Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. T. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 25S214313 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką; 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus); 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus).

2.1. Pareiškėjas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „FF Construction“ logistikos specialistu (vadybininku) negalėjo dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų, sprendimų.

2.2. Pareiškėjui 2025 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760438589, galiojantis iki 2027 m. balandžio 4 d., nebuvo įteiktas. Dėl šios priežasties UAB „FF Construction“ su pareiškėju nesudarė darbo sutarties. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760438589, nes su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.

2.3. Pareiškėjas negalėjo įsidarbinti UAB „FF Construction“ dėl objektyvių priežasčių, nes Migracijos departamentas atsisako pareiškėjui įteikti 2025 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2025 m. vasario 13 d. teisėtai, turėdamas Turkijos Respublikos piliečio pasą ir 2023 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. vasario 19 d.

3.2. Pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „FF Construction“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu. Pareiškėjas Bendrovėje ketino dirbti logistikos specialistu (vadybininku). Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjui 2025 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui neįteiktas.

3.3. Pareiškėjas nuo 2025 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 25S52080 įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos turėjo išvykti iki 2025 m. kovo 22 d., nes Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę jam įteiktas 2025 m. vasario 20 d.

3.4. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos neišvyko. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2025 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą atidėti deportacijos procedūrą dėl sveikatos būklės ir pratęsti savanoriško išvykimo terminą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad per suteiktą 30 dienų savanoriško išvykimo laikotarpį neišvyko dėl sunkios sveikatos būklės, dėl tos pačios priežasties negalėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl savanoriško išvykimo termino per nustatytą terminą pratęsimo. Pareiškėjas prašė įvertinti galimybę pratęsti savanoriško išvykimo laiką, sustabdyti deportaciją ir leisti toliau likti Lietuvoje, kadangi jau yra priimtas sprendimas išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.

3.5. Migracijos departamentas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes bei prie prašymo pridėtus dokumentus, nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įvykdyti sprendimo dėl grąžinimo, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas iki savanoriško išvykimo termino pabaigos pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo išvykti iš Lietuvos per sprendime dėl grąžinimo nurodytą savanoriško išvykimo laikotarpį, pareiškėjo prašymo netenkino.

3.6. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 8 d. Migracijos departamentui pateikė dar vieną prašymą peržiūrėti 2025 m. vasario 20 d. grąžinimo sprendimą bei atsižvelgti į tai, kad negalėjo įvykdyti sprendimo dėl grąžinimo dėl sveikatos būklės. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad nenustatė priežasčių, dėl kurių sprendimas dėl jo grąžinimo turėtų būti pakeistas ar panaikintas.

3.7. Tai, jog nebuvo sudaryta darbo sutartis su pareiškėju, yra nulemta išimtinai paties pareiškėjo veiksmų, o ne Migracijos departamento sprendimų. Pareiškėjui ne kartą buvo nurodyta, kad atsiimti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali tik būdamas Lietuvoje Respublikoje teisėtai, t. y. pareiškėjas privalo įvykdyti grąžinimo sprendimą.

3.8. Pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d., būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau, atsakovo vertinimu, ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas galėjo likti Lietuvoje iki kol bus išnagrinėtas jo prašymas, nes prašymo nagrinėjimo metu jis neturėjo dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Tokia išvadą atsakovas daro remdamasis Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas) 114 punkto nuostatomis.

3.9. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Medicininė pažyma, kuria pareiškėjas bando pateisinti įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos neįvykdymą, išduota 2025 m. kovo 19 d., t. y. likus trims dienoms iki termino pabaigos, per kurį pareiškėjas turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Ši aplinkybė rodo pareiškėjo siekį piktnaudžiauti migracinėmis procedūromis ir niekaip nepatvirtina jo bendradarbiavimo su Migracijos departamentu.

3.10. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo sveikatos būklė ir diagnozuota liga sudarė pagrindą sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į Turkiją vykdymą Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

3.11. Įstatymo 128 straipsnio 1dalies 1-3 punktuose nurodytos aplinkybės taip pat buvo įvertintos tiek priimant ginčijamą Sprendimą, tiek Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.

3.12. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką esmingai suvaržo jo teises ir todėl yra neproporcingas.

3.13. Perspėjimas apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) įtrauktas pagrįstai, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 15 punkto nuostatomis.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.1. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 25S52080 nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – Turkijos Respubliką, t. y. įpareigojo pareiškėją savarankiškai išvykti į Turkijos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

5.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 8 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies b punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka), 5 punktu, 2025 m. birželio 3 d. sprendimu Nr.25S129379 nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką; 2) trijų mėnesių laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimu Nr.25S129379, dėl jo pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, kuris Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino.

5.4. Migracijos departamentas, iš naujo spręsdamas užsieniečio teisinės padėties klausimą priėmė Sprendimą.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

7. Byloje pripažįstama aplinkybė, kad tarpininkaujant UAB „FF Construcion“, pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „FF Construcion“ pagrindu. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjas prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „FF Construcion“ pagrindu Migracijos departamentui pateikė turėdamas 2023 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. vasario 19 d., t. y. būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai.

8. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, sprendė, kad pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760237455 galiojimui, Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, nagrinėjamu atveju į Turkijos Respubliką.

9. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – Turkijos Respubliką neginčijamas ir nekvestionuojamas.

10. Byloje pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjas savanoriškai iš Lietuvos turėjo išvykti iki 2025 m. kovo 22 d. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, pareiškėjas 2025 m. kovo 26 d. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų 48 valandoms. Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjui iki 2025 m. birželio 26 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pranešti VSAT apie savo buvimo vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjui pratęstas taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminas iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Šis sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos.

11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2025 m. kovo 22 d. į Migracijos departamentą su motyvuotu prašymu dėl termino, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pratęsimo dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjas prašymus VSAT ir Migracijos departamentui pratęsti savanoriško išvykimo terminą pateikė tik tada, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.

13. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.

14. Byloje nustatyta, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 25S205849 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760438589, galiojantį iki 2027 m. balandžio 4 d., Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, nes su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į teismą. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2026 m. vasario 11 d., pareiškėjo skundą atmetė.

15. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-19636-561/2025 konstatavo, kad nors pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui realiai neįsidarbinus UAB „FF Construction“, neatsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

16. Bylos duomenimis pareiškėjas Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturi, šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis taip pat neturi, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, reguliarių pajamų negauna, Lietuvoje yra neteisėtai.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, yra teisėta ir pagrįsta.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjui nustatytas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką yra proporcingas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad šis jam pritaikytas ribojimas yra nepagrįstas ir neproporcingas.

19. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje įvestas pagrįstai.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21.1. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas turi prejudicinę galią.

21.2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo galimybės įsidarbinti, nebuvo atsižvelgta iš žmogiškosios pusės į situaciją.

21.3. Atsakovas Sprendime nemotyvavo nei vienos aplinkybės, jog pareiškėjas turi išvykti iš Lietuvos, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo buvimo Lietuvoje laiką, pareiškėjo esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika.

21.4. Pareiškėjas visą laiką gyveno ir dirbo Lietuvoje legaliai.

21.5. Pareiškėjas nori rasti kompromisą su atsakovu.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pareiškėjo savanoriško išvykimo terminas baigėsi 2025 m. kovo 22 d., prašymo pratęsti savanoriško išvykimo terminą iki nurodytos datos Migracijos departamentui nepateikė. Prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą pareiškėjas pateikė tik tada, kai įvykus eismo įvykiui buvo nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento sprendimo dėl grąžinimo ir yra šalyje neteisėtai.

22.2. Nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti, tačiau jis šiuo metu neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi, ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai nuo 2025 m. vasario 20 d., nes neįvykdė Migracijos departamento sprendimo dėl grąžinimo į užsienio valstybę ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos per nustatytą 30 dienų terminą. Neįvykdytas sprendimas dėl grąžinimo į užsienio valstybę rodo, kad pareiškėjas negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų ir piktnaudžiauja nustatytomis migracijos procedūromis.

22.3. Darbo sutartis nesudaryta, yra nulemta išimtinai paties pareiškėjo veiksmų, o ne Migracijos departamento sprendimų. Pareiškėjas, neteisėtai būdamas Lietuvos Respublikoje, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš teisės principų – iš neteisės teisė neatsiranda.

22.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 25S214313 pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas buvo Lietuvoje neteisėtai ir per nustatytą terminą savanoriškai neišvyko, darė išvadą, jog Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam vienerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus).

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo galimybės įsidarbinti, nebuvo atsižvelgta iš žmogiškosios pusės į situaciją.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Turkijos pilietis, kuris nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2025 m. vasario 13 d. teisėtai, turėdamas 2023 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2025 m. vasario 19 d. Pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „FF Construction“ pagrindu.

27. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 25S52080 nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – Turkiją, t. y. įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos turėjo išvykti iki 2025 m. kovo 22 d.

28. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos neišvyko ir 2025 m. balandžio 11 d., 2025 m. gegužės 8 d. pateikė prašymus atidėti deportacijos procedūrą ir pratęsti savanoriško išvykimo terminą. Pareiškėjas teigė, jog išvykti negalėjo dėl sveikatos būklės. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymų netenkino.

29. Pareiškėjui 2025 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760438589, galiojantis iki 2027 m. balandžio 4 d., tačiau įteiktas nebuvo, nes pareiškėjas Lietuvoje buvo neteisėtai. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 25S205849 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760438589, nes su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1534-822/2026 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 25S129379 nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką (toliau – ir kilmės valstybė); 2) trijų mėnesių laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas). Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino.

31. Migracijos departamento skundžiamu 2025 m. spalio 1 d. Sprendimu Nr. 25S214313 nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką; 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus); 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus).

Dėl išsiuntimo

32. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2025 m. vasario 20 d. Lietuvoje buvo neteisėtai (2025 m. vasario 19 d. pasibaigė 2023 m. balandžio 4 d. išduoto leidimo galiojimas). Migracijos departamentas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 25S52080 nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – Turkiją, t. y. įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos turėjo išvykti iki 2025 m. kovo 22 d.

34. Pareiškėjui išduotas naujas leidimas gyventi 2025 m. balandžio 4 d. buvo panaikintas Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 25S205849, nes su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažinti, kad pareiškėjas Lietuvoje yra teisėtai, nėra pagrindo.

36. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 3² dalį šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių.

37. Pareiškėjui terminas savanoriškai išvykti baigėsi 2025 m. kovo 22 d. Pareiškėjas iki 2025 m. kovo 22 d. į Migracijos departamentą su motyvuotu prašymu dėl termino, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pratęsimo nesikreipė. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 11 d. ir 2025 m. gegužės 8 d. pateikė prašymus pratęsti savanoriško išvykimo terminą dėl sunkios sveikatos būklės. Pareiškėjas kartu su 2025 m. balandžio 11 d. ir 2025 m. gegužės 8 d. prašymais pateikė 2025 m. kovo 19 d. medicininę pažymą. Migracijos departamentas šių pareiškėjo prašymų netenkino ir termino nepratęsė.

38. Migracijos departamentas Sprendime įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, 2020 m. rugsėjo 11 d., 2021 m. sausio 19 d., 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. darbo pagrindu buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2020 m. gruodžio 25 d. pareiškėjas vykdo ir individualią veiklą). Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

39. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti šią Sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl draudimo atvykti

40. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 8 d.).

41. Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 8 d.), kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Taigi kiekvienas atvejis ginčui aktualiais klausimais vertinamas individualiai (ABTĮ 56 str.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; ir kt.).

42. Vertinant Migracijos departamento Sprendimu nustatytą 12 mėnesių draudimo atvykti laikotarpį, pažymėtina, jog šiuo atveju buvo nustatyti pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuva (pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 11 d., 2021 m. sausio 19 d., 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. darbo pagrindu buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2020 m. gruodžio 25 d. pareiškėjas vykdo ir individualią veiklą). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. buvo pateikęs prašymą dėl naujo leidimo išdavimo darbo pagrindu ir Migracijos departamento 2025 m. balandžio 4 d. išduoto leidimo negalėjo atsiimti dėl to, kad pasibaigė 2023 m. balandžio 4 d. išduoto leidimo galiojimas 2025 m. vasario 19 d., t. y. pareiškėjas Lietuvoje buvo neteisėtai.

43. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime nustatytas 12 mėnesių (vienerių metų) terminas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nelaikytinas proporcingu, todėl yra pagrindas jį sutrumpinti iki 3 mėnesių.

44. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pakeisti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 3 mėnesius.

Dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą

45. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

46. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose ar SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

47. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

48. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog kompetentingos institucijos turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II <...>. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 94-95 punktai).

50. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime nevertino dėl į SIS II įvedamo perspėjimo atitikties proporcingumo principui, be kita ko, nevertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo gyvenimu ir ryšiais kitose ES valstybėse narėse.

51. Atsižvelgdama į tai, jog Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų dėl į SIS II įvedamo perspėjimo atitikties proporcingumo principui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų reikalavimų ir negali būti laikoma teisėta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ir Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria įvestas perspėjimas į SIS II, yra naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. T. Y. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo M. T. Y. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 25S214313 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 3 mėnesius.“

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 25S214313 3 punktą, kuriuo nuspręsta įtraukti perspėjimą dėl draudimo M. T. Y. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus).

Kitą Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.