Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-3692-374/2016, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-671-399/2015.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas (ieškovas) teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei S. Č. dėl santuokos nutraukimo, atnaujinus procesą priteisti iš S. Č. 831,07 Eur.Pareiškėjas byloje atnaujinti procesą prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad teismas santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams nepadalino S. Č. 2009-2014 metais gautų 1 662,14 Eur išmokų, gautų už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo 2016 07 11 prašymu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM 2016 08 11 informavo ieškovą, kad pagal 2009-2014 m. pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas S. Č. iš viso gavo 1662,14 eurų išmokų. Pareiškėjas neprašė atnaujinti termino prašymui paduoti, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, laiko 2016 08 11 datą. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko ir konstatavo, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Civilinės bylos Nr. 2-671-399/2015 nagrinėjimas užbaigtas Kauno apygardos teismui 2016 02 09 priėmus nutartį, pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2016 08 11, tačiau termino praleidimo priežasčių nenurodė ir jo atnaujinti neprašė, teismas byloje taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis, todėl nesprendė klausimo dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo.Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas proceso atnaujinimo aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo prasme. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pats mokėjo mokesčius už žemės sklypus nėra naujai paaiškėjusi, pareiškėjas, teigdamas, kad apie prašomas priteisti išmokas jis sužinojo tik iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gavęs 2016 08 11 informaciją, nenurodė priežasčių, kodėl šios informacijos nepateikė santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-671-399/2015. Nurodo šiuos skundo argumentus:Pareiškėjas kreipėsi į teismą tą pačią dieną, kai sužinojo proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Teismas taip pat įvardijo, kad 2016 08 11 yra data, kada pareiškėjui tapo žinoma apie tokias aplinkybes. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, nesiekia dar kartą bylinėtis arba vilkinti procesą, o siekia prisiteisti dalį kompensacijos.

7.3 Paraiškų teikimas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti nėra privalomas, be to, paraiškas teikė S. Č., todėl pareiškėjas, neturėdamas informacijos apie išmokų gavimą, jos ir negalėjo pateikti bei pareikšti reikalavimų santuokos nutraukimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovo ieškinį atsakovei S. Č., CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą nurodytoje byloje, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog 2009-2014 metais S. Č. teikė paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti ir ją gavo, nėra nauja esminę reikšmę turinti aplinkybė, kuri atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. Pareiškėjas skunde teigia, kad teismas pats pripažino, jog pareiškėjui apie naujai paaiškėjusias aplinkybes tapo žinoma 2016 08 11. Šis argumentas nepagrįstas. Priešingai, teismas iš pareiškėjo prašymo turinio sprendė, kad pareiškėjas 2016 08 11 datą laiko momentu, kada sužinojo apie aplinkybę, sudarančią proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko. Pagal LR CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymas prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais, kaip asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. prašymo atnaujinti procesą eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM gautame ir teismui pateiktame į jo paklausimą atsakyme nurodyta informacija apie 2009 10 26 – 2015 02 05 gautas S. Č. pajamas už deklaruojamą žemę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiame atsakyme nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir esminės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pareiškėjas bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu turėjo galimybę gauti šią informaciją ir remiantis ja reikšti bei grįsti savo reikalavimus. Jokių aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių pareiškėjui santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu kreiptis dėl tokios informacijos gavimo, pareiškėjas nenurodo. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės egzistavo, jos buvo (arba turėjo būti) bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl akivaizdu, kad jos negali būti pripažintos naujomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009 ir kt.). Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Tai reiškia, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, jokių dokumentų, įrodymų, faktinių duomenų, aplinkybių, kurie nebūtų žinomi byloje dalyvavusiems asmenims bylos nagrinėjimo metu, nepateikė. Apeliacinės instancijos vertinimu, po bylos išnagrinėjimo apelianto iniciatyva gautas raštas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu taip pat atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog esminė nauja bylos aplinkybė paaiškėjo 2016 08 11 gavus atsakymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad trijų mėnesių termino pradžia skaičiuotina nuo Kauno apygardos teismo 2016 02 09 nutarties priėmimo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad skundžiamos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl naikinti teisėtą nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015 pagal pareiškėjo V. Č. prašymą nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė prašo apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant atskirąjį skundą skirti 1000 Eur baudą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Teismo vertinimu, atskirojo skundo padavimas siekiant proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tokių veiksmų negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl pareiškėjui nėra pagrindo skirti baudą. Atsakovė S. Č. prašo iš apelianto priteisti 300 Eur, kuriuos ji sumokėjo advokatei už procesinių dokumentų rengimą. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, yra pagrindas svarstyti iš apelianto atsakovei bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad 2016 08 18 advokatei sumokėjo už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (b. l. 101). Tačiau atskiruoju skundu skundžiama nutartis priimta 2016 08 25, atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas 2016 09 12, t. y. 300 Eur išlaidos nėra susijusios su atsakovės atstovavimu apeliacinėje instancijoje, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovės prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.