi jokie išieškojimai.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalis nustato, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šis 5 metų vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam išieškojimui senaties terminas įsigaliojo tik nuo 2011 m. spalio 1 d. Iki šios datos galiojo 10 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį Nr. 3K-3-396-611/2015, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu.
Kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs antstoliui vykdyti jam išduoto 2003 m. balandžio 25 d. vykdomojo rašto, šiuo metu jau yra suėjusi tiek pagal galiojančią CPK 606 straipsnio 2 dalies redakciją numatyta penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senatis, tiek nuosprendžio įsiteisėjimo metu pagal ankstesnę straipsnio redakciją galiojusi 10 metų senatis, kuri baigėsi 2013 m. balandžio 8 d.
CPK 608 straipsnis nustato, jog išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.
Termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-259-487/2019). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2S-1497-259/2019)
Teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo argumentais, išdėstytais prašyme ir teismo posėdyje, nepripažįsta jo nurodytas termino vykdomajam raštui paduoti vykdyti praleidimo priežastis svarbiomis. Atkreiptinas dėmesys, jog S. L. kreipėsi į teismą dėl termino vykdomajam raštui paduoti atnaujinimo jau praėjus net 6 su puse metų po to, kai pasibaigė 10 metų vykdomojo rašto padavimo vykdyti terminas. Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo 16 su puse metų, ir kaip pripažino teismo posėdyje pats S. L., jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su jų teisių gynimu, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymu. Taigi jis pats nesirūpino savo teisėtų lūkesčių ir interesų įgyvendinimu.
Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jis nepadavė vykdomojo rašto vykdyti, nes nuteistasis S. L. atlikinėjo jam 2003 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, po to kitu nuosprendžiu paskirtą bausmę, po to slapstėsi ir su juo nebuvo įmanoma susisiekti, bet to jis apskritai nežinojo apie priverstinio išieškojimo per antstolį galimybę. Priverstinio išieškojimo instituto sukūrimo prasmė yra ta, kad priteista skola būtų išieškoma priverstinai, skolininkui savanoriškai nesumokant priteistos skolos ar žalos atlyginimo. Tai, kad nuteistasis pats nesiėmė veiksmų atlyginti žalą, kaip nurodė pareiškėjas, slapstėsi ir vengė su juo bendrauti, yra ne kliūtis, o priežastis teikti vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui. Tokie veiksmai akivaizdžiai parodo, kad asmuo vengs priteistą žalą atlyginti savanoriškai.
Teismo vertinimu aplinkybė, kad nuteistasis atlieka tam tikrą laikotarpį laisvės atėmimo bausmę, niekaip neužkerta kelio vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti. Laisvės atėmimo bausmių atlikimo įstaigose nuteistieji dažnai yra įdarbinami, gauna darbo užmokestį, tai neužkerta kelio antstoliui pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti laisvės atėmimo vietos administracijai. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam aktualiu nuosprendžiu A. M. buvo paskirta tik 5 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau nukentėjusysis nesikreipė dėl priverstinio priteistos žalos išieškojimo net šešiolika metų. Teistumo informacijos centro duomenimis A. M. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai jau 2005 m. vasario 25 d., pilnai neatlikęs subendrintos 2003 m. vasario 12 d. ir 2002 m. gegužės 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės. Iki 2011 m. rugsėjo 15 d., tai yra šešerius su puse metų jis gyveno laisvėje, nuo 2005 m. iki 2007 m. praktiškai nepertraukiamai dirbo ar vykdė individualią veiklą, nuo 2015 m. vėl dirba. Pareiškėjas nepateikė jokių priežasčių ar kliūčių, kodėl jis negalėjo pateikti antstoliui vykdyti vykdomojo dokumento anksčiau, šiais laikotarpiais.
Pareiškėjas teismo posėdyje tokį ilgą neveikimą teisino išgyvenimais ir dvasiniu sukrėtimu dėl sūnaus netekties. Tačiau jis nepateikė teismui jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių jo teiginį dėl sutrikusios emocinės ar dvasinės pusiausvyros. Netgi ir esant šiai aplinkybei, tokia būsena negali pateisinti pareiškėjo neveikimo net 16 metų.
Teismų praktikoje nepakankamas teisinių žinių turėjimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-185-616/2019). Pareiškėjui buvo žinoma apie jo naudai priimtą teismo sprendimą, todėl būdami apdairus ir rūpestingas kreditorius, jis per tokį ilgą laikotarpį turėjo ir galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus.
Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjas ilgą laiką elgėsi pasyviai, nerūpestingai, savo teisių išieškoti žalą iš skolininko neįgyvendino įstatymo numatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Vien pasyvus pareiškėjo elgesys negali būti pripažintas svarbia praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo priežastimi. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606, 646 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti nukentėjusiojo S. L. prašymo atnaujinti terminą vykdomajam raštui dėl 10 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo A. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-14/2003 pateikti vykdyti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.