Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5190-570/2016 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei S. Č. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėjas visą laiką rūpinosi visais žemės sklypais, mokėjo žemės mokesčius. Be to, pareiškėjas kreipėsi į VĮ Valstybinės žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrių, kuris 2007 m. liepos 2 d. atliko kadastrinius matavimus tų sklypų, kuriuos deklaravo S. Č., ir sumokėjo už kadastrinių matavimų paslaugas. Taip pat minėtų sklypų duomenis pareiškėjas įregistravo VĮ Registrų centras ir įregistravimo kaštus taip pat sumokėjo pareiškėjas. Pareiškėjas ne kartą siūlė S. Č. susimokėti žemės mokestį už sklypus, kuriais ji naudojasi, tačiau pastaroji atsakydavo, kad jie pareiškėjo vardu, jis ir privalo šiuos mokesčius mokėti. Todėl ir šiuo pagrindu nebuvo galimybės įtarti, kad asmuo, kuris nėra nurodytas kaip žemės sklypo savininkas, galėtų juo deklaruoti išmokoms gauti. Tai rodo, kad pareiškėjas rūpinosi nurodytais žemės sklypais ir elgėsi rūpestingai. Be to, šiuo metu sprendžiamas klausimas ar galimai suklastoto pareiškėjo parašo pagalba nebuvo suklastoti dokumentai, kurių pagrindu gautos išmokos.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Ši proceso stadija susideda iš tam tikrų etapų, kuriuose sprendžiami vienas su kitu susiję klausimai: 1) prašymo priėmimo klausimo sprendimas; 2) prašymo pagrįstumo klausimo sprendimas; 3) atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo pagrindų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visų pirma reiškia ne juridinį, bet faktinį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Taigi, prašydamas atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kurios būtų turėjusios esminę reikšmę bylai, jei būtų buvę žinomos jos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti bylos procesą grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kad teismas santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams nepadalino S. Č. 2004-2009 metais gautų 1 122,33 Eur išmokų už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus. Pareiškėjo teigimu, apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma tik 2016 m. rugpjūčio 25 d. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavus atsakymą apie S. Č. išmokėtas išmokas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad civilinė byla Nr. 2-671-399/2015 gali būti atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Bylos duomenimis, pareiškėjo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos gautame ir teismui pateiktame atsakyme yra nurodyta informacija apie 2004-2009 metais S. Č. išmokėtą paramą pagal 2004-2008 metais pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas (b. l. 5–6). Nurodytu laikotarpiu atsakovė S. Č. gavo 1 122,33 Eur išmokų už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus. Pareiškėjo nuomone, šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką turėjo būti dalijamos, jam priteisiant 561,16 Eur. Teismo sprendimu šio turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė, jog atsakovė kaip sutuoktinė deklaravo pasėlius ir gavo paramą nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Pareiškėjas bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu turėjo galimybę gauti šią informaciją ir remdamasis ja reikšti bei grįsti savo reikalavimus, buvo atstovaujamas advokato. Jokių aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių pareiškėjui santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu kreiptis dėl tokios informacijos gavimo, pareiškėjas nenurodė. Todėl duomenys apie gautą paramą už santuokos metu įgytos ir pareiškėjo vardu registruotos žemės pasėlius, negali būti laikoma nei nauja, nei esmine aplinkybe, galėjusia nulemti neteisingo sprendimo priėmimą. Kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, pareiškėjas nepateikė. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės egzistavo, jos buvo (arba turėjo būti) bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl akivaizdu, kad jos negali būti pripažintos naujomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas.

Pažymėtina, kad paraiškos paramai gauti buvo teikiamos ir administruojamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 3D-40 „Dėl Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių patvirtinimo“. Iš Taisyklių sisteminės analizės matyti, kad paraišką paramai gauti turėjo teisę pateikti asmenys, kurie valdo žemės sklypą teisėtai ir kurie tame žemės sklype vykdo tam tikrą žemės ūkio veiklą, t.y. atlieka tam tikrus darbus. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad jis rūpinosi žemės sklypais, mokėjo mokesčius, apmokėjo kadastrinius matavimus. Apmokėjimas už žemės sklypą ir kadastro matavimus nesuteikia asmeniui teisės į paramą. Pareiškėjas turėjo arba pats atlikti darbus arba domėtis, kokius darbus atliko sutuoktinė, už kuriuos galėtų įgyti teisę į paramą.

Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nežinojo apie S. Č. išmokėtas išmokas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tai negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia atnaujinti procesą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas įvardijo, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. yra data, kada pareiškėjui tapo žinoma apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą. Tačiau šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo prašymo turinio sprendė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 25 d. datą laiko momentu, kada sužinojo apie aplinkybę, sudarančią proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą turėjo būti žinomos dar tada, kai atsakovė deklaravo žemės naudmenis ir kreipėsi dėl paramos, tuo labiau ir santuokos nutraukimo byloje, kai buvo sudaromas dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų balansas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog esminė nauja bylos aplinkybė paaiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. gavus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos atsakymą. Šiuo atveju trijų mėnesių termino pradžia skaičiuotina nuo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-169-480/2016 priėmimo. Pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015, nenustatęs CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Tuo vadovaujantis nutartis nekeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.