Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. Y. (M. T. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 25S214313, kuriuo nuspręsta: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus); 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis, 2025 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigojo pareiškėją savarankiškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (b. l. 123-125).

6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 8 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies b punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 5 punktu, 2025 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr.25S129379, kuriuo nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) trijų mėnesių laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimo vykdymas pavestas Valstybės sienų apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 109-114).

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimu Nr.25S129379, dėl jo pateikė skundą Regionų administraciniam teismui.

8. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14221-484/2025 pareiškėjo skundą patenkino, Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr.25S129379 panaikino (b. l. 18-22).

9. Migracijos departamentas, iš naujo spręsdamas užsieniečio teisinės padėties klausimą ir vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 8 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, 2025 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 25S214313, kuriuo nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus); 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 12 mėnesių (1 metus). Sprendimo vykdymas pavestas VSAT (b. l. 11-17, 129-35).

Dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos

10. Teisinius santykius dėl užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos reglamentuoja Įstatymo IX skyriaus bei Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-589 redakcija; toliau – Aprašas) nuostatos.

11. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 1 d.) numatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

12. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) priėmė vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis.

13. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2025 m. vasario 13 d. teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2032 m. vasario 10 d., ir 2023 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. vasario 19 d. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

15. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, kad tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu (b. l. 53-76, 77-80). Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjas prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu Migracijos departamentui pateikė turėdamas 2023 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. vasario 19 d., t. y. būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai.

16. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

17. Taigi, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimui, Migracijos departamentas turėto teisinį pagrindą priimti sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, nagrinėjamu atveju į (duomenys neskelbtini).

18. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 25S52080 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) neginčijamas ir nekvestionuojamas.

19. Kaip matyti iš Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52080, pareiškėjas savanoriškai išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) turėjo per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Byloje pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjas savanoriškai iš Lietuvos turėjo išvykti iki 2025 m. kovo 22 d.

20. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, pareiškėjas 2025 m. kovo 26 d. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų 48 valandoms. Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjui iki 2025 m. birželio 26 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pranešti VSAT apie savo buvimo vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjui pratęstas taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminas iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Šis sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos.

21. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą.

24. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 3² dalį šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių.

25. Įstatymo 128 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas. Pagal šio straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

26. Vadovaujantis Aprašo 46 punktu, jeigu užsienietis dėl Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ar 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių negali per nustatytą terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tai jis iki šio termino pabaigos sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priėmusiai įstaigai per MIGRIS ar raštu gali pateikti prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą bei dokumentus, įrodančius, kad atsirado minėtų aplinkybių.

27. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas iki 2025 m. kovo 22 d. į Migracijos departamentą su motyvuotu prašymu dėl termino, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pratęsimo dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių nesikreipė.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymus VSAT ir Migracijos departamentui pratęsti savanoriško išvykimo terminą pateikė tik tada, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų (b. l. 97-99, 101-102, 107-108). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamentas šių pareiškėjo prašymų netenkino ir termino, per kurį užsienietis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepratęsė.

29. Aprašo 57 punkte (2025 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1V-26 redakcija) nustatyta, kad jeigu sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo arba sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo priima Migracijos departamentas Aprašo 49 punkte nustatytais atvejais, tai jis atlieka Aprašo 56.1–56.3, 56.5 ir 56.6 papunkčiuose nurodytus veiksmus ir veiksmus, nurodytus Aprašo 57.1-57.2 papunkčiuose.

30. Pagal Aprašo 56.2 papunktį Migracijos departamentas, nagrinėdamas surinktus dokumentus dėl užsieniečio išsiuntimo, be kita ko, privalo įvertinti Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas aplinkybes ir atsižvelgti į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir jeigu nėra Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, priimti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo arba sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

31. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

32. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, kad jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011). Taip pat atsižvelgdamas į Direktyvoje įtvirtintą teisinį reguliavimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3947-556/2020 yra pažymėjęs, jog Direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo priimami raštu pateikiant faktines ir teisines priežastis, taip pat informaciją apie galimas teisines teisių gynimo priemones.

33. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir Sprendime konstatavo, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, kuri galiojo iki 2020 m. rugsėjo 18 d., be to pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 11 d., 2021 m. sausio 19 d., 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. darbo pagrindu buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

34. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas dirbo įvairiose Lietuvos įmonėse nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. ir nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2025 m. kovo 1 d., o nuo 2020 m. gruodžio 25 d. vykdo ir individualią veiklą ( b. l. 116-122). Migracijos departamento Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2020 m. rugsėjo 21 d.

35. Sprendime konstatuota, kad Migracijos departamentas, tenkindamas pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą išduoti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2025 m. balandžio 4 d. jam darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu išrašė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2027 m. balandžio 4 d.

36. Byloje nustatyta, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. 25S205849, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. balandžio 4 d., Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, nes su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis (b. l. 126-128). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

37. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-19636-561/2025 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 25S205849 paliko nepakeistą. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-19636-561/2025 įsiteisėjo 2026 m. vasario 11 d.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas.

38. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-19636-561/2025 konstatavo, kad nors pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui realiai neįsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

39. Taigi, įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-19636-561/2025 nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsidarbino. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog jis Bendrovėje neįsidarbino dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ir sprendimų.

40. Bylos duomenimis pareiškėjas Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturi, šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis taip pat neturi, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, reguliarių pajamų negauna, Lietuvoje yra neteisėtai.

41. Pagrindų, draudžiančių išsiųsti užsienietį, nustatytų Įstatymo 130 straipsnyje, nėra.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti šią Sprendimo dalį nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta ( Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką

43. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

44. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka).

45. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nustatytas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką yra proporcingas. Pareiškėjas, apart teiginių, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad šis jam pritaikytas ribojimas yra nepagrįstas ir neproporcingas.

47. Pabrėžtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

48. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti yra teisėta ir pagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Panaikinti šią Migracijos departamento Sprendimo dėl draudimo atvykti dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą

50. Taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

51. Taisyklių 3 punktas nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinis sąrašas tvarkomas ir duomenys iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir taisyklių nuostatų.

53. Minėta, kad perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje įvestas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje b) punkto pagrindu, t. y. pritaikius procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. Nurodyta direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, neteisėtai esantiems valstybės narės teritorijoje (Direktyvos 2008/115/EB 2 straipsnio 1 dalis).

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje įvestas pagrįstai. Panaikinti šią Migracijos departamento Sprendimo dalį nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).

55. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

56. Kiti pareiškėjo skunde ir 2026 m. kovo 4 d. teismui pateiktame paaiškinime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. T. Y. (M. T. Y.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.