- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- I2-19636-561/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05460-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. T. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. Y. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2025 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) sprendimą Nr. 25S205849 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodo, kad tai nėra pirmasis pareiškėjo ir Migracijos departamento ginčas, kuris susijęs su pareiškėjo, kaip užsieniečio, teisinės padėties statusu Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento sprendimais siekiant šį statusą pakeisti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14221-484/2025 (toliau – ir Teismo sprendimas) patenkino pareiškėjo skundą ir Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 25S129379 buvo panaikintas. Pareiškėjas skunde teismui remiasi šiuo sprendimu ir nurodo, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visoms institucijoms.
Nurodo, kad į Lietuvą pareiškėjas atvyko darbo tikslais, visuomet Lietuvoje dirbo, yra pasiruošęs, tęsti darbo santykius, bet dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų, sprendimų pareiškėjas tiesiog negalėjo įsidarbinti UAB „FF Construction“ (toliau – ir Bendrovė) logistikos specialistu (vadybininku). Kaip nurodo Migracijos departamentas, 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr.760438589, galiojantis iki 2027 m. balandžio 4 d., pareiškėjui neįteiktas. Esant tokiai situacijai ir potencialus darbdavys UAB „FF Construction“ su pareiškėju negalėjo sudaryti darbo sutarties. Išėjo tiesiogine šio žodžio prasme lyg „užburtas ratas“: Migracijos departamentas pareiškėjui neįteikė 2025 m. balandžio 4 d. leidimo (dokumento) laikinai gyventi Lietuvoje, o be šio dokumento (leidimo) pareiškėjo į darbą nepriėmė (nesudarė darbo sutarties) darbdavys UAB „FF Construction“; kadangi darbdavys pareiškėjo nepriėmė į darbą (darbdavys su pareiškėju nesudarė darbo sutarties), tai Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760438589, galiojantį iki 2027 m. balandžio 4 d., nes su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.
Pabrėžia, kad jei atsakovo sprendimas bus panaikintas, o atsakovas pareiškėjui įteiks 2025 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.760438589, pareiškėjas galės su UAB „FF Construction“ sudaryti darbo sutartį.
Nurodo, kad atsakovas skundžiamame sprendime iš esmės nenurodė ir / ar nemotyvavo nei vienos aplinkybės, jog pareiškėjui yra būtina panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atitinkamai pareiškėjas turi (turės) išvykti iš Lietuvos (savanoriškai arba per prievartą). Priešingai nei konstatuoja atsakovas, šiuo atveju nebuvo įvertintas ir nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo buvimo Lietuvoje laiką, pareiškėjo esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą ir kad tai būti šiurkštus, sunkus, pavojingas ir panašaus pobūdžio pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnių reikalavimų.
Šiuo atveju būtina įvertinti, kodėl pareiškėjas su darbdaviu nesudarė darbo sutarties, o tam buvo teisiškai objektyvios priežastys: pareiškėjas tą ne kartą akcentavo ir pažymėjo, jog viską galima lengvai išspręsti, t. y. pareiškėjui tiesiog reikia gauti ir turėti leidimą (dokumentą) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šis leidimas (dokumentas) bus pateiktas UAB „FF Construction“ ir darbdavys su pareiškėju sudarys darbo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2025 m. vasario 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „FF Construction“ pagrindu dirbti logistikos specialistu (vadybininku). 2025 m. balandžio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi asmeniui Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2025 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760438589, galiojantis iki 2027 m. balandžio 4 d., pareiškėjui neįteiktas.
2025 m. vasario 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad 2025 m. vasario 13 d. pareiškėjas teisėtai atvyko į Šengeno erdvę, turėdamas Turkijos Respublikos piliečio pasą ir leidimą laikinai gyventi Nr. 760237455, galiojusį iki 2025 m. vasario 19 d. Pareiškėjas paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti, tarpininkaujant Bendrovei pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, sprendimas dėl šio prašymo 2025 m. vasario 20 d. dar nebuvo priimtas. Pareiškėjas 2025 m. vasario 20 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad pripažįsta, kad Lietuvoje yra neteisėtai nuo 2025 m. vasario 20 d., kad neišvyko iš Lietuvos iki teisėto buvimo galiojimo laiko pabaigos, nes susirgo, ir paprašė leisti išvykti iš Šengeno erdvės savanoriškai. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą bei vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Turkiją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
2025 m. balandžio 15 d. Migracijos departamente buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) persiųstas pareiškėjo 2025 m. balandžio 11 d. prašymas atidėti deportacijos procedūrą dėl sveikatos būklės ir pratęsti savanoriško išvykimo terminą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad per suteiktą 30 dienų savanoriško išvykimo laikotarpį neišvyko dėl sunkios sveikatos būklės, dėl tos pačios priežasties negalėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl savanoriško išvykimo termino per nustatytą terminą. Pareiškėjas prašė įvertinti galimybę pratęsti savanoriško išvykimo laiką, sustabdyti deportaciją ir leisti toliau likti Lietuvoje, kadangi jau yra priimtas sprendimas išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Migracijos departamentas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes bei prie prašymo pridėtus dokumentus, nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įvykdyti sprendimo dėl grąžinimo, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas iki savanoriško išvykimo termino pabaigos pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo išvykti iš Lietuvos per sprendime dėl grąžinimo nurodytą savanoriško išvykimo laikotarpį, pareiškėjo prašymo netenkino. 2025 m. gegužės 9 d. Migracijos departamente gautas dar vienas pareiškėjo 2025 m. gegužės 8 d. prašymas, kuriame jis dar kartą prašė peržiūrėti 2025 m. vasario 20 d. grąžinimo sprendimą bei atsižvelgti į tai, kad negalėjo įvykdyti sprendimo dėl grąžinimo dėl sveikatos būklės. Naujai gautame pareiškėjo prašyme nebuvo pateikta jokių naujų objektyvių aplinkybių ar dokumentų, kurie nebuvo pateikti prie ankstesnio pareiškėjo VSAT pateikto prašymo. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 6 d. raštu Nr. 25SD11261 informavo pareiškėją, kad nenustatė priežasčių, dėl kurių sprendimas dėl jo grąžinimo turėtų būti pakeistas ar panaikintas.
Departamentas nurodo, kad tai, jog darbo sutartis nesudaryta, yra nulemta išimtinai paties pareiškėjo veiksmų, o ne Migracijos departamento sprendimų. Kaip ne kartą buvo nurodyta ir pačiam pareiškėjui, tam, kad jis galėtų atsiimti leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtai, t. y. įvykdyti priimtą grąžinimo sprendimą. Pareiškėjas, neteisėtai būdamas Lietuvos Respublikoje, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš teisės principų – iš neteisės teisė neatsiranda.
Pažymi, kad aplinkybė, jog 2025 m. balandžio 2 d. buvo priimtas sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi (išrašytas 2025 m. balandžio 4 d.) nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dėl to yra teisėtai. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. vasario 19 d., tad nuo 2025 m. vasario 20 d. jis Lietuvoje yra neteisėtai. Pareiškėjo padėtis pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (2025 m. vasario 6 d.) dar būnant teisėtai Lietuvoje, nesuponuoja išvados, kad jis gali likti Lietuvoje, iki kol bus išnagrinėtas jo prašymas, neturint dokumento, patvirtinančio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas jo prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 114 punkte taip pat nustatyta, kad užsienietis, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje, asmeniškai, išskyrus Tvarkos aprašo 115–117 p. nurodytus atvejus, atvyksta atsiimti leidimo laikinai gyventi į Migracijos departamento skyrių, kuris buvo nurodytas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išsiunčiamas jo nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje.
Pažymi ir tai, kad pareiškėjo savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos terminas baigėsi 2025 m. kovo 22 d., tačiau jis iki šio termino pabaigos nesikreipė į Migracijos departamentą prašydamas pratęsti savanoriško išvykimo terminą, savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų, prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas patikrinimo metu po eismo įvykio.
Kritiškai vertina ir pareiškėjo paaiškinimus dėl sveikatos būklės. Kaip ir buvo nurodyta Migracijos departamento 2025 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 25SD8592, įvertinus 2025 m. kovo 19 d. išduotą Medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą (Forma Nr. 094/a), kurioje nurodyta, kad į darbą pareiškėjas negalėjo atvykti nuo 2025 m. kovo 19 d. iki 2025 m. kovo 28 d., bei patikrinus nurodytus ligos kodus, nenustatyta, kad pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėjo per MIGRIS pateikti prašymo dėl savanoriško išvykimo termino pratęsimo. Pažymi, kad nors prašyme dėl savanoriško išvykimo termino pratęsimo pareiškėjas nurodė, jog sąmoningai nenorėjo sukelti grėsmės visuomenės sveikatai, tačiau tai nesutrukdė jam 2025 m. kovo 25 d. 19.39 val. vykti į Panevėžį (užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas) ar 2025 m. kovo 26 d. su kitu asmeniu vykti vienu automobiliu.
Vadovaujantis Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – Grąžinimo aprašas), 46 punktu, jeigu užsienietis dėl Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ar 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių negali per nustatytą terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis iki šio termino pabaigos sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priėmusiai įstaigai gali pateikti per MIGRIS ar raštu gali pateikti prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą bei dokumentus, įrodančius, kad atsirado minėtų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir buvo konstatuota, kad pareiškėjo atveju nenustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti sprendimo dėl grąžinimo, taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas iki savanoriško išvykimo termino pabaigos pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių negalėjo išvykti iš Lietuvos per sprendime dėl grąžinimo nurodytą savanoriško išvykimo laikotarpį, o vengė įvykdyti sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę, per sprendimo vykdymo laikotarpį nesusisiekė su Migracijos departamentu nei telefonu, nei per MIGRIS, neinformavo apie priežastis, dėl kurių negalėjo įvykdyti priimto sprendimo ar nesiėmė kitų veiksmų, siekdamas išspręsti šį klausimą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „FF Construction“ pagrindu dirbti logistikos specialistu (vadybininku).
Pareiškėjas 2025 m. vasario 20 d. pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad pripažįsta, kad Lietuvoje yra neteisėtai nuo 2025 m. vasario 20 d., kad neišvyko iš Lietuvos iki teisėto buvimo galiojimo laiko pabaigos, nes susirgo, ir paprašė leisti išvykti iš Šengeno erdvės savanoriškai.
Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą bei vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2025 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Turkiją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėjo savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos terminas baigėsi 2025 m. kovo 22 d. Šio Migracijos departamento priimto sprendimo pareiškėjas neįvykdė.
2025 m. balandžio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi asmeniui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2025 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760438589, galiojantis iki 2027 m. balandžio 4 d., pareiškėjui neįteiktas.
2025 m. balandžio 15 d. Migracijos departamente buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstas pareiškėjo 2025 m. balandžio 11 d. prašymas atidėti deportacijos procedūrą dėl sveikatos būklės ir pratęsti savanoriško išvykimo terminą.
Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 2 d. raštu Nr. Nr.25SD8592, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes bei prie prašymo pridėtus dokumentus, nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įvykdyti sprendimo dėl grąžinimo, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas iki savanoriško išvykimo termino pabaigos pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos per sprendime dėl grąžinimo nurodytą savanoriško išvykimo laikotarpį, pareiškėjo prašymo netenkino.
2025 m. gegužės 9 d. Migracijos departamente gautas dar vienas pareiškėjo 2025 m. gegužės 8 d. prašymas, kuriame jis dar kartą prašė peržiūrėti 2025 m. vasario 20 d. grąžinimo sprendimą bei atsižvelgti į tai, kad negalėjo įvykdyti sprendimo dėl grąžinimo dėl sveikatos būklės.
Migracijos departamentas 2025 m. birželio 6 raštu Nr. 25SD11261 informavo pareiškėją, kad nenustatė priežasčių, dėl kurių sprendimas dėl jo grąžinimo turėtų būti pakeistas ar panaikintas.
Atsakovas 2025 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 25S129379, kuriuo nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką; 2) trijų mėnesių laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 3) įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą sus skundu, prašydamas panaikinti šį sprendimą.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 25S129379. Teismas nurodė, kad atsakovas priimdamas sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, tinkamai individualizavo pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamos situacijos kontekste šiuos ryšius atsisako vertinti palankia prasme pareiškėjui. Todėl šioje dalyje atsakovo Sprendimą laikė nemotyvuotu ir neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio ir Aprašo 56.2 papunkčio reikalavimų.
Atsakovas 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui 2025 m. balandžio 2 d. (išrašytas 2025 m. balandžio 4 d.) išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai.
Tvarkos Aprašo 129² punkte nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44¹ straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.
Tvarkos Aprašo 130 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Pareiškėjas skunde teismui neneigia, kad su Bendrove nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau jis teigia, kad sutartis buvo nesudaryta ne dėl jo kaltės, o dėl Migracijos departamento neteistų veiksmų. Nurodo, kad tik gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis iš karto būtų priimtas dirbti Bendrovėje.
Atsakovas teigia priešingai ir nurodo, kad būtent pareiškėjo veiksmai sukėlė šias aplinkybes, nes tam, kad jis galėtų atsiimti leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtai, t. y. įvykdyti priimtą grąžinimo sprendimą.
Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52080, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Turkiją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, neįvykdė. Pareiškėjas savanoriškai išvykti turėjo iki 2025 m. kovo 22 d., tačiau jis iki šio termino pabaigos nesikreipė į Migracijos departamentą ir neprašė pratęsti savanoriško išvykimo termino, savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovo teigimu, toks pareiškėjo prašymas buvo gautas tik 2025 m. balandžio 15 d. Atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino.
Taigi, šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjui neįvykdžius Departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52080, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Turkiją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui nebuvo įteiktas. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl atsakovo veiksmų jis negalėjo įsidarbinti Bendrovėje. Būtent paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo byloje susiklosčiusias aplinkybes.
Pareiškėjas skunde teismui plačiai analizuoja Teismo sprendimą ir nurodo, kad atsakovas, priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą, nevertino Įstatymo 128 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas yra priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu – su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau ginčijamu sprendimu nebuvo sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas, todėl Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies nuostatos neturėjo būti vertinamos.
Teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties, turėjo spręsti dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.
Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismo vertinimu, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas teisingai įvertino bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. Y. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.