- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1497-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00551-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- O. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo O. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. 2019 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. vykdomajam raštui Nr. 2-111-840/2013 pateikti vykdyti. Pareiškime nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-111-840/2013 dėl 25 000,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 375,00 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš O. T. pareiškėjo G. S. naudai. Skolos priteisimo momentu skolininkas niekur nedirbo ir pajamų neturėjo, todėl pareiškėjas dėl vykdomojo rašto į antstolį nesikreipė ir tikėjosi, jog skolininkas įvykdys teismo sprendimą geruoju. Manė, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra dešimt metų. Be to vykdomojo rašto pateikimas antstoliui reikštų papildomas išlaidas tiek pareiškėjui, tiek skolininkui. Po skolos priteisimo pareiškėjas ne kartą bendravo su skolininku, jis žadėjo skolą grąžinti geruoju ir prašė nesikreipti į antstolį. Paskutinius ketverius metus pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 18 d. jis grįžo į Lietuvą. Kadangi su skolininku susisiekti nepavyko, 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į antstolį, kuris paaiškino, kad yra praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad terminas pateikti vykdomąjį dokumentą yra praleistas nežymiai, negali būti pagrindas skolininkui išvengti skolos grąžinimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo O. T. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą išieškoti iš jo skolą bei išduotą vykdomąjį raštą, tačiau skolos pareiškėjui geruoju negrąžino, nes nesutiko su sprendimu. Priverstinis vykdymas nebuvo pradėtas, pareiškėjas skola nesidomėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nustatytas penkių metų terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui yra pakankamai ilgas. Pats pareiškėjas turi teisminių procesų, lankosi pas antstolius dėl to negali nežinoti vykdymo dokumentų pateikimo tvarkos. Tačiau lankydamasis pas antstolį nesugebėjo paklausti dėl savo vykdomojo rašto ir jį tinkama tvarka pateikti vykdyti. Pareiškėjas nesirūpino savo procesinių teisių įgyvendinimu, buvo pasyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2-111-840/2013 išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo išskolintino O. T. nebuvo pateiktas vykdyti per įstatymo nustatyta penkių metų terminą, t. y. iki 2019 m. balandžio 15 d.
5. Teismas pažymėjo, jog vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo išduotas jau galiojant penkių metų senaties terminui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas vertino, kad pareiškėjas, turėdamas atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą, turėjo žinoti, jog vykdomasis raštas turėjo būti pateiktas vykdyti per penkių metų terminą, arba būdamas aktyvus proceso dalyvis, turėjo domėtis vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminais. Todėl termino nežinojimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta svarbia priežastimi, nes ji yra neobjektyvi ir priklausė nuo pareiškėjo valios.
6. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas faktines aplinkybes, kad paskutinius keturis metus jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tik pateikė įrodymus, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė 2019 m. gegužės 23 d. sąskaitą už elektros energiją, mokesčių mokėjimą nuo 2019 m. balandžio 1 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) jau keturis metus. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad tai galėjo lemti termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidimą.
7. Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjo subjektyvus vertinimas, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti ir turi būti vykdomas, nesant faktinių veiksmų, t. y. prašymo pateikimo kartu su vykdomuoju dokumentų antstoliui, negali būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą ir iš jo vykdomas priverstinis išieškojimas, pareiškėjas dengia įsiskolinimą atvykdamas tiesiogiai į antstolio kontorą, tačiau, kaip pats nurodė, nė karto nesidomėjo, apie skolos išieškojimą iš O. T., ar jis yra vykdomas, t. y. nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš savo skolininko, net ir manydamas, kad skola yra išieškoma priverstinai. Teismo vertinimu, antstolio D. J. 2011 m. vasario 23 d. patvarkymas dėl lėšų arešto esančių pas trečiuosius asmenis ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą šioje byloje neturi reikšmės, kadangi vykdomasis raštas išduotas tik 2014 m. balandžio 18 d., todėl minimas antstolio raštas negalėjo suklaidinti pareiškėjo, kadangi skola teismo sprendimu dar nebuvo priteista.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, jis turintis kelias specialybes, neįgijęs vidurinio išsilavinimo, tačiau ne kartą yra susidūręs su antstoliais, todėl teismas padarė išvadą, kad būdamas atidus ir sąžiningas turėjo suvokti, kad nepateikdamas antstoliui vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo veikia aplaidžiai ir nerūpestingai. Teismas pažymėjo, kad nors penkių metų terminas praleistas nežymiai, tačiau pareiškėjas visus penkis metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išieškoti įsiskolinimo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, visai kitokias aplinkybes, kad ne kartą buvo bendrauta su skolininku, kuris žadėjo skolas grąžinti gražiuoju ir prašė nesikreipti į antstolius. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad po skolos priteisimo nebendravo su O. T.. Todėl teismas sprendė, jog kai ilgą laiką pareiškėjas nesiima jokių veiksmų išsiieškoti skolą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, nėra pagrindo teigti, kad net ir nežymus termino praleidimas, nesant kitų objektyvių aplinkybių, pagrįstų įrodymais, yra svarbi aplinkybė atnaujinti įstatymo nustatytą penkių metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad termino praleidimą lėmė nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės, t. y. jo paties neatidumas ir neveikimas, teismas sprendė, jog prašymas atnaujinti terminą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. vykdomajam raštui Nr. 2-111-840/2013 pateikti vykdyti atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėjas G. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui terminą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. vykdomajam raštui Nr. 2-111-840/2013 pateikti vykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė LR CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Apeliantas nurodo, kad pareiškime dėl termino atnaujinimo jis buvo nurodęs, kad po skolos priteisimo jis ne vieną kartą bendravo su skolininku, kuris žadėjo skolą grąžinti gražiuoju, prašė nesikreipti į antstolius. Paskutinius keturis metus pareiškėjas pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini). Lietuvoje jis būna labai retai. Teisminio nagrinėjimo metu jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius paminėtas aplinkybes, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.
10.2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleistas iš esmės tik vieną dieną. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. balandžio 18 d. jis grįžo į Lietuvą. Kadangi su skolininku susisiekti nepavyko, 2019 m. balandžio 23 d. jis kreipėsi į antstolį, kuris paaiškino, kad yra praleistas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti. Tą pačią dieną apeliantas kreipėsi į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo. Pareiškimo surašymas, advokato susipažinimas su apelianto pateikta medžiaga bei papildomų įrodymų rinkimas užtruko, todėl teismui buvo pateiktas po penkių darbo dienų nuo kreipimosi į advokatą dienos. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad terminas pateikti vykdomąjį dokumentą yra praleistas nežymiai, negali būti pagrindas skolininkui išvengti skolos grąžinimo.
10.3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas naudojosi profesionalia teisininko pagalba. Advokatas pareiškėją atstovavo ir sutartis su juo buvo sudaryta tik dėl atstovavimo civilinėje byloje dėl skolos iš O. T. priteisimo. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas į advokatą nesikreipė, tikėdamasis, kad skolininkas sumokės skolą geruoju.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo O. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino pareiškime dėl termino atnaujinimo nurodytų aplinkybių, jog po skolos priteisimo jis ne vieną kartą bendravo su skolininku, kuris žadėjo skolą grąžinti gražiuoju ir prašė nesikreipti į antstolius. Pareiškėjas G. S. atvykęs į teismo posėdį ir pasirašęs priesaiką nurodė priešingai, t. y., kad jis po skolos priteisimo su skolininku nebendravo. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir suinteresuotas asmuo, kadangi po teismo sprendimo įsiteisėjimo su G. S. jis nebendravo, pareiškėjas nei karto į jį nesikreipė, nei žodžiu, nei raštu, nors jam buvo žinoma suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta, kuri nesikeitė nuo 2011 metų. Taigi, teismas vadovavosi paties apelianto paaiškinimais, duotais pasirašius priesaiką, o ne aplinkybėmis, išdėstytomis pareiškime, kuris pasirašytas apelianto atstovo, o ne paties apelianto, dėl ko kyla abejonių, ar pareiškėjas buvo supažindintas su pareiškimo turiniu prieš jį pateikiant teismui. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad bandė su skolininku susisiekti telefonu ar kitais būdais. Apelianto argumentus, kad skolininkas skolos priteisimo momentu niekur nedirbo ir neturėjo pajamų, dėl ko pareiškėjas nesikreipė į antstolius dėl vykdomojo rašto pateikimo, paneigia suinteresuoto asmens į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - darbo pažyma, kuri įrodo, kad suinteresuotas asmuo dirbo nuo 2011 metų iki šiol.
11.2. Apeliantas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo priežastis. Pareiškėjas nurodė, jog jau keturis metus gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau jo pateikti įrodymai - 2019 m. kovo mėn. sąskaita už elektros energiją ir 2019 m. balandžio mėn. mokesčių sumokėjimą patvirtinantis dokumentus tik įrodo, jog (duomenys neskelbtini) jis gyvena šiuo metu. Be to, pareiškėjas pateikdamas pareiškimą teismui nenurodė savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) bei tikslaus adreso, kuriuo jis gyvena jau keturis metus, priešingai - savo adresą korespondencijai nurodė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gyvenimas užsienyje niekaip neturėjo įtakos jo galimybei pasinaudoti teisine pagalba, juolab, jog jis turėjo patirties teisminiuose ginčuose ir jau anksčiau naudojosi teisine pagalba. Ši aplinkybė negali būti vertinama ir kaip objektyvi, kadangi ji visiškai priklausė nuo pareiškėjo valios ir realiai netrukdė atlikti procesinius veiksmus.
11.3. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo aplinkybę, jog pareiškėjas naudojosi profesionalia teisininko, tačiau suinteresuotas asmuo pažymi, jog teismas nekonstatavo aplinkybės, kad pareiškėjas naudojosi advokato teisine pagalba vykdymo procese, o tiesiog pabrėžė tai, kad pareiškėjui buvo prieinama advokato teisinė pagalba ir jis žinojo kaip ją gauti. Kaip nurodė ir pats pareiškėjas, jam nebuvo jokių kliūčių vykdomajam raštui pateikti vykdymui, jis tiesiog manė, kad jį jau yra pateikęs, nors vykdomasis raštas visą laiką buvo pas jį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-111-840/2013 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš O. T. priteista 25 000,00 Lt skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375,00 Lt žyminis mokestis G. S. naudai, paliko nepakeistą, taip pat priteisė iš O. T. 1 000 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti G. S. naudai. Teismo galutinis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. balandžio 15 d. ir jo pagrindu pareiškėjui G. S. 2014 m. balandžio 18 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-111-840/2013.
15. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, nurodydamas, kad jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, tikėjosi, jog skolininkas įvykdys teismo sprendimą geruoju, manė, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra dešimt metų, taip pat, kad jau pradėtas vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo iš skolininko, be to, pareiškėjo teigimu, terminas praleistas nežymiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo (apelianto) pareiškimo netenkino, konstatavęs, jog terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleistas dėl paties pareiškėjo neatidumo ir neveikimo, t. y. termino praleidimą lėmė nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškime nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytų priežasčių dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.
16. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 608 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų senaties terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdyti, t. y. iki 2019 m. balandžio 15 d. Pažymėtina, jog iki 2011 m. spalio 1 d. galiojęs dešimties metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi šis terminas jau negaliojo nei vykdomojo rašto išdavimo, nei jo pateikimo vykdyti metu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Be to, pastarojoje kasacinio teismo nutartyje, teismas išaiškino, kad deklaruojami teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs teisėje, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų. Todėl apelianto nurodoma aplinkybė dėl nežinojimo apie įstatymo pakeitimą, kuriuo terminai pateikti vykdomąjį dokumentą privestinai vykdyti sutrumpinti, šiuo atveju negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino, kad pareiškėjo deklaruojama teisinių žinių stoka dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti vykdomoj rašto pateikimo terminą. Pažymėtina, jog CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos.
19. Pareiškėjas, teikdamas teismui prašymą atnaujinti terminą vykdomajam raštui pateikti, taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad jis ketverius metus gyveno užsienyje, tikėjosi, jog skolininkas įvykdys teismo sprendimą geruoju, manė, jog jau yra pradėtas vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo iš skolininko, be to, terminas praleistas nežymiai. Apeliantas neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šių termino praleidimo priežasčių svarbumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo ir įvertino pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes, pareiškėjo veiksmus ir pagrįstai padarė išvadą, jog svarbių įstatyme nustatyto termino praleidimo priežasčių šiuo atveju nenustatyta. Argumentų, sudarančių pagrindą abejoti tokia teismo išvada ar padaryti priešingą išvadą, apeliantas atskirajame skunde nenurodė ir neįrodė.
20. Pažymėtina, kad įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis, todėl kiekvienu atveju dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina ir tai, jog termino praleidimo priežastys kiekvienu atveju turi būti vertinamos atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, procesinių terminų paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti prasidėjo nuo 2014 m. balandžio 15 d. ir pasibaigė 2019 m. balandžio 15 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad per visą šį laikotarpį (termino eigos metu) buvo objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo terminą praleidusio asmens (šiuo atveju pareiškėjo) valios, kurios objektyviai būtų sutrukdę jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Akivaizdu, jog pareiškėjui buvo žinoma apie jo naudai priimtą teismo sprendimą ir išduotą vykdomąjį dokumentą šio sprendimo pagrindu. Tiek pareiškėjo išsilavinimas, amžius, tiek socialinė branda rodo, jog pareiškėjas sugeba surasti reikiamą informaciją, gali pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas kreditorius, net ir kurį laiką gyvendamas užsienio valstybėje, turėjo galimybę per penkerių metų laikotarpį pats ar per atstovą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.
22. Pareiškėjo neveikimas tokį ilgą laikotarpį nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas ir aplinkybėmis, jog pareiškėjas bendravo/nebendravo su skolininku, tikėjosi, jog skolininkas įvykdys teismo sprendimą geruoju, nes jos yra subjektyvios ir priklauso nuo pareiškėjo valios. Nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių pateikti vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui per įstatymo nustatytą laikotarpį reiškia, kad turėdamas apsisprendimo laisvę pareiškėjas sąmoningai nesikreipė į antstolį, o tai darydamas, jis veikė savo rizika.
23. Subjektyvus pareiškėjo vertinimas, kad turėdamas vykdomąjį raštą su savimi, jis manė, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nesant faktinių veiksmų, t. y. prašymo pateikimo kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui (CPK 586 straipsnis), taip pat negali būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas pats turi įsiskolinimą ir iš jo yra vykdomas priverstinis išieškojimas, pareiškėjas šį įsiskolinimą dengia atvykdamas tiesiogiai į antstolio kontorą, tačiau, kaip pats nurodė, nei karto nepasidomėjo apie skolos išieškojimą iš O. T. pareiškėjo naudai, ar jis yra vykdomas, t. y. pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš savo skolininko, net ir manydamas, kad skola yra išieškoma priverstinai, kas atitinka netinkamą išieškotojo pareigų vykdymą vykdymo procese (CPK 640 straipsnio 1, 2 punktai).
24. Taigi, vien pasyvus pareiškėjo elgesys ir jo paties neatidumas negali būti pripažintas svarbiomis priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinto. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant pakankamo pagrindo pripažinti svarbiomis apelianto nurodytas termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti praleidimo priežastis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio termino neatnaujino.
25. Kiti proceso šalių argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino termino praleidimo priežastis ir sprendė, kad jos nėra pateisinančios jo praleidimą ir nesudarančios pagrindo terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti, dėl ko priėmė teisėtą ir pagristą nutartį pareiškimo netenkinti, kuriai panaikinti ar pakeisti argumentų apeliantas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė byloje duomenis, kad už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą surašymą jis turėjo 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.16 punkte nurodyto dydžio, todėl atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnio 6 dalis).
28. Pareiškėjui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui O. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.