- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1048-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02696-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Radom LT“
- Atsakovas
- Š. S.
- Trečiasis asmuo
- E. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Algimanto Kukalio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Radom LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-293-1088/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Radom LT“ ieškinį atsakovui Š. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB ,,Radom LT“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Š. S. 13 130 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 2 d. sudarė automobilio Ford Eco Sport pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė už automobilį atsakovui sumokėjo 6 000 Eur, kurį vėliau pardavė Kipre gyvenančiam asmeniui už 8 500 Eur. Naujam pirkėjui siekiant įregistruoti automobilį Kipre, paaiškėjo, kad už automobilį Jungtinėje Karalystėje yra susidariusi neapmokėta lizingo skola. Apie skolą ieškovė nebuvo informuota, neturėjo galimybės šią informaciją patikrinti. Už teisingos ir išsamios informacijos suteikimą yra atsakingas atsakovas. Atsakovas neįvykdė pareigos pašalinti bet kokias valdymo kliūtis, t. y. pardavėjo pareigos užkrinti automobilio kokybę. Atsakovas, neatskleisdamas informacijos, kad nėra padengtas lizingo įsiskolinimas, nesąžiningai suklaidino ieškovę, pardavė automobilį, nebūdamas jo savininku, todėl nuosavybės teisė neperėjo ir ieškovei.
3. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro ieškovės atsakovui už automobilį sumokėta 6 000 Eur suma, 3 150 Eur ieškovės sumokėtos automobilio transportavimo į Kiprą išlaidos bei 104 Eur dokumentų vertimo išlaidos, iš viso – 9 254 Eur. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 3 150 Eur būsimų nuostolių, kuriuos sudaro būsimos automobilio gabenimo iš Kipro išlaidos.
Šalies argumentai
4. Atsakovas Š. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad ginčo automobilį įsigijo pagal skelbimą interneto portale ,,Autoplius“. Jį pirko (duomenys neskelbtini) iš vyriškio, lietuvio, tačiau jokių duomenų apie jį neturi. Pardavėjas teigė, kad automobilį į Lietuvą parsivežė iš Jungtinės Karalystės. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, išorinių defektų apžiūros metu nebuvo nustatyta, dokumentuose automobilio savininke buvo nurodyta E. J., su kuria atsakovas nėra bendravęs. Pardavėjas apie automobilio lizingo skolą nesakė, jokių žymų, kad jis pirktas per lizingo bendrovę, nebuvo. Atsakovas norėjo automobilį eksploatuoti Lietuvoje, tačiau paaiškėjus, kad per daug sudėtinga jį pritaikyti dalyvauti eisme Lietuvoje, atsakovas automobilį pardavė. Atsakovui negalėjo būti ir nebuvo žinoma apie lizingo skolas, todėl jis negalėjo apie tai informuoti ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui Š. S. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir 18,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad atsakovui iškėlus šalies, turinčios pareigą atsakyti į reiškiamus reikalavimus, tinkamumo klausimą, ieškovės atstovas palaikė ieškinyje taip suformuluotus reikalavimus ir nurodė, kad savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškovė nukreipia į atsakovą Š. S..
Žemesnės instancijos teismas
8. Transporto priemonių registre registruojama transporto priemonė, o ne jos įsigijimo pagrindas. Įstatymas neįtvirtina transporto priemonės perleidimo sutarties sudarymui specialiųjų reikalavimų, t. y. kad parduodant automobilį jis būtų techniškai tvarkingas, būtų draustas, turėtų galiojančią techninę apžiūrą ir kt. Atsakovas nuosavybės teisę į automobilį įgijo sutarties pagrindu, todėl galėjo sudaryti jo nuosavybės teisės ieškovei perleidimo sandorį nepriklausomai nuo to, kad sandorio sudarymo metu automobilis nebuvo atsakovo vardu įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.
9. Sutiktina su ieškove, kad pardavėjas, turėdamas daikto kokybės užtikrinimo pareigą, privalo pašalinti bet kokias parduodamo daikto valdymo kliūtis. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė sumokėjo atsakovui šalių sudarytoje sutartyje nurodytą automobilio kainą – 6 000 Eur.
10. Automobilio negalėjimo dalyvauti eisme faktą ieškovė grindė 2020 m. lapkričio 27 d. ,,Ellinas Auto Trade UK LTD“, Jungtinėje Karalystėje esančios įmonės, teikiančios tarpininkavimo įsigyjanti ir parduodant transporto priemones paslaugas bei užsiimančios transporto priemonių gabenimu į Kiprą patikros rezultatais. Šiame išraše yra žyma, jog ,,turto registre yra užfiksuota viena finansavimo sutartis, data neįskaitoma“. Byloje nėra duomenų, kad yra Kipro kompetentingos institucijos priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti automobilį. Nustatyta, kad ieškovės automobilio įsigijimo iš atsakovo tikslas buvo jo perpardavimas. Ieškovė negrindė reikalavimo tuo, jog iš atsakovo įsigytą automobilį ketino eksploatuoti, o negalėdama jo eksploatuoti patyrė žalą. Įgytą automobilį ieškovė 2020 m. rugsėjo 1 d. pardavė ir perdavė naujo pirkėjo nuosavybėn. Ieškovė su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu įgijusį nuosavybėn ginčo automobilį ir vėlesniu sandoriu jį perpardavusi pasiekė tikslą, kurio siekė, sudarydama sutartį su atsakovu. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. automobilio pardavimo sutartis yra galiojanti, dėl jos ginčo nėra, o automobilio kaina – 8 500 Eur bus grąžinta, kai pirkėjas pareikalaus. Vėliau ieškovė nurodė, kad pinigų iš naujo pirkėjo nėra gavusi. Šią aplinkybę grindė naujojo pirkėjo 2021 m. lapkričio 14 d. rašytiniu paaiškinimu, kad tarp šalių buvo sutarta, jog pinigus sumokės, kai tik galės automobilį užregistruoti, tačiau 2020 m. rugsėjo 1 d. sutarties turinys nurodomų automobilio kainos sąlygų nepatvirtina. Paaiškinimuose nurodyta, kad atsisakė pirkti automobilį, jis stovi automobilių aikštelėje, o 2020 m. rugsėjo 1 d. automobilio pardavimo sutarties negaliojimo atveju jos dalyku buvęs automobilis turėtų būtų perduotas ieškovės nuosavybėn, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra patyrusi turtinę žalą, kurią sudaro 6 000 Eur automobilio pirkimo kaina.
Šalies argumentai
11. Ieškovė taip pat teigė patyrusi 3 150 Eur žalą, kurią sudaro automobilio gabenimo į Kiprą išlaidos ir muitinės paslaugų kaštai. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikta 2020 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Baltic Shipping Centre“ ieškovei išrašyta sąskaita faktūra BSC Nr. 2009023 ir 2020 m. spalio 20 d. ,,CYGL Cyprus Global Logistic LTD“ K. T. išrašyta sąskaita faktūra. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė yra pilnai ar iš dalies apmokėjusi šias sąskaitas, nėra. Pirkėjas 2021 m. lapkričio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose, patvirtindamas, kad pats sumokėjo už procedūras muitinėje ir iškrovimo mokesčius, nurodė, kad su ieškove buvo susitarę, kad visas transportavimo išlaidas apmoka pardavėjas. Ieškovės prašomos iš atsakovo priteisti automobilio transportavimo į Kiprą išlaidos, jų apmokėjimo tvarka yra ieškovės ir naujojo pirkėjo susitarimo dalykas, nesusijęs su tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties vykdymu. Be to, duomenų, kad ieškovė yra apmokėjusi kokias nors pirkėjo jai pateiktas sąskaitas, nėra. Ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad patyrė papildomų išlaidų, siekdama kompensuoti pirkėjo papildomas išlaidas, tačiau nenurodė, kokias konkrečiai išlaidas kompensavo. Iš 2021 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė pervedė K. T. 1 206,20 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi – skola. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra apmokėjusi kaip žalą prašomas priteisti 104 Eur vertimo išlaidas. Ieškovės nurodytų išlaidų, tiek įvardintų jau patirtomis, tiek būsimomis, vertinti ieškovės patirtais nuostoliais nėra pagrindo, be to, nėra įrodytas ir jų dydis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė CK 6.246 – 6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymui, todėl ieškinys reiškiamu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Radom LT“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
13.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į automobilį ir galėjo sudaryti jo nuosavybės teisės perleidimo ieškovei sandorį, nepriklausomai nuo to, kad sandorio sudarymo metu automobilis nebuvo įregistruotas atsakovo vardu. Teismas visiškai nepasisakė apie pardavėjo – atsakovo pareigą atskleisti bet kokius automobilio suvaržymus ar trečiųjų asmenų teises į automobilį. Teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo atsakomybės pažeidus ieškovės, kaip automobilio pirkėjos, teises. Lizingo bendrovė dėl susidariusio įsiskolinimo paskelbė automobilio paiešką. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad automobilio pirkimo – pardavimo sandorio metu atsakovas nebuvo teisėtas jo savininkas. Neturėdamas nuosavybės teisės, atsakovas negalėjo jo parduoti ieškovei. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo nesąžiningas turto įgijėjas ir neteisėtas valdytojas, todėl netinkamai įvykdė sutartį, nes automobilio pirkimo – pardavimo metu buvo apribotas disponavimas juo. Dėl to, ieškovė patyrė 9 650,30 Eur žalą bei 3 500 Eur būsimą žalą, kurias atsakovas privalo atlyginti. Teismas neatskleidė bylos esmės, formaliai vertino pateiktus įrodymus, netyrė bylai reikšmingų aplinkybių.
13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kurią sudaro automobilio gabenimo į Kiprą išlaidos ir muitinės paslaugų kaštai, ir visiškai nesiaiškino ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis yra saugomas Kipre automobilių saugojimo aikštelėje, už kurią moka automobilį Kipre įsigijęs asmuo. Ieškovė pardavė automobilį su trūkumais, todėl yra atsakinga už bet kokius pirkėjo patiriamus kaštus, susijusius su šiuo automobiliu.
13.3. Prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – UAB „Baltic Shipping Centre“ mokėjimo nurodymą, mokėjimas už vertimo paslaugas, mokėjimo nurodymą už muitinės paslaugas, elektroninį laišką. Nurodė, kad šie įrodymai pagrindžia ieškovės patirtą žalą, transportuojant automobilį į Kiprą bei apmokant muitinės paslaugų kaštus. Šių mokėjimo dokumentų ieškovė neteikė ankščiau, kadangi pagrįstai manė, kad teismas nenukryps nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir pripažins PVM sąskaitas faktūras įrodymais, jog ieškovei buvo suteiktos paslaugos. Teikiami mokėjimo dokumentai turės esminę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl ieškovės patirto žalos dydžio
14. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Byloje sprendžiamas ar atsakovas buvo įgijęs nuosavybės teises į apeliantei parduotą automobilį, ir ar privalo atsakovas atlyginti žalą ieškovei.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė MB „Radom LT“ prašė priimti naujus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtą žalą transportuojant automobilį į Kiprą bei apmokant muitinės paslaugų kaštus – UAB „Baltic Shipping Centre“ mokėjimo nurodymą, mokėjimas už vertimo paslaugas, mokėjimo nurodymą už muitinės paslaugas, elektroninį laišką.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
19. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį sprendžia, kad pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, dalies jų (elektroninio laiško, kt.) nebuvo galima pateikti anksčiau ir jų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai kartu su apeliaciniu skundu buvo išsiųsti atsakovui ir jis turėjo galimybę dėl jų pateikti savo poziciją.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
21. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 4 d. E. J. pardavė, o Š. S. už 8 000 GBP pirko automobilį Ford Eco Sport, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Š. S. šį automobilį 2020 m. rugpjūčio 2 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 6 000 Eur pardavė ieškovei MB ,,Radom LT“, kurį ieškovė 2020 m. rugsėjo 1 d. sutartimi už 8 500 Eur pardavė K. T..
22. UAB ,,Baltic Shipping Centre 2020 m. rugsėjo 3 d.“ ieškovei išrašė sąskaitą faktūrą BSC Nr. 2009023 bendrai 2 190,10 Eur sumai už krovinio gabenimą iš Klaipėdos jūrų uosto į Limassol (Kipras) jūrų uostą, kurią ieškovė apmokėjo 2020 m. rugsėjo 4 d. Be to, S. V. 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovei išrašė sąskaitą faktūrą VAL Nr. 376 bendrai 150 Eur sumai už transportavimo paslaugą (kiekis 1 vnt.), kurią ieškovė apmokėjo.
23. ,,CYGL Cyprus Global Logistic LTD“ 2020 m. spalio 20 d. K. T. išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. 5112 bendrai 781,20 Eur sumai už muitinės paslaugas. Iš byloje pateiktų ,,Ellinas Auto Trade UK LTD“ 2020 m. lapkričio 27 d. automobilio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) patikros rezultatų matyti, kad Ford Eco Sport (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) taikomi apribojimai, registre užregistruota finansavimo sutartis. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2022 m. gegužės 3 d. Kipro Kelių transporto departamento vyresniojo inspektoriaus technikos reikalams X. L. elektroninio laiško matyti, jog Muitinės ir akcizų departamentas informavo Kelių transporto departamentą transporto priemonės, įsigytos pagal sutartį Jungtinėje Karalystėje (HPI sertifikatą) registracija yra užblokuota, o Kelių transporto departamentui atlikus naują HPI patikrą, atrodo, kad Jungtinėje Karalystėje transporto priemonė šiuo metu yra laikoma pavogta, todėl ji Kipro Respublikoje negali būti įregistruota.
24. Be to, ieškovė sumokėjo 120 Eur už vertimo paslaugas pagal UAB ,,Vertimų biuras“ 2021 m. vasario 10 d. sąskaitą Nr. VK-000 7998 bendrai 104 Eur sumai ir L. V. 2021 m. lapkričio 14 d. išrašytą sąskaitą LVJ Nr.76 bendrai 16 Eur sumai.
25. Ieškovė 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškė atsakovui Š. S. pretenziją dėl pardavėjo pareigų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.
26. CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo – pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 str. 2 d.). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (CK 6.317 str. 4 d.). CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Taigi, pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas yra nuginčijamasis sandoris, o tokia sutartis nėra negaliojanti tik tokiais atvejais, jeigu pardavėjas pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku (CK 6.307 str. 1 d., 2 d.).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas turėjo teisę perleisti transporto priemonę, nes buvo ją įsigijęs pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo atveju apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, teigia, kad atsakovas jai pardavė ir perdavė jam nepriklausančią transporto priemonę.
28. Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K7-309/2010), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kilus ginčui dėl pardavėjo pareigos patvirtinti daikto nuosavybės teisę tinkamo įvykdymo, nuosavybės teisę į automobilį, kuriam privaloma teisinė registracija, patvirtina automobilio įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys; pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui, suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą; kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo – pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Kadangi automobilis yra kilnojamasis daiktas, jam privaloma teisinė registracija, o nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėdamas tinkamą savo prievolių pagal sutartį įvykdymą privalėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nuosavybės teisę į parduodamą daiktą faktą, bei nurodyti tikslias automobilio įsigijimo iš pirminio pardavėjo aplinkybes.
29. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), todėl byloje nagrinėjamo ginčo ribas apibrėžia ieškovai, formuluodami ieškinyje jo dalyką ir pagrindą (CPK 135 str. 1 d.), o teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinio dalykas ir pagrindas – tai esminiai ieškinio elementai, kurie individualizuoja kiekvieną konkretų ginčą, apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas kitai ginčo šaliai (atsakovui) parengti atsikirtimo argumentus, todėl šie du elementai privalo būti nurodyti kiekviename ieškinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011), todėl jis negali vietoje šalių suformuluoti arba pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, savo nuožiūra apibrėžti ginčo ribas. Tačiau teismas turi pareigą atskleisti byloje kilusio ginčo esmę ir, priimdamas sprendimą, išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes tam, kad sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, o jame nurodyti įpareigojimai galėtų būti realiai įvykdyti.
30. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, inicijuodama šią civilinę bylą, siekė, kad atsakovas atlygintų padarytus nuostolius, kuriuos ieškovė galimai patyrė iš atsakovo įsigydama automobilį. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama atlyginti nuostolius ir ginčydama atsakovo nuosavybės teisę į automobilį, neprašė teismo pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir pan.
31. Atsakovas, įrodinėdamas nuosavybės teises į automobilį daiktą, nurodė pakankamai neaiškias automobilio įsigijimo aplinkybes – jog negali pateikti identifikacinių duomenų ar / ir kontaktų asmens, iš kurio įsigijo automobilį, ir tvirtino, kad pirkimo – pardavimo sutartimi parduotą ieškovei automobilį Ford Eco Sport jis įsigijo pagal interneto portale ,,Autoplius“ rastą skelbimą iš jam nepažįstamo asmens, su kuriuo 2020 m. balandžio 4 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, su pilnais galiojančiais Jungtinės Karalystės dokumentais (V5C forma). Automobilio savininke buvo nurodyta E. J., su kuria atsakovas niekada nebendravo, o pardavėjas apie tai, kad yra automobilio lizingo skola, neinformavo, jokių žymų apie tai, kad automobilis pirktas per lizingo bendrovę, nebuvo.
32. Pirmosios instancijos teismo teigimu, vienintelis byloje esantis rašytinis įrodymas, kuriuo remdamasis atsakovas įrodė tinkamai įvykdęs pardavėjo prievolę patvirtinti savo nuosavybės teisę į automobilį – anglų kalba surašytas dokumentas „Car Sale Invoice“, kas laikytina pirkimo – pardavimo sutartimi. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
33. Nepaisant to, kad pastarojo dokumento pavadinimas išverstas „Automobilio pardavimo sąskaita faktūra“, ir jame nurodyta, kad pirkėjas gauna užpildytą ir pasirašytą formą V5C, tačiau iš byloje pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), forma V5C) turinio matyti, kad šis dokumentas nėra nuosavybės teisės įrodymas, o tik parodo, kas yra atsakingas už transporto priemonės registraciją ir apmokestinimą, be to, jis nėra pilnai užpildytas ir pasirašytas. Taigi, byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, jog E. J. buvo tikroji automobilio savininkė, jis nepriklausė lizingo įmonei ar kitiems asmenims, kad jį parduodantis asmuo turėjo įgaliojimus atstovauti pardavėją E. J., o atsakovas būtų reikalavęs pateikti tokius įgaliojimus, apie atsakovo sumokėtą kainą pradinei pardavėjai už įsigytą automobilį.
34. Nors iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo automobilis galimai priklausė lizingo įmonei ar buvo pavogtas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė. Paaiškėjus, jog automobilis Ford Eco Sport priklausė lizingo bendrovei ar buvo pavogtas, jis turėtų būti grąžintas jo savininkui.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar ją atskleidė netinkamai, šis trūkumas turi būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą neatskleidęs jos esmės, o apeliacinės instancijos teisme nurodytų civilinės teisės pažeidimų apimtis bei pobūdis reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
36. Pakartotinai nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi svarstyti klausimą, kas iš tikro buvo parduodamo automobilio savininkas – trečiasis asmuo E. J., lizingo bendrovė ar kiti asmenys – ir spręsti dėl buvusio (esamo) transporto priemonės savininko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Nustačius, jog atsakovas ar trečiasis asmuo E. J. nebuvo tikrieji automobilio savininkai, teismas savo iniciatyva turėtų nuspręsti dėl 2020 m. balandžio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 2 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių teisėtumo ir galiojimo, o nagrinėdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, teismas turėtų pasisakyti dėl visų sandoryje dalyvavusių asmenų sąžiningumo.
37. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai bylos neištyrė, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl neatskleidė bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas bei byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
40. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.