- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2-111-840/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01116-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- O. T.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Kęstas Ramanauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui O. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka atsakovui O. T., prašydamas priteisti iš atsakovo 25000,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais: 2010 m. rugpjūčio 25 d. paskolos raštu ieškovas G. S. paskolino atsakovui O. T. 25000 Lt, atsakovas pinigus gavo, įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, skolos negražino (b.l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. gruodžio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš O. T. priteista 25000,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-12-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375,00 Lt žyminio mokesčio G. S. naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas O. T. pateikė prieštaravimus dėl ieškovo ieškinio ir 2012 m. gruodžio 19 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Prieštaravimai grindžiami šiais argumentais: ieškovas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipiasi antrą kartą - 2010-08-25 paskolos rašto pagrindu jau buvo išduotas 2010-11-19 teismo įsakymas, tačiau atsakovui pateikus prieštaravimus, 2011-02-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-11-19 teismo įsakymas panaikintas, G. S. pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. 2010 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas, vairuodamas ieškovui G. S. priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir automobilį apgadino. G. S. neleido kviesti policijos, o naudodamas moralinį ir psichologinį smurtą dėl padarytos žalos privertė atsakovą pasirašyti paskolos raštą 25000 Lt sumai. Atsakovui tuo metu buvo 18 metų, įvykis buvo Lenkijoje, atsakovas buvo šoko būsenoje, todėl paskolos raštą pasirašė ne savo valia (b.l. 32-33).
Teismo posėdžio metu ieškovas G. S. ieškinį palaikė, prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad pinigų skolinimas atsakovui nebuvo susijęs su eismo įvykiu, kaip kad nurodo atsakovas. Pinigus skolino prie atsakovo namų, (duomenys neskelbtini) kokiam tikslui atsakovui reikėjo pinigų su atsakovu nekalbėjo. Skolino pinigus įvairiomis kupiūromis, tiksliai neatsimena kokiomis. Atsakovas surašė skolos raštelį savo ranka, bet paskui jis dar surašė tos pačios dienos paskolos raštą (geltonos spalvos), kuriame atsakovas pasirašė, kad pinigus gavo, nes manė, kad toks raštas teisingesnis. Abu paskolos raštai įrodo vieną atsakovo skolą – 25000 Lt. Atsakovas žadėjo paskolą grąžinti per septynias dienas, tačiau pinigų negrąžino. Dėl skolos priteisimo jis jau buvo kreipęsis į teismą, tačiau teismo įsakymas buvo panaikintas. Prašė priteisti atstovavimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo G. S. atstovas advokatas Tomas Vildžiūnas ieškinį palaikė, prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad paskolos sutartis yra rašytinė, todėl atsakovas negali jos ginčyti remdamasis liudytojų parodymais. Liudytojas A. D. nei patvirtino nei paneigė sutarties sudarymo aplinkybių, nes nematė nei sutarties surašymo nei pinigų perdavimo. Atsakovas savo nurodytos aplinkybės, kad faktiškai paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pinigų ieškovas neskolino, įvyko apgaulė, neįrodė. Įrodyti, kad pinigų pagal paskolos sutartį negavo, privalo skolininkas.
Teismo posėdžio metu atsakovas O. T. prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Paaiškino, kad iš ieškovo pinigų nesiskolino. Paskolos raštas buvo surašytas dėl to, kad jis, Lenkijoje vairuodamas G. S. automobilį, sukėlė eismo įvykį, automobilį apgadino. G. S. neleido kviesti policijos pareigūnų. G. S. jam nurodė, kad jis turės sutaisyti apgadintą automobilį, o paskolos raštą pasirašė dėl to, kad jei nesutaisytų automobilio, G. S. galėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. G. S. už automobilį mokėjo 17000 Lt, dar priskaičiavo kelionės išlaidas, kurą, todėl gavosi tokia suma paskolos rašte. Paskolos raštus surašė iš karto po eismo įvykio, Lenkijoje. Surašė du skolos raštus –vieną jis parašė, kad skolinasi pinigus, o kitą ieškovas, kad skolina pinigus, ant kurio jis pasirašė, kad gavo pinigus. Šią aplinkybę matė A. D., kuris taip pat kartu važiavo, vairavo kitą automobilį. Jis tikėjosi, kad grįžęs į Lietuvą apgadintą automobilį suremontuos ir G. S. į teismą nesikreips. Grįžus į Lietuvą jis tris kartus kreipėsi į ieškovą, kad šis duotų taisyti automobilį, tačiau šis atsisakė. Paskolos rašto surašymo metu jam buvo 18 metų, jis dar mokėsi mokykloje, pinigų jam nereikėjo, jis neturėjo iš ko juos atiduoti.
Teismo posėdžio metu atsakovo O. T. atstovas advokatas Kęstas Ramanauskas prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo nėra, ieškovas išprovokavo atsakovą pasirašyti paskolos raštą, pasinaudodamas atsakovo būsena po eismo įvykio. Tuo metu atsakovas dar mokėsi mokykloje, todėl nelogiška, kad būtų skolinęsis tokią didelę pinigų sumą tokiam trumpam laikui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d., preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t.y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, tačiau kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).
Ieškovas byloje pateikė paskolos sudarymą patvirtinantį įrodymą - 2010 m. rugpjūčio 25 d. paskolos raštą (b.l. 50), kuriuo ieškovas G. S. atsakovui O. T. paskolino 25000,00 Lt, o atsakovas O. T. įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2010-09-01 (b.l. 50) bei tos pačios dienos skolos raštelį (b.l. 51), kuriame atsakovas O. T. nurodė, kad pasiskolino iš ieškovo G. T. 25000 Lt. Paskolos rašte atsakovas O. T. savo parašu patvirtino pinigų gavimo iš ieškovo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais įrodymais, laiko, jog ieškovas įrodė, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t.y. pinigai atsakovui buvo perduoti, atsakovas įsipareigojo gautus pinigus grąžinti sutartu laiku.
Atsakovo argumentas, jog jis, pasirašydamas paskolos raštą bei skolos raštelį, buvo apgautas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovas paskolos rašto pasirašymo metu buvo pilnametis, skolos raštelį surašė savo ranka ir jį pasirašė, vėliau tą pačią dieną pasirašė ir ieškovo surašytą paskolos raštą, kas rodo atsakovo valios kryptingumą sudaryti būtent paskolos sutartį. Skolos raštelyje, surašytame paties atsakovo, jokių užuominų apie tai, kad šalis sieja deliktiniai santykiai dėl atsakovo sukelto eismo įvykio, nėra. Teismo posėdžio metu, atsakovo prašymu apklaustas liudytojas A. D. negalėjo nei patvirtinti nei paneigti paskolos rašto surašymo ir pinigų perdavimo ar neperdavimo faktų, kadangi šių aplinkybių nematė (b.l. 58). Liudytojo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, važiuojant iš Lenkijos, po šalių paminėto eismo įvykio, minėjo, jog dėl jam padarytos žalos pareikalaus O. T. pasirašyti skolos raštą, nepaneigia vėliau tarp šalių sudarytos paskolos sutarties bei pinigų perdavimo atsakovui faktų.
Atsakovas savo nurodytos aplinkybės, kad paskolos surašymo metu dar mokėsi mokykloje, pinigai jam nebuvo reikalingi, atiduoti tokios didelė sumos jis neturėjo galimybės taip pat neparemti jokiais įrodymais. Paskolos sutarties sudarymo metu – 2010-08-25 atsakovas buvo pilnametis, jam buvo 19 metų, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis uždarbiavo varydamas automobilius iš užsienio į Lietuvą, todėl teismas sprendžia, kad jis turėjo galimybę apsvarstyti ir savarankiškai įvertinti atliekamo teisinio veiksmo padarinius, kaip kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turėjo galimybę pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju, kai sandoris neatitinka vidinės vienos iš sandorio šalių valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti tokį sandorį, nelaukdamas, kol kita šalis pradės reikalauti sandoriu prisiimtos prievolės įvykdymo. Atsakovas nei iš karto po sandorio, nei tuomet, kai sužinojo, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka, paskolos sandorio neginčijo, reikalavimų pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, nereiškė, tokio reikalavimo jis nereiškia ir šioje byloje.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovas į teismą kreipiasi antrą kartą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip matyti iš 2011-02-14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. L2-159-787/2011 (b.l. 18), kreditoriaus G. S. pareiškimas skolininkui O. T. dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 25000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui, o 2010-11-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymas dėl 25000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko O. T. panaikintas vadovaujantis CPK 439 str. 6 d., t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl pareiškimo ir teismo įsakymo, tačiau kreditoriui nustatytu terminu nepateikus ieškinio. Taip pat CPK 439 str. 6 d. numato, kad minėtu pagrindu palikus kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtu ir panaikinus teismo įsakymą, neužkertamas kelias kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka, kas taip pat buvo nurodyta minėtoje nutartyje.
Tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) yra teisiniai prievoliniai paskolos sutartiniai santykiai. Pagal CK 6.38 str. 1 ir 3 d., 6.200 str. 1 ir 2 d., 6.256 str. 1 d. prievolės (sutartys) turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovas savo sutartinę prievolę ieškovui būtų įvykdęs, todėl 2012-12-19 preliminarus teismo spendimas yra pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 430 str. 6 d.).
Iš bylos matyti, kad ieškovas byloje patyrė 2300 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 48, 49), kurias prašė priteisti iš atsakovo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo sumokėto užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, į tai, kad vienas teismo posėdis, nors ir atvykus advokatui, buvo atidėtas dėl ieškovo kaltės, dėl ko ieškovui buvo paskirta bauda, nustato, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1000 Lt (CPK 98 straipsnis). Palikus nepakeistą preliminarų teismo sprendimą, šios išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 430 str. 6 d.).
Iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 30,65 Lt valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 265-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi, teismas
nusprendžia:
2012-12-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo iš O. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteista 25000,00 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-12-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai, palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš O. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 30,65 Lt (trisdešimt litų šešiasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.