Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. prašymą ieškovui V. Č., atsakovei S. Č. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas G. J. prašė atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-671/399/2015 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei S. Č. dėl santuokos nutraukimo, priteisti G. J. iš V. Č. ir S. Č. solidariai 2896,20 Eur.Nurodė, kad 2010 m. balandžio 30 d. paskolino V. Č. 10000 Lt (2896,2 Eur). Paskolai įforminti V. Č. pasirašė paprastąjį vekselį (b. l. 7). Skolos grąžinimo terminas - 2016-04-30, tačiau V. Č. skolos negrąžino. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015 nutraukė V. Č. ir S. Č. santuoką. Tačiau šioje byloje pareiškėjas kaip kreditorius nebuvo nurodytas ir byloje nedalyvavo.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo G. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkintas ir atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015 (b. l. 44-45).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu prašymą tenkinto dalinai. Priteisė iš V. Č. pareiškėjui G. J. 2896,20 Eur skolą. Likusioje dalyje prašymą atmetė. Priteisė iš pareiškėjo G. J. atsakovei S. Č., 300 Eur advokato atstovavimo išlaidas ir iš V. Č. 26,22 Eur teismo pašto išlaidas valstybei.Pareiškėjas prašė priteisti iš ieškovo ir atsakovės skolą solidariai. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad teismas nekilnojamąjį turtą, į kurį V. Č. teigimu, buvo investuoti paskolos pinigai, ir kurį V. Č. tikėjosi esant jo asmeniniu turtu, padalino tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką, nėra pagrindas pripažinti prievolę solidaria. Prievolės atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą.Teismas, įvertinęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už šios paskolos lėšas buvo remontuojamas įsigytas pastatas, kad sandoris buvo būtinas šeimos ūkiui išlaikyti, bei atsižvelgęs į civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015 teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, kad šalys kartu negyvena nuo 2004 m., nes pats ieškovas V. Č. pripažino, kad jau apie 10 metų gyvena kartu su kita moterimi, sprendė, kad 2010 m., kai V. Č. skolinosi iš pareiškėjo 10000 Lt, tarp sutuoktinių nebuvo jokių bendrų šeimos ūkio tvarkymo, išlaikymo ar kitų klausimų. Teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant būtų galima konstatuoti šiuo atveju sutuoktinių solidariąją prievolę.Teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo G. J. ir ieškovo V. Č. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kad išrašytas paprastasis vekselis atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis).Teismas nurodė, kad suėjus paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Pareiškėjui (vekselio turėtojui) turint neapmokėtą vekselį išliko reikalavimo teisė vekselio davėjui (ieškovui) V. Č., kuris neneigė skolos.Teismas nekonstatavęs sutuoktinių solidariosios prievolės, prievolę laikė asmenine V. Č. prievole. Pareiškėjo prašomą priteisti skolą 2896,20 Eur priteisė iš ieškovo V. Č. (CK 3.112 straipsnis).Prašymą tenkinęs dalinai, teismas priteisė iš pareiškėjo atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur už advokato atstovavimą (b. l. 85-86), iš ieškovo – teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Č. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui G. J. iš ieškovo V. Č. ir atsakovės S. Č. po 1 448,10 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: Apeliantas tvirtina, kad už ginčo paskolos lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą, jį remontavo, t. y. ginčo sandoris buvo būtinas išlaikyti šeimos ūkį, jo kaina nebuvo aiškiai per didelė ir neprotinga, jį sudaręs sutuoktinis elgėsi apdairiai bei rūpestingai ir santuokos nutraukimo byloje šis turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe bei padalintas. Išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-671-399/2015 ir Nr. 2-3477-329/2015 teismai nekilnojamąjį turtą, kuris įgytas po 2004 m. pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o šiuo nagrinėjamu atveju teismas skolą pripažino asmenine, todėl apelianto nuomone, teismų priimtų sprendimų išvados yra prieštaringos. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad ginčo prievolė yra ieškovo asmeninė prievolė.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. Č., atstovaujama advokatės Aušros Bračiulienės, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo V. Č. 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Kreditorius, kuris prašė atnaujinti procesą, G. J. neskundė apeliacine tvarka teismo sprendimo, t. y. sutiko su teismo sprendimu ir neprieštaravo, kad tai asmeninė V. Č. prievolė. Atnaujinus procesą, už reikalavimų ribų neišeinama.Apelianto prašomi priimti dokumentai nėra nauji ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.Teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes ir tinkami nustatė prievolės pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti: 2010 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymą, 2012 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymą (mokėjimai atlikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos), 2010 m. gruodžio 3 d., 2011 m. sausio 4 d., 2011 m. sausio 12 d. VĮ Registrų centro sąskaitas apmokėti už paslaugas ir jų apmokėjimai, mokėtojas – V. Č.. Atnaujinus procesą bylos nagrinėjimo dalykas yra tarp sutuoktinių atsiradusios prievolės kvalifikavimas ir skolos priteisimas kreditoriui pagal vieno sutuoktinio išduotą paprastąjį vekselį. Įrodymai byloje, kuriais grindžiamas prašymas ir reikalavimai turėjo būti teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir galimas tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad apeliantas prašomus priimti įrodymus galėjo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau tokių įrodymų neteikė. Be to, šios nagrinėjamos bylos dalyko ir nepatvirtina teikiami įrodymai. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties ir apelianto prašomų priimti įrodymų nepriima ir jų nevertina.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje atnaujinus procesą pagal pareiškėjo ( kreditoriaus ) pareiškimą, sprendžiamas klausimas dėl prievolių kvalifikavimo tarp sutuoktinių ir skolos priteisimo pagal vieno iš sutuoktinių išduotą vekselį. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje pateiktus įrodymus konstatuodamas, kad jo ginčo prievolė kreditoriui buvo asmeninė. Apelianto nuomone, bylos duomenys patvirtina ir teismas turėjo pagrindą prievolę kreditoriui su buvusia sutuoktine pripažinti solidaria. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodyta argumentacija ir ją atmeta. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas dėl bendrų dalinių sutuoktinių prievolių padalijimo yra nurodęs, kad prievolės atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, jo kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga, ir jį sudaręs sutuoktinis elgėsi apdairiai ir rūpestingai ( CK 3. 109 straipsnio 2-4 dalys), ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog kreditoriaus ir sutuoktinio V. Č. sudarytas paskolinis sandoris buvo būtinas šeimos ūkiui išlaikyti. Taip pat nagrinėdamas bylą teismas nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas santuokos nutraukimo byloje su buvusia sutuoktine įrodinėjo aplinkybes, jog nevedė bendro ūkio ir kartu negyveno nuo 1998 metų ( civilinė byla Nr. 2-671-399/2015). Įsiteisėjusiu aptartoje civilinėje byloje sprendimu yra konstatuota, kad sutuoktiniai kartu negyveno nuo 2004 metų. Spręsdamas bylą teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į aplinkybę išnagrinėtoje byloje, kad pats ieškovas pripažino, jog gyveno su kita moterimi apie 10 metų. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje neįrodinėjami ir sukelia teisines pasekmes byloje dalyvaujantiems ir nedalyvaujantiems asmenims ( prejudiciniai faktai ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė faktų, jog kreditoriaus suteikta paskola buvo būtina šeimai ir jos ūkiui išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto apeliaciniame skunde išdėstytą argumentaciją bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą motyvaciją daro išvadą, kad apylinkės teismas spręsdamas bylą teisingai nustatė faktus ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrųjų dalinių sutuoktinių prievolių padalijimą.Kita apeliacinio skundo argumentacija apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimu teikdamas, jog teismo padarytos išvados yra prieštaringos išvadoms padarytoms išnagrinėtose bylose. Apeliacinis teismas pabrėžia, kad civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir, kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

23. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovas neįrodė teisinių pagrindų sutuoktiniams atsiradusią prievolę pripažinti solidaria. Tokia išvada, apeliacinio teismo vertinimu yra pakankamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir neprieštarauja padarytoms išvadoms jau išnagrinėtose bylose.

25. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pagal apeliacinio skundo motyvus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Atskirai apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atnaujinus bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėja pakartotinai ir ją išnagrinėjęs, turi teisę priimti CPK 371 straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Iš teismo priimto sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas pareiškėjo ( kreditoriaus) prašymą patenkino dalinai ir priteisė iš V. Č. pareiškėjo naudai 2896, 20 Eur skolai grąžinti. Taigi, tokiu procesiniu sprendimu teismas pakeitė jau anksčiau priimtą teismo sprendimą dėl kurio buvo atnaujintas procesas, tačiau savo procesiniame dokumente apie tai nepasisakė. Įvertinant išdėstytas aplinkybes nurodytina, kad ankstesnis teismo sprendimas turėjo būti pakeistas ir apie tai turėjo būti pažymėta teismo priimtame naujame procesiniame dokumente. Kadangi toks teismo sprendime padarytas nežymus trūkumas nekeičia jo esmės, tai priimtas teismo sprendimas nekeistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – advokatui sumokėtus 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovės prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. ) 8. 11 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovei priteistina 150 Eur iš ieškovo už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) atsakovei S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.